Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) vadas Linas Idzelis sako, kad Lietuva pralaimi informaciniame kare su Rusija, kuri prorusiškiems naratyvams skleisti pasitelkia internetinius botus. Pasak jo, norint rimtai kovoti su Maskva informacinėje erdvėje, reikėtų uždrausti socialinius tinklus „TikTok“ ir „Telegram“.Nuo karo Ukrainoje pradžios visokio rusiškos propagandos šlamšto tik daugėja. Tai skleidžia ne tik priešų sukurti botai, bet ir kai kurie gerai žinomi Lietuvos piliečiai. Vėl ir vėl voliojamas naratyvas, kad Vakarai patys kalti, kad rusai užpuolė ukrainiečius. Tam naudojami „TikTok“ ir kiti socialiniai tinklai.Diskutuoja: Lietuvos Šaulių sąjungos vadovas Linas Idzelis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Renkantis profesinį kelią, šiandienos abiturientai turi platų pasirinkimą – nuo kolegijų iki universitetų, nuo teorinių studijų iki praktinių specialybių. Tačiau viena galimybė išsiskiria savo kryptingumu ir aiškia misija – tai studijos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.Kuo skiriasi kariūno kasdienybė nuo įprasto studento gyvenimo? Kokie iššūkiai, atsakomybės ir galimybės laukia tų, kurie pasirenka karininko kelią?Apie visa tai kalbėsime su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininku, pulkininku Ričardu Dumbliausku. Laidoje taip pat dalyvauja trečio kurso kariūnas Matas Gadiškius.Laidą „Ekspertai pataria" pristato Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – augantiems lyderiams ir Lietuvos gynėjams. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Donaldas Trumpas paskelbė, kad tieks naują karinę pagalbą Ukrainai. Ginklus ir amuniciją parduos Jungtinės Valstijos, koordinuos ir užsakys NATO Aljansas, už ją sumokės Europa, o naudos Ukraina. Karo priemonės ir ginklai atsieis milijardus, o Baltieji rūmai tai pateikia kaip gerą sandorį, puikų piniginį „dealą" Amerikai ir galimybę labiau paspausti Kremlių. Vokietija jau paskelbė, kad finansuos papildomas „Patriot" gynybos sistemas. Nuo Kanados iki Suomijos bus perkami dideli ginkluotės ir amunicijos kiekiai, kurie keliaus Ukrainai.Trumpas taip pat paskelbė ekonominių sąlygų ir terminų Rusijai. Jei per 50 dienų Kremlius, su Vladimiru Putinu priešakyje, nesutiks su paliaubomis Ukrainoje, Rusiją užgrius dar griežtesnės sankcijos, o jos sąjungininkes, kurios perka rusišką naftą, užgrius antriniai tarifai, kurie sieks 100 procentų.Tai žiniasklaida vadina vienu didžiausių Donaldo Trumpo užsienio politikos posūkių. Ar tai tikrai reiškia, kad Trumpas tiki Ukrainos pergale ar bent galimybėmis apsiginti? Gal Vladimiras Putinas galiausiai užkniso Donaldą Trumpą? Ar griežtesnė retorika ir sankcijos paspartins taiką Ukrainoje, ar atvirkščiai – geopolitinė padėtis dar labiau eskaluosis?Diskutuoja: diplomatas Linas Linkevičius, žurnalistas Artūras Anužis, karybos ekspertas Aurimas Navys, politologas Maksimas Milta.Antra dalis. Žinios ar dirbtinio intelekto klastotė?Socialiniuose tinkluose vis dažniau matomi dirbtinio intelekto sukurti naujienų laidų padirbiniai. Nors jų tikslas – prajuokinti, grėsmės ir galimybės tikrai nelinksmina. Vis daugiau žmonių neskiria tikros žinutės nuo suklastotos. Tai atkreipė institucijų dėmesį. Ar įmanoma suvaldyti dirbtinio intelekto padirbinius socialinėje medijoje? Ar džinas jau išleistas iš butelio ir esame pasmerkti abejoti bei nežinoti, kas tikra, o kas – ne?Diskutuoja: dirbtinio intelekto praktikas ir konsultantas Tomas Sakro bei žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pagal naujausias apklausas ir visuomenės tyrimus, Gitanas Nausėda yra populiariausias politikas Lietuvoje. Bet kritikos sulaukia. Pastarieji metai pasižymėjo valdžios kaita ir politinėmis krizėmis. Paramą socdemams parodęs prezidentas kartais turi už juos ir atstovėti nepatogiose situacijose. Nes visuomenės tyrimai socdemams dar ne tokie griežti kaip žurnalistiniai, kurie prezidentui Nausėdai irgi kelia klausimų ir abejonių. Ar visuomenė suabejos ir pačiu prezidentu?Laidoje dalyvauja politologai Lauras Bielinis ir Ignas Kalpokas, komunikacijos specialistas Arijus Katauskas, LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje kalbame apie tai, kaip technologijos padeda mums gyventi efektyviau ir taupiau. Daugiau nei 100 tūkstančių „Ignitis“ klientų jau naudoja išmaniąją programėlę „EnergySmart“, leidžiančią tiksliai stebėti ir valdyti elektros vartojimą. Kiek elektros sunaudojame kasdien? Kur slypi didžiausi nuostoliai? Ir kaip išmanūs sprendimai padeda sutaupyti ne tik pinigų, bet ir energijos išteklių? Apie visa tai – pokalbis su „Ignitis“ skaitmeninių kanalų vadovu Gediminu Moliu.Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Ignitis EnergySmart. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja „Lietuvos ryto“ televizijos laidų vedėjas Rimvydas Paleckis ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai skrendantį objektą pastebėjo vakar apie 11:30 val., netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto, maždaug už kilometro nuo sienos su Baltarusija. Kenos pasienio užkardos vadas Marius Barkauskas žurnalistams nurodė, jog nukritęs objektas skrido maždaug 100 metrų aukštyje, jo greitis siekė apie 50–60 km/h. Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, vėliau tikslino, kad tai – į savadarbį lėktuvėlį panaši skraidyklė. Galiausiai krašto apsaugos ministrė LRT patvirtino, jog tai – Rusijoje gaminamas dronas „Gerbera“.Pasak Dovilės Šakalienės, karinės oro pajėgos droną matė dar jam neįskridus į Lietuvos teritoriją. Reaguojant į orlaivio sienos kirtimą, NATO oro policijos misiją šalyje atliekantiems naikintuvams, kurie tuo metu buvo ore, parengties būklė iš treniruočių režimo pakeista į užduoties režimą, tačiau dronui „Gerbera“ po trumpo laiko nukritus, užduotis naikintuvams atšaukta. Skelbta, kad objektas grėsmės nekelia. Visgi dėl jo šalies vadovai – Seimo pirmininkas ir premjeras – buvo nuvesti į priedangas.„Kol kas neatmetamos ir bus tiriamos visos galimos jo atsiradimo priežastys, jų gali būti daug, nuo žvalgybos arba mūsų procedūrų testavimo iki tikėtino paprasto objekto nesukontroliavimo Baltarusijos pusėje“, – informavo Lietuvos kariuomenė.Kas ta „Gerbera“? Ar tai buvo priešiškų valstybių provokacija? Ar tinkamai suveikė reagavimo algoritmai? Ar turime kuo numušti tokius objektus? Ar dėl įvykio turėjo būti išsiųsti pranešimai gyventojams? Ar tinkamai komunikaciškai suvaldyta situacija? Kokios šios istorijos pamokos? Šiuos ir kitus klausimus gvildename laidoje.Diskutuoja: Ukrainoje kariavęs karys savanoris Arūnas Kumpis, Seimo Nacionalinio saugumo komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, NSGK vicepirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas Darius Buta, komunikacijos ekspertė Laura Dabulytė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Liepos 13-oji – Durbės mūšio diena, kartais dar vadinama Žemaičių vienybės diena. 1260 m. liepos 13 d. kuršių žemėje, prie Durbės ežero (dabartinėje Durbės savivaldybėje Latvijoje), žemaičiai įveikė kryžiuočius.Livonijos ordinas kartu su Vokietijos ordinu siekė užgrobti Žemaitiją ir sujungti abiejų ordino dalių valdas, išlaisvinti iš žemaičių blokados Karšuvos žemėje pastatytą vokiečių Georgenburgo pilį. Ordino kariuomenei talkino Švedijos karalaičio Karolio vadovaujami danų ir švedų daliniai, popiežiaus paskatinti įvairių kraštų kryžininkai, pavergti Prūsijos ir Livonijos vietiniai gyventojai, privalėję kariauti pavergėjų pusėje.Manoma, kad Livonijos ordinas, Vokietijos ordinas ir jų talkininkai turėjo kelis tūkstančius, žemaičiai – apie 4 000 karių. Nepaisant to, žemaičių vieningumas, drąsa padėjo įveikti didesnę ir geriau ginkluotą kryžiuočių kariuomenę.O 1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Šis mūšis nulėmė vokiečių ordino galybės galą.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas ir karo istorikas Valdas Rakutis. Laidą „Istorinės paralelės" remia Medijų rėmimo fondas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šiandien ir vėl kalbėsime apie motociklus. Aptarsime Lietuvos rinką ir naujausias motocikluose diegiamas technologijas.Laidos svečias: konkurso „Lietuvos metų motociklas“ organizatorius ir motociklų apžvalgininkas Justas Lengvinas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje leisimės į kelionę laiku – į laikus, kai XVI amžiuje pačioje Vilniaus širdyje, Gedimino kalno papėdėje, iškilo unikalus Lietuvos istorijos liudininkas – Pilininko namas. Pilininkas – vienas svarbiausių pilies pareigūnų, valdovo paskirtas iki gyvos galvos, saugantis tvarką, vykdantis teisingumą ir sprendžiantis miestiečių likimus. Kas gi buvo šis valdovo patikėtinis? Kokių bylų jis imdavosi, už ką bausdavo miestelėnus ir kokias bausmes skirdavo?Apie tai kalbėsime su Lietuvos nacionalinio muziejaus menotyrininke, doc. dr. Birute Rūta Vitkauskiene.Laidą „Ekspertai pataria" pristato Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko namas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.