Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė baigia darbą – šiandien rinkosi į paskutinį posėdį.Anksčiau ji jau nusprendė įstatyme apibrėžti nacionalinio transliuotojo misiją, ko nėra dabartiniame teisės akte, įkurti naują nacionalinio transliuotojo valdymo organą – valdybą, LRT tarybą padidinti nuo 12 iki 15 narių, papildomus atstovus turėtų deleguoti asmenų su negalia organizacijos, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga ir Trišalė taryba.Darbo grupė siūlo nustatyti ir tam tikrus reikalavimus tarybos nariams, to dabar nėra. Anot jos, tarybos nariais galėtų būti skiriami asmenys, turintys penkerių metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityse.Taip pat nutarta, kad reikėtų riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Siūloma LRT įstatyme nustatyti, jog asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, galėtų dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus.Sutarta, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jei netinkamai vykdytų funkcijas, dėl viešo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo. Tačiau žadama palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo. Taip pat ketinama apriboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas. Jis pareigas negalėtų eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.Šioje darbo grupėje turėjo būti 17 žmonių, tačiau pasitraukus Žurnalistų profesionalų asociacijai, LRT iniciatyvinei grupei, o vėliau – opoziciniams liberalams ir konservatoriams, liko 12.Dėl pirminių „Nemuno aušros“ ir socialdemokratų teiktų LRT įstatymo pataisų, kuriomis siekta įvesti slaptą balsavimą generalinio direktoriaus atleidimui ir mažinti reikalingą tarybos narių balsų skaičių tam, pernai kilo tūkstantiniai protestai už žodžio laisvę.Tačiau jau dabar ruošiamas pataisas Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė vadino kur kas blogesnėmis nei tos, dėl kurių kilo protestai. Ji praėjusią savaitę interviu Žinių radijui neatmetė, kad jie gali atsinaujinti.Laidoje dalyvauja: Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, buvęs kultūros ministras, liberalas Simonas Kairys, LRT tarybos narys, Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius dr. Deimantas Jastramskis ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip atpažinti, kad santykiuose nebesitiki laimės, o tyliai pasidavei? Kaip suprasti, kad tyliai nelaimingu tapo kitas? Kada laukimas, kad „tuoj viskas pasikeis“, tampa ženklu, jog ryšys nebemaitina?Kas nutinka žmogui, kai santykiai ilgainiui pradeda jį mažinti, o ne auginti?

Temą aptaria psichoterapeutė Genovaitė Petronienė ir bendradarbiaujantis psichologas Mindaugas Kazlauskas.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Žiema dar nesitraukia ir vis pateikia staigmenų vairuotojams, todėl kalbėsimės apie vairavimą esant slidžiai kelio dangai.Laidoje dalyvauja automobilių sporto treneris, specialaus transporto vairuotojų mokytojas Andrejus Savčenko.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje kalbėsime apie gynybos obligacijas – finansinę priemonę, kuri leidžia gyventojams ir verslui tiesiogiai prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo. Nuo jų platinimo pradžios vyko jau 17 emisijų, o investuota suma perkopė 250 milijonų eurų. Ar tai rodo augantį pasitikėjimą valstybe? Apie tai – pokalbis su Finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Turinio integracija. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Neseniai Seime vyko konferencija, skirta aptarti istorijos mokymą Lietuvoje. Kokią Lietuvos istoriją šiandien mokosi vaikai ir jaunuoliai? Kokius istorinius pasakojimus jiems perduodame mokyklose ir kaip tai veikia jų pilietinį sąmoningumą, santykį su valstybe bei atsparumą informacinėms grėsmėms?Renginys buvo skirtas istorijos politikos ir valstybinės istorinės savivokos temai, turinčiai tiesioginę reikšmę visuomenės sanglaudai ir ateičiai. Diskutuota, kokie istoriniai naratyvai formuojami bendrojo ugdymo sistemoje, ar jie padeda ugdyti kritiškai mąstančius, pilietiškai aktyvius ir savo valstybės istoriją suvokiančius jaunuolius, taip pat kokia yra valstybės atsakomybė už nuoseklų ir sąžiningą Lietuvos istorijos pasakojimą švietimo įstaigose.Laidoje dalyvauja Seimo narys Audronius Ažubalis, Vilniaus licėjaus vadovas, istorijos mokytojas Saulius Jurkevičius ir kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenininkas Darius Kuolys.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kova dėl atsiskaitymų grynaisiais ribos tęsiasi. Seimo konservatorių frakcijos nariai siūlo ribą mažinti nuo 5000 iki 3000 eurų ir visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais tarp įmonių. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ragina eiti priešinga kryptimi – ribą kelti iki 15 tūkstančių eurų, teigdamas, kad mažesnė riba didina bankų pelnus ir apsunkina smulkiojo verslo veiklą.Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pareiškė, kad Vyriausybė atsitraukė nuo idėjos ribą didinti iki 10 tūkstančių eurų. Šiuo metu galioja 5000 eurų riba atsiskaitymams grynaisiais.Kas iš tiesų svarbiau – skaidrumas ar patogumas? Griežtesnė kova su šešėline ekonomika ar didesnė verslo laisvė? Ar sumažinus atsiskaitymų grynaisiais ribą būtų daugiau naudos ar žalos?

Laidoje dalyvauja Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė, Kauno technologijos universiteto dėstytojas Evaldas Stankevičius ir Investuotojų forumo vykdantysis direktorius Vytautas Šilinskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Komunikacijos ekspertas Karolis Žukauskas paskelbė informaciją, kuri, jo teigimu, atskleidžia galimai neskaidrias „Nemuno aušros“ finansavimo praktikas. Anot jo, paviešinti pokalbiai su organizacijos rėmėjais leidžia manyti, kad galėjo būti naudojami grynieji pinigai, kurie vėliau esą įnešami į politinės organizacijos kasą. „Nemuno aušros“ atstovai tokias spekuliacijas neigia.Ši istorija atskleidžia platesnį reiškinį – politiniai ir kultūriniai karai vis labiau persikelia į socialinius tinklus, kur blokuojamos paskyros, organizuojamos koordinuotos puolimo kampanijos, naudojami botai ir netikros paskyros, manipuliuojama informacijos srautais. Kiek skaidrūs yra socialiniai tinklai ir kokios manipuliacijos juose vyksta?

Laidoje dalyvauja komunikacijos ekspertai Mindaugas Lapinskas ir Arūnas Pemkus bei viešosios įstaigos „Debunk EU“ vadovas Viktoras Daukšas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šiandien Vašingtone Donaldas Trumpas priima vadinamąją Taikos tarybą. Baltųjų rūmų teigimu, joje dalyvaus daugiau nei 20 valstybių lyderių. Europos Sąjunga siunčia savo komisarę, tačiau dauguma valstybių į iniciatyvą žiūri skeptiškai ir joje nedalyvaus. Daugiausia dalyvių – iš arabų šalių ir kelių Azijos valstybių. Tikimasi, kad Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbs apie 5 mlrd. dolerių įnašą, skirtą Gazos humanitarinei pagalbai ir atstatymui. Ką veiks Trumpo Taikos taryba?

Laidoje dalyvauja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Neseniai premjerė interviu naujienų agentūrai BNS pareiškė, kad, atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę, Lietuva „šoko prieš traukinį“. Be to, ji užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti. Kalbėdama apie Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, Inga Ruginienė akcentavo, kad „turime sugrįžti prie šaknų“.

„Sprendimai, kuriuos daro valdžios atstovai, turi būti nukreipti išimtinai į šios šalies interesus. (...) Pernelyg ilgai tuščiai kalbėjome apie įvairias tariamas arba menamas vertybes, apie visiškai nesusijusius dalykus, bet nieko nedarėme, galvodami, kas yra naudinga šiai šaliai ir joje gyvenantiems žmonėms“, – svarstė premjerė.

Vis dėlto ji neatsakė, kokia šiuo metu yra Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu ir ar planuojama keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Šiandien svarbu ne tik vertybinė politika, bet ir pragmatiniai klausimai: ką Lietuva laimėtų atnaujinusi bendradarbiavimą su Kinija? Ar tai paskatintų ekonomikos augimą, ar būtų naudinga verslui ir vartotojams? Ar išnaudojome santykių su Taivanu potencialą? Ar verslo sandoriams turės įtakos svyravimas nuo vieno partnerio prie kito?

Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Europos Parlamento narys, buvęs Europos Sąjungos komisaras Virginijus Sinkevičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Vasario 20-oji Jungtinių Tautų iniciatyva paskelbta Pasauline socialinio teisingumo diena. Ji minima nuo 2009 metų, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į skurdo, socialinės atskirties ir nedarbo problemas bei skatinti prisidėti prie jų mažinimo.Lietuvoje vis dar yra kur pasitempti. Apklausa parodė, kad trečdalis gyventojų žada dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus, daugiau nei 70 procentų mano, jog padėtis šalyje blogėja. Ekonomistų teigimu, nenuostabu, kad senatvėje dalis žmonių susiduria su skurdu – lietuvių pensijos yra tarp mažiausių Europos Sąjungoje, socialinė atskirtis išlieka gana didelė net tarp miestuose gyvenančių žmonių, jau nekalbant apie regionus.Prieš kelerius metus buvo daug kalbama apie gerovės valstybės viziją, tačiau pandemija, karas ir emigracijos banga šias diskusijas nustūmė į šalį. Keliame klausimą, ar Lietuva vis dar eina gerovės valstybės keliu, ar apie tai kalbėti jau nebeverta.Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, ekonomistas Romas Lazutka ir Seimo narys, konservatorius Raimondas Kuodis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.