2022 m. įteisinus raidžių „x“, „q“ ir „w“ vartojimą asmens vardų ir pavardžių rašyboje oficialiuose dokumentuose, šiemet Seime registruotos pataisos, siūlančios leisti ir įvairių kalbų diakritinius ženklus – pavyzdžiui, latvių „ā“, „ģ“, lenkų „ą“, „ń“, „ż“ ar vokiečių „ä“, „ö“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) projektui pritarė, argumentuodama, kad originali asmenvardžių rašyba yra svarbi tapatybės dalis, o technologinės galimybės leidžia tokius ženklus lengvai naudoti.Tačiau sprendimas sukėlė audringų reakcijų. Kritikai kaltina VLKK lietuvių kalbos išdavyste ir politinio užsakymo vykdymu, o šalininkai pabrėžia asmens teisę į autentišką pavardės rašybą. Ar diakritinių ženklų plėtra iš tiesų kelia grėsmę lietuvių kalbai? Kur baigiasi kalbos apsauga ir prasideda žmogaus teisės? Ar originali asmenvardžių rašyba silpnina, o gal kaip tik stiprina lietuvių kalbos prestižą?Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Sinica, VLKK Vardyno pakomisės pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Daiva Sinkevičiūtė, Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Ona Aleknavičienė ir latvistikos specialistas Ņikita Kazakevičs.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Europoje vis dažniau matome, kad valstybės saugumo ir gynybos klausimus sprendžia ne tik NATO ar Europos Sąjungos formatu, bet ir stiprindamos dvišalius ryšius. Ypač aktyviai veikia Lenkija, kuri pastaruoju metu pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija. Ar tai reiškia, kad didžiosios valstybės vis mažiau pasitiki Briuselio institucijomis ir kolektyviniais sprendimais?Ar dvišalių santykių stiprėjimas yra pragmatiška reakcija į naujas grėsmes, ar ženklas, kad NATO ir ES nebesugeba pakankamai greitai priimti sprendimų? Kokį vaidmenį tokiame persitvarkančiame žemėlapyje gali rasti Lietuva? Ar stiprėjantis Višegrado šalių formatas gali tapti patrauklus ir mūsų regionui? Ir kokių pokyčių Europos Sąjungoje galime tikėtis artimiausiais metais?Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Linas Balsys.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Naujoji koalicija derasi dėl postų, įtakos sričių ir programinių nuostatų. Kiekviena nauja valdžia atneša pokyčių, tačiau ne mažiau svarbu, kokios asmenybės užims ministrų, Seimo komitetų pirmininkų ir vicepirmininkų pareigas. Nuo jų kompetencijos, sąžiningumo ir užsidegimo priklausys, kaip seksis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.Tačiau svarbios ne tik pavardės, bet ir kryptis. Kokius prioritetus sau kelia naujoji koalicija? Kokių sprendimų tikėtis ekonomikos, gynybos, mokesčių ir socialinės politikos srityse? Ir ar valdančiuosius vienys bendri tikslai, ar laukia sudėtingos derybos dėl kiekvieno sprendimo?Laidoje dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, socialdemokratas Martynas Katelynas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušrinė Norkienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Naujausia Valstybės kontrolės analizė rodo, kad viešojo sektoriaus atlyginimai ir toliau auga, tačiau atotrūkis tarp regionų ir skirtingų pareigybių nemažėja. Didžiųjų miestų ir kurortų savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis jau viršija 3,5 tūkst. eurų, o kai kuriuose rajonuose nesiekia nė 2 tūkst. eurų.Didžiausiu atlygio augimu pastaraisiais metais išsiskyrė valstybės politikai ir pareigūnai, o specialistų ir patarėjų grandyje atlyginimai kilo gerokai lėčiau. Skiriasi ir vadovų atlygio augimo tempai – pagal darbo sutartis dirbantys vadovai uždirba vis sparčiau daugiau nei vadovaujamas pareigas einantys valstybės tarnautojai.Ar tokie skirtumai yra natūralūs, ar rodo gilėjančią nelygybę? Kada Lietuvoje mažės atotrūkis tarp regionų, pareigybių ir skirtingų viešojo sektoriaus darbuotojų grupių?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Birželio 14-ąją Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną – pagerbia sovietinių represijų aukas ir prisimena 1941 metais prasidėjusius masinius trėmimus. Ši diena simbolizuoja ne tik netektis, bet ir tautos stiprybę, ryžtą išsaugoti laisvę bei tapatybę.Tačiau istorija primena ir sudėtingesnę tiesą. Ne visi okupacijos metais priešinosi. Vieni stojo į kovą, kiti prisitaikė, treti kolaboravo ar net padėjo sudarinėti tremiamųjų sąrašus.Dažnai sakome, kad bendras priešas suvienija. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Vykstant karui Ukrainoje, aiškiai suvokiame, kas kelia grėsmę Lietuvai, tačiau visuomenėje netrūksta susipriešinimo, vieni kitus lengvai apkaltiname „kremliniais“ ar „vatnikais“. Ar pavojaus akivaizdoje būtume vieningi? Ką apie mus sako istorija ir kiek ji gali padėti suprasti dabartį?Laidoje dalyvauja istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas ir istorikas, rašytojas, knygos „Lietuvio kodas“ autorius Gediminas Kulikauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nepaisant augančių ekonominių problemų, Kremlius nemažina karo išlaidų. Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Vladimiras Putinas vis dar tiki galimybe pasiekti pergalę karinėmis priemonėmis – artimiausiu metu arba per kelerius metus. Ekspertų vertinimu, tokią poziciją gali lemti ir iškreiptas situacijos fronte suvokimas.Tuo metu vis dažniau kalbama, kad kare jau įvyko lūžis. Ukraina vis intensyviau smogia Rusijos teritorijai, o Maskvos žmogiškieji ir ekonominiai ištekliai senka. Ar Rusija iš tiesų artėja prie pralaimėjimo, o gal kalbos apie persilaužimą yra per ankstyvos?Laidoje diskutuoja buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius ir Londono RUSI instituto bendradarbis, gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Seime ir visuomenėje įsiplieskė diskusijos dėl Medicinos praktikos įstatymo pataisų, kuriomis siūloma dalį papildomų rezidentūros vietų susieti su įsipareigojimu po studijų dirbti regionuose. Tačiau ginčas jau seniai peržengė vien klausimą, ar jauni gydytojai nori vykti dirbti už didmiesčių ribų.Kodėl regionuose trūksta medikų? Ar valstybė turi teisę mainais už finansuojamas studijas reikalauti darbo konkrečioje vietoje? Kiek tokie sprendimai atitinka Konstituciją ir Europos Sąjungos teisę? Ir ar prievarta galima išspręsti ilgalaikes sveikatos sistemos problemas?Laidoje diskutuoja Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius, Socialdemokratų frakcijos seniūnė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė ir Klaipėdos universiteto ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos klinikos vadovas Marius Ellikas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje ir augant darbuotojų lūkesčiams, įmonėms vis dažniau tenka ieškoti naujų būdų, kaip išlaikyti darbuotojų įsitraukimą, pasitenkinimą darbu ir lojalumą organizacijai.Ar motyvacija vis dar pirmiausia priklauso nuo atlyginimo dydžio? O gal didžiausią poveikį daro prasmės jausmas, įvertinimas, bendruomeniškumas ir kūrybiškos iniciatyvos? Šiuolaikiniai darbuotojai jau pažįsta daugelį tradicinių motyvavimo priemonių, todėl vis svarbesni tampa autentiški sprendimai, stiprinantys ryšį su organizacija ir kuriantys ilgalaikę vertę.Žinių radijuje baigėsi projektas „Sėkmės receptai“, kuriame buvo renkama inovatyviausiai darbuotojus motyvuojanti įmonė. Laidoje aptarsime, kokie motyvavimo būdai pasiteisina geriausiai, ir paskelbsime projekto rezultatus.Laidoje dalyvauja projekto „Sėkmės receptai“ ekspertų komisijos nariai: „Headex Group“ vadovė Jūratė Nedzinskienė, darbuotojų įsitraukimo platformos MELP bendraįkūrėjas Vidmantas Šiugždinis, „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas, Žinių radijo laidos „Ekonominiai pietūs“ autorius ir vedėjas Marius Dubnikovas bei projektą laimėjusios įmonės atstovas - UAB “Ateities rinkodara” direktorius Aurimas Skaržinskas.--PROJEKTO REZULTATAI:Projekte “Sėkmės receptai”, kuriame rinkome “Inovatyviausiai darbuotojus motyvuojančią įmonę”, dalyvavo 20 įmonių, atitinkančių projekto taisykles. Apibendrinus Ekspertų komisijos ir interneto svetainės balsavimo rezultatus, galutiniai rezultatai yra tokie:I vieta, projekto nugalėtoja  - UAB “Ateities rinkodara” (prekinis ženklas – BRN Agency), teikianti skaitmeninės reklamos paslaugas.II vieta – UAB “VMGcorp”, teikianti konsultacines paslaugas.III vieta – Lietuvos nacionalinis muziejus - didžiausias pagrindinių Lietuvos valstybingumo istoriją ir kultūros raidą atspindinčių rinkinių saugotojas ir populiarintojas Lietuvoje, vienijantis 11 ekspozicijų ir saugantis daugiau nei pusantro milijono eksponatų.Papildomas prizas atitenka Ekspertų komisijos balsavimo nugalėtojui – UAB “Bitė Lietuva”, teikiančiai mobiliojo ryšio, interneto, televizijos ir kitus skaitmeninių paslaugų sprendimus.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pirmąjį birželio sekmadienį minime Tėvo dieną. Turbūt niekas neabejoja, kad tėvo vaidmuo šeimoje yra ne mažiau svarbus nei mamos. Keičiantis požiūriui į lyčių vaidmenis, vis rečiau kalbama apie griežtą pareigų pasidalijimą – kas atsakingas už finansus, o kas už vaikų auklėjimą.Tačiau dar visai neseniai iš tėvo pirmiausia buvo tikimasi materialinio šeimos aprūpinimo, o jo santykis su vaikais dažnai apsiribodavo autoriteto vaidmeniu. Tėvai retai dalyvaudavo kasdienėje vaikų veikloje, mažiau domėdavosi jų pomėgiais ar rūpesčiais.Kaip šiandien vyrai supranta tėvystę? Ką reiškia būti geru tėvu XXI amžiuje? Kaip suderinti atsakomybę, rūpestį, autoritetą ir emocinį ryšį su vaikais?Laidoje dalyvauja verslininkas, keturių vaikų tėvas Marius Jovaiša, psichologas, dviejų vaikų tėvas Edvardas Šidlauskas ir šeimų stiprinimo svetainės laimeseimoje.lt vadovas, Lietuvos tėvų forumo bei Rengimo šeimai asociacijos bendraįkūrėjas ir valdybos narys Audrius Murauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Registrų centro duomenų nutekėjimo skandalas neišvertė iš kėdės premjerės. Priešingai – valdančiųjų atstovai primena, kad problemų šaknų reikėtų ieškoti ankstesnių valdžių sprendimuose. Vis dėlto klausimų lieka daug: kam buvo reikalingi pavogti duomenys ir kokias pasekmes tai gali turėti?

Tuo metu prokuratūra pavedė policijai įvertinti valdančiosios koalicijos partnerio, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus apie rudenį neva vyksiantį valstybės perversmą. Vis dėlto panašu, kad visuomenė ir politikai prie tokios retorikos jau ima priprasti.

Politinę darbotvarkę papildo ir saugumo klausimai – į Lietuvos teritoriją skrendantys dronai primena, kad šalia politinių ginčų netrūksta ir rimtesnių iššūkių.

Seimo pavasario sesija artėja prie pabaigos, netrukus nuskambės ir metinis prezidento pranešimas. Taip pat tikimasi galutinio sprendimo dėl LRT įstatymo pakeitimų. Ar valdantieji pasiekė tai, ko siekė?

Tuo pat metu netrūksta įtampos ir koalicijos viduje. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius kritikuoja premjerę, o socialdemokratų pirmininkas žada birželio viduryje pateikti savo vertinimą dėl koalicijos ateities.

Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.