Kasdienės kelionės pėsčiomis ar dviračiu gali tapti ne tik patogiu susisiekimo būdu, bet ir sveikatos šaltiniu. Naujausi tyrimai rodo, kad judėjimas keičia ne tik žmogaus savijautą, bet ir miestų ateitį. Ką iš šių tyrimų gali pasiimti kiekvienas iš mūsų?Į klausimus atsakys Lietuvos sporto universiteto atstovės: prof. dr. Diana Rėklaitienė ir doc. dr. Brigita Miežienė.Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Lietuvos sporto universitetas. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Diskusijoje dalyvauja video tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidų vedėjas ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Paleckis.Laidą „Įvykiai ir komentarai“ pristato DELFI.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Trys Rusijos naikintuvai MiG-31 penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos. Europos Sąjunga ir NATO apkaltino Maskvą nauja „labai pavojinga provokacija“, tačiau Maskva tai neigė. Estijos pareigūnai pareiškė, kad pažeidimas buvo patvirtintas radaru ir vizualiu kontaktu, nurodė, kad Rusijos pilotai ignoravo į pažeidimą reagavusių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių Italijos naikintuvų F-35 signalus, ir spėjo, kad tai gali būti taktika, kuria siekiama atitraukti Vakarų išteklius nuo Ukrainos. Dėl incidento Estija paprašė konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, pagal kurį bet kuri Aljanso narė gali oficialiai konsultuotis su sąjungininkais, kai kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. Be to, estų užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba surengs skubų posėdį.„Man tai nepatinka“, – reagavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. O vakar jis, paklaustas, ar padėtų ginti Europos Sąjungai priklausančias šalis, jei Rusija išplėstų karo veiksmus, atsakė: „Taip, padėčiau. Padėčiau“. Kaip vertinti reakciją į naujausią rusų provokaciją prieš NATO? Ar ji adekvati situacijai? Ko ja siekė Rusija? Kodėl primenamas pavyzdys, kai Turkija 2015 metais numušė rusų karinį orlaivį? Ar NATO atgrasymas veikia?Laidoje dalyvauja karybos ekspertas Egidijus Papečkys, atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis, Estijos lietuvių bendruomenės narys Vaidas Matulaitis, diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Tomas Janeliūnas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Tobulėja automobiliai, gerėja keliai, keičiasi eismas, bet skaudžių eismo įvykių vis dar daug. Kokios pastarųjų savaičių avarijų priežastys? Apie tai kalbėsimės su saugaus eismo ekspertu Sauliumi Šuminu. Kas atsitiko? Kodėl šiuo metu tiek daug eismo  įvykių?

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ketvirtadienio rytą Žinių radijui paskirtoji premjerė Inga Ruginienė kalbėjo griežtai – kad jos kantrybės taurė perpildyta, „Nemuno aušrai“ nepasiūlant tinkamų kandidatų į aplinkos ir energetikos ministrus. Popiet ji su valdančiųjų partijų lyderiais ėjo pas prezidentą – Gitanas Nausėda tikrino temperatūrą, ar ši koalicija gali dirbti toliau. Po susitikimo lyderiai kalbėjo, kad gali, kad krizės nėra, o ši koalicija – yra. Remigijus Žemaitaitis susitikime įvardino pavardes žmonių, kuriuos galėtų pasiūlyti į ministrus, tik niekas jų visuomenei neatskleidė. Nedaugžodžiavęs Mindaugas Sinkevičius prakalbo apie galimą Vyriausybės programos peržiūrą. Aurelijus Veryga – apie norą, kad viskas vyktų greičiau. Bet greičiau nei spalį Vyriausybės formavimas neužsibaigs. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas Žinių radijui sakė, kad jeigu nebus pasirinkta Seime tvirtinti nepilną Vyriausybės kabinetą – susitikti su kandidatais į tuščias ministerijas prezidentas galės tik po vizito Niujorke Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje – vadinasi, I. Ruginienės Vyriausybę užpildyti pavyktų tikrai tik spalį. Vakare aiškėjo, kad vyksta kalbos apie galimus ministerijų mainus, nors anksčiau socialdemokratai tai atmesdavo. Daugiausiai problemų „Nemuno aušrai“ keliančios energetikos ministro paieškos gali tapti socialdemokratų problema. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad partija turėtų savo kandidatų, nors to, ar galėtų darbus tęsti anksčiau demokratų deleguotas Žygimantas Vaičiūnas, nepaneigė. Tuo metu politiniuose užkulisiuose skamba vertinimai, kad tikrasis koalicijos likimas – dar tikrai nėra aiškus. Kad nėra aiškus, aiškėjo ir po šiandien įvykusio neskelbto koalicijos partnerių susitikimo, po kurio M. Sinkevičius sakė, kad didžiausias klausimas ir yra dėl Energetikos ministerijos ir paatviravo, kad kol kas – niekas nėra sutarta, nes skiriasi požiūriai.Tad, ką visa tai sako apie dabartinės koalicijos ateitį? Ar pavyks galiausiai sklandžiai suformuoti Vyriausybę? Ar Energetikos ministerija išsprūdo iš „Nemuno aušros“ rankų? Ar jai vadovauti gali likti Ž. Vaičiūnas? Kas daugiausiai išloš šioje situacijoje? O kam tai grįš bumerangu? Laidoje dalyvauja: portalo 15min.lt žurnalistas Tadas Ignatavičius, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Bet koks karas kariaujančioms šalims visada yra nelaimė. Žūsta žmonės, sunaikinamas turtas, stoja ekonomika, žmonės tampa psichologiškai pažeidžiami. Vienaip ar kitaip karai baigiasi. Kapituliacija ar derybomis. Tiesa, dažnai karai kildavo dėl resursų, noro prisiplėšti svetimų žemių ir turto. Laimėtojai dar nuo Antikos laikų pasisavindavo užkariautas žemes, naudingas iškasenas, žmones paversdavo vergais. Ir nors sakome, kad karas vienareikšmiškai blogai, kai kas iš karų moka pasipelnyti. Karas į naudą išeina ginklų ir amunicijos gamintojams, produktų ir kuro tiekėjams, bankininkams, paskolų teikėjms. Taip buvo pirmojo pasaulinio karo metais, antrojo pasaulinio karo laikais, panašu yra ir dabar. Ir ne tik verslininkams ir fabrikantams, bet ištisoms valstybėms. Ne išimtis ir dabartinis Ukrainos karas su Rusija.  JAV jau ginklu nebe duoda, o parduoda, anksčiau sudariusi sutarti su Ukraina dėl naudingų išteklių. Ginklus gaminančių valstybių ir įmonių akcijos kyla kaip ant mielių. Kinija gaus pigios naftos ir dujų iš Rusijos ir net nusities magistrales. Užtvindys mažajį brolį įvairiausiomis prekėmis ir pasikels BVP. Kokių nors dovanų iš Rusijos sulaukė ir Šiaurės Korėja, Iranas, Baltarusija. Tie kas dirbs trimis pamainomis tankų fabrikuose Rusijoje taip pat šlovins karą ir Putiną. Taigi ne visiems per karą blogai.Laidoje diskutuoja - VU istorikas Algirdas Jakubčionis ir karo istorikas, politikas Valdas Rakutis.Laidą remia Medijų rėmimo fondas. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ar galima išgirsti, kaip skamba būsimi namai? Nekilnojamojo turto rinkoje įpratome matyti vizualizacijas, tačiau naujas „Nemunaičių“ kvartalas Kaune pristatomas ne tik akims, bet ir ausimis – per specialiai sukurtą garsinį peizažą. Tai meninė kompozicija, kurioje susilieja miesto kasdienybės garsai, Nemuno krantinės ritmai ir M. K. Čiurlionio kūrybos motyvai.Apie tai, kaip gimsta tokie netradiciniai sprendimai NT plėtroje, ir kodėl menas tampa bendruomenės pagrindu, kalbamės su *Andriumi Mikalausku, SBA Urban įmonės, plėtojančios „Nemunaičius“, vadovu, bei Aurimu Vilkišiumi – muzikos kūrėju, vienu iš garsinio peizažo autorių.Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Nemunaičių kvartalą Kaune plėtojanti „SBA Urban“.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kodėl poroje taip nejauku kalbėti apie pinigus ir taip sunku dėl jų susitarti? Kokios gilesnės psichologinės problemos stovi už pinigų valdymo? Kaip jas išspręsti?Pašnekovas – santykių treneris Arnas Markevičius.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ši savaitė prasidėjo Remigijaus Žemaitaičio pareiškimais apie nebegaliojančią koaliciją. Mat prezidentas atsisakė skirti „Nemuno aušros“ deleguotus kandidatus į aplinkos ir energetikos ministrus. Kai kas tai vadina šantažu, kai kas – terorizavimu. Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad ne R. Žemaitaitis ją paskyrė ir ne jis atleis. Taip ji pirmadienį komentavo „Nemuno aušros“ pirmininko kalbas apie tai, kad koalicinė sutartis nebegalioja, o jis sunkiai įsivaizduoja I. Ruginienę toliau einančią pareigas. Tuo metu socialdemokratas Vytenis Andriukaitis kritikuoja prezidentą ir sako, kad jis peržengė konstitucines ribas. Kitos aktualijos: Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad partietis Julius Sabatauskas atitinka visus reikalavimus, keliamus Konstitucinio Teismo teisėjams, daugiau nei 100 tarybų narių iš įvairių savivaldybių prašo amnestijos „čekiukų“ bylose, prokuroras antisemitizmo byloje R. Žemaitaičiui siūlo skirti per 50 tūkst. eurų baudą, I. Ruginienė norėtų peržiūrėti kasmetinių atostogų trukmę, ne pro šalį dar ir 4 darbo dienų savaitę įvesti.Laidoje – Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje – tinklalaidės „Tapk Geresniu“ kūrėjas ir vedėjas Artur Lebedenko.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.