Trys Rusijos naikintuvai MiG-31 penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos. Europos Sąjunga ir NATO apkaltino Maskvą nauja „labai pavojinga provokacija“, tačiau Maskva tai neigė. Estijos pareigūnai pareiškė, kad pažeidimas buvo patvirtintas radaru ir vizualiu kontaktu, nurodė, kad Rusijos pilotai ignoravo į pažeidimą reagavusių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių Italijos naikintuvų F-35 signalus, ir spėjo, kad tai gali būti taktika, kuria siekiama atitraukti Vakarų išteklius nuo Ukrainos. Dėl incidento Estija paprašė konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, pagal kurį bet kuri Aljanso narė gali oficialiai konsultuotis su sąjungininkais, kai kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. Be to, estų užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba surengs skubų posėdį.„Man tai nepatinka“, – reagavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. O vakar jis, paklaustas, ar padėtų ginti Europos Sąjungai priklausančias šalis, jei Rusija išplėstų karo veiksmus, atsakė: „Taip, padėčiau. Padėčiau“. Kaip vertinti reakciją į naujausią rusų provokaciją prieš NATO? Ar ji adekvati situacijai? Ko ja siekė Rusija? Kodėl primenamas pavyzdys, kai Turkija 2015 metais numušė rusų karinį orlaivį? Ar NATO atgrasymas veikia?Laidoje dalyvauja karybos ekspertas Egidijus Papečkys, atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis, Estijos lietuvių bendruomenės narys Vaidas Matulaitis, diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Tomas Janeliūnas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.