atviras-pokalbis

Tarptautinio lygiagretaus audito „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ metu devyniose valstybėse įvertinta, kaip jos rengiasi visuomenės senėjimo keliamiems iššūkiams ir ar yra pasirengusios užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę.Vyresnio amžiaus žmonių gerovė ir gyvenimo kokybė išėjus į pensiją tarptautiniame audite nagrinėta Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio pavyzdžiu. Remiantis šių valstybių nacionalinių auditų rezultatais, palyginta, kokios galimybės vyresnio amžiaus žmonėms sudaromos siekiant tęsti darbinę veiklą sulaukus pensinio amžiaus ir kaip valstybės sprendžia vienišumo problemą. Lietuvos situacija įvertinta Valstybės kontrolės atliktame valstybiniame audite „Aktyvaus senėjimo skatinimas“.„Ilgėjanti gyvenimo trukmė yra didžiulis visuomenės pasiekimas, tačiau kartu ji kelia valstybei labai konkretų klausimą – ar žmonėms sudarome galimybes ne tik ilgiau gyventi, bet ir kuo ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems, dalyvauti visuomenės gyvenime? Senėjimo politika negali apsiriboti deklaracijomis ar pavienėmis priemonėmis. Reikia aiškių tikslų, atsakomybės ir sprendimų, kurie pasiektų konkretų žmogų: sudarytų galimybes norintiems tęsti profesinę veiklą, mokytis, dalyvauti bendruomenės gyvenime, o patiriantiems vienišumą ar stokojantiems pagalbos – gauti reikalingas paslaugas. Neįsivaizduoju demografijos politikos be senėjimo politikos, todėl raginu, rūpinantis gimstamumu, nepamiršti ir aktyvaus senėjimo strategijos“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Tadas Vinokuras, Valstybės kontrolės Veiklos audito 4-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė, audito grupės vadovė Eivida Šlamė ir asociacijos „Investors’ Forum“ vadovas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lapkričio 3-iąją amerikiečiai ėjo prie balsadėžių rinkimuose, kurie nulems paskutinių dvejų Donaldo Trumpo prezidentavimo metų politinę kryptį, nors pats prezidentas šiuose rinkimuose nekandidatuoja. Per vadinamuosius kadencijos vidurio rinkimus, vykstančius įpusėjus ketverių metų prezidento kadencijai, paaiškės, kuri partija kontroliuos Kongresą. Taip pat renkami valstijų gubernatoriai ir tūkstančiai kitų valstijų valdžios pareigūnų.Jei demokratai perimtų bent vienų Kongreso rūmų kontrolę, tai apribotų D. Trumpo galimybes įgyvendinti savo politinę darbotvarkę ir sustiprintų Kongreso vykdomą jo administracijos priežiūrą. Respublikonų pergalė leistų partijai išlaikyti Kongreso kontrolę.JAV Kongresą sudaro dveji rūmai – Atstovų Rūmai ir Senatas. Kad federalinio įstatymo projektas taptų įstatymu, jam turi pritarti abeji rūmai. Abeji rūmai taip pat atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint JAV vykdomosios valdžios veiklą. Atstovų Rūmų nariai renkami kas dvejus metus, todėl per kiekvienus Kongreso rinkimus varžomasi dėl visų 435 vietų. Šios vietos paskirstomos 50 valstijų pagal gyventojų skaičių, o paskirstymas perskaičiuojamas po kas dešimt metų vykstančio gyventojų surašymo.Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) bendradarbis Giedrimas Jeglinskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Prancūzijoje du savaitgalius šimtai tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves reikalaudami didesnių mokytojų atlyginimų, prastos būklės mokyklų remonto ir pagalbos padengti sparčiai augančias pragyvenimo išlaidas. „Prancūzija atsidūrė ant finansinės krizės slenksčio. Turime pasiųsti signalą rinkoms“, – „Politico“ sakė buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Michelis Barnier. Valdžios institucijoms pavyko išvengti tokio masto riaušių ir plėšikavimo, kokie lydėjo pirmąjį demonstracijų etapą spalio 17–18 dienomis, tačiau finansų rinkos jau sunerimusios.Kol kas skaičiuojama, kad riaušės padarė dešimčių milijonų eurų žalą, kurios didžiąją dalį padengs draudimo bendrovės.2018–2020 metais vykę „Geltonųjų liemenių“ protestai, prasidėję prezidento Emmanuelio Macrono kadencijos pradžioje, Prancūzijos ekonomikai kainavo 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o parduotuvės pranešė patyrusios 2 mlrd. eurų nuostolių.Laidoje dalyvauja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Europos Parlamento narys Paulius Saudargas ir Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip ir kiekvieną mėnesį, penktadienį kalbiname nuolatinius Žinių radijo bičiulius. Šį kartą kalbėsime apie brandą. Taip lengvai vertiname brandžius ir nebrandžius poelgius, pastebime nebrandžius žmones. Tačiau ką iš tiesų žinome apie brandą ir ar kada nors iš tikrųjų suaugame?Laidoje dalyvauja psichologė, rašytoja, intuityviosios psichoterapijos kūrėja ir centro DARA vadovė Ramunė Murauskienė bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantas, lektorius Vaidas Arvasevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Degalų kainos kelia vis daugiau klausimų gyventojams ir verslui. Tačiau kas iš tiesų lemia kainą degalinės švieslentėje ir kokių sprendimų reikia, kad už degalus mokėtume mažiau?Siūlymų netrūksta – nuo mokesčių mažinimo ir dalies akcizo grąžinimo iki viršpelnių mokesčio naftos perdirbėjams ar biodegalų naudojimo ribojimo. Tačiau kurie iš šių sprendimų iš tiesų padėtų sumažinti degalų kainas ir kokių pasekmių jie turėtų Lietuvos ekonomikai?Kur slypi tikrosios degalų brangimo priežastys ir kokios priemonės padėtų ištrūkti iš kainų spąstų? Apie tai diskutuojame Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“.Laidoje dalyvauja Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas, Seimo Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.Turinio integracija. Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kremlius pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje artėja prie pabaigos. Apie tai skelbia portalas „RBK-Ukraina“, remdamasis Kremliaus patarėjo Jurijaus Ušakovo pareiškimu Rusijos valstybinei televizijai „Vesti“. „Nežinau, kiek mes esame arti, bet pabaiga artėja“, – žurnalistams trečiadienį sakė J. Ušakovas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per susitikimą su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu pareiškė, kad Maskva pasirengusi kitą mėnesį pratęsti trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos derybas.Tuo metu leidinys „The Atlantic“ pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia, jog Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimas būtų pasirašytas per gruodį Majamyje planuojamą G20 viršūnių susitikimą.Interviu „Fox News“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas pasirengęs priimti taikos susitarimą, numatantį karo veiksmų įšaldymą palei dabartinę fronto liniją. Pasak jo, ugnies nutraukimas turėtų tapti minimaliu reikalavimu Rusijai.„Taip, jei dabar mums reikia įšaldyti [situaciją], manau, kad tai realus būdas užbaigti šį karą“, – teigė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentas pridūrė, kad, paskelbus ugnies nutraukimą, Ukraina kreipsis į JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Europos sąjungininkus dėl saugumo garantijų. „Svarbiausia – taika bei taika, sustiprinta saugumu“, – sakė jis.Ar šie pareiškimai rodo realų artėjimą prie taikos, ar tai tik dar vienas diplomatinių pažadų etapas? Kokiomis sąlygomis Ukraina galėtų sutikti įšaldyti karą ir ar Rusija iš tiesų pasirengusi nutraukti karo veiksmus?Laidoje dalyvauja buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šiomis dienomis sukanka 100 dienų, kai prisiekė Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė. Šimtas dienų, per kurias politikoje buvo sąlyginai ramu. Niekas negrasina premjerui atstatydinimu, nesiūbuoja Vyriausybės, o pats premjeras, net ir kilus politinėms įtampoms, kalba ramiai, brazauskiškai – nesinervina, nerėkauja, nekaltina žiniasklaidos. Gal dar žvalgosi, gal bando būti geras visiems, o gal iš prigimties yra taikaus būdo?Tačiau artėja pirmieji rimtesni išbandymai. Ant nosies – biudžeto svarstymas, galimi nesutarimai tarp koalicijos partnerių, klausimai dėl finansų ir užsienio reikalų ministrų. Artėja ir savivaldos rinkimai, tačiau socialdemokratų lyderis kol kas neatrodo itin aktyvus.Politologai premjero veikloje pasigenda ryškesnės lyderystės, o kiti džiaugiasi, kad politiniai vėjai ramiai pučia į socialdemokratų bures ir jų laivelis plaukia nesiūbuodamas. Ar politinė ramybė yra premjero stiprybė, ar tik tyla prieš audrą?Laidoje dalyvauja Seimo narys, socialdemokratas Ruslanas Baranovas, Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas ir naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

1791 m. spalio 20 d. buvo priimtas ir paskelbtas įstatymas „Abiejų Tautų tarpusavio įžadas“ (Zaręczenie wzajemne Obojga Narodów). Šis dokumentas tapo svarbiu 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos papildymu. Jis garantavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) lygiateisiškumą bendroje valstybėje, numatė vienodą Lietuvos ir Lenkijos atstovų skaičių karo ir iždo komisijose bei užtikrino LDK iždo savarankiškumą.Lietuvos istorija glaudžiai susijusi su Lenkija. Tačiau šiandien vis dažniau kyla klausimas: ar Lietuva nepradeda atsilikti nuo savo kaimynės? Kelių infrastruktūra, valstybės galia, savarankiškumas ir strateginis įžvalgumas – kuriose srityse lenkai mus lenkia ir ko galėtume iš jų pasimokyti?Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Algimantas Kasparavičius ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas, docentas Andžejus Pukšto.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo projektams ir teiks juos Seimui.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys Europos Sąjungos valstybėms taikomą 3 proc. Mastrichto kriterijų.

Gynybai siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Krašto apsaugos sistemos biudžetas eurais bus keliasdešimčia milijonų didesnis nei šiemet, tačiau jo dalis, palyginti su BVP, sumažės.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola kitąmet pasieks 48,2 proc. BVP, tačiau neviršys Mastrichto kriterijuje nustatytos 60 proc. ribos.

Vyriausybė numato apie 7,5 proc. didinti mokytojų, statutinių pareigūnų ir kultūros darbuotojų atlyginimus, o teisėjų padėjėjų ir sekretorių algas – apie 5,7 proc. Tam papildomai prireiks apie 315,4 mln. eurų.

Premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės inicijuotam šeimos paketui planuojama skirti apie 150 mln. eurų. Jis apims vaiko priežiūros ir užimtumo garantijas, papildomą paramą būstui jaunoms šeimoms įsigyti, didesnes pensijų garantijas auginantiems vaikus ir pradinuko krepšelį.

Pagal projektą, finansavimas keliams 2027 metais mažės nuo maždaug 815,5 mln. eurų šiemet iki 749,3 mln. eurų kitąmet. Nacionalinės lėšos kelių priežiūrai augs, tačiau Europos Sąjungos finansavimas mažės dėl besibaigiančio daugiamečio ES biudžeto.

Valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų – 5,2 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų, arba 1,3 proc. daugiau.

Kam kitąmet pinigų užteks, o kam teks susiveržti diržus? Ar valstybė gali sau leisti didinti išlaidas ir skolintis daugiau?

Laidoje dalyvauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, komiteto pirmininko pavaduotoja, konservatorė Gintarė Skaistė ir banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šiomis dienomis sukanka trys mėnesiai, kai premjero pareigas eina Mindaugas Sinkevičius. Kol kas neatrodo, kad Vyriausybė patirtų daug rimtų iššūkių. Politinis gyvenimas teka gana ramia vaga, koalicijos partneriai sutaria neblogai, o vieni svarbiausių artimiausių išbandymų – prasidedantis šildymo sezonas ir augančios degalų kainos.Vis dėlto artėjantys savivaldos rinkimai jau kaitina politines aistras, ypač migracijos klausimu. Politikai varžosi, kas pasiūlys griežtesnius migrantų atvykimo į Lietuvą ribojimus. Kai kurios politinės jėgos net rengia protesto akcijas. Tuo metu verslo atstovai perspėja, kad migracijos stabdymas Lietuvos ekonomikai gali kainuoti pusę milijardo eurų bendrojo vidaus produkto.Diskusijų kelia ir ministerijų organizuojami vakarėliai bei jiems skiriamos lėšos. Nors Kalėdos dar toli, panašu, kad progų švęsti netrūksta.Seime taip pat svarstoma Konstitucijos pataisa dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje. Parlamentarai balsuoja gana vieningai, todėl didelių politinių netikėtumų kol kas nematyti.Opozicija piktinasi užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio kelionėmis po Lietuvą, užuot dalyvavus Vyriausybės valandoje Seime. Oponentai svarsto, ar ministras nesiruošia prezidento rinkimams, nors pats K. Budrys tokius ketinimus neigia.Kritikos sulaukia ir finansų ministras Taurimas Valys, atšaukiantis susitikimus su opozicijos frakcijomis. Opozicijos atstovai teigia tokio elgesio anksčiau nematę.Tuo metu Ričardas Malinauskas sumokėjo teismo skirtą 60 tūkst. eurų baudą ir paskelbė, kad dalyvaus Druskininkų mero rinkimuose. Ilgametis kurorto vadovas ir toliau sieks rinkėjų pasitikėjimo.Ar Lietuvos politinis gyvenimas iš tiesų toks ramus, kaip atrodo? O gal po šia ramybe jau bręsta nauji konfliktai?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.