Gyventojai atsiiminėja II-osios pensijų pakopos pinigus, nuo rugpjūčio įsigalios 10 proc. pradinis įnašas pirmajam būstui – kaip į tai jau reaguoja nekilnojamojo turto rinka? Tikėtis tolesnio būsto brangimo ar kainos stabilizuosis? Diskutuoja: Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius, „Hanner“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir NT brokeris Mantas Mikočiūnas. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuva gynybai skiria rekordinį finansavimą tarp visų NATO šalių. Pastaruoju metu į krašto apsaugą investuojami milijardai eurų – nuo naujos ginkluotės ir karinės infrastruktūros iki divizijos kūrimo. Kuo didesnės investicijos, tuo svarbesnis tampa ir klausimas: kaip užtikrinti, kad kiekvienas euras būtų panaudotas ten, kur jo labiausiai reikia?Neseniai paskelbtas Valstybės kontrolės auditas pateikė ne vieną kritinę išvadą. Auditoriai konstatuoja, kad valstybė investuoja milijardus į gynybą, tačiau neturi bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti, ar kariuomenės modernizacija vyksta pagal planą. Dalis strateginių dokumentų neatnaujinti daugelį metų, o sprendimų priėmėjams vis dar trūksta vientisos duomenų valdymo sistemos. Kitaip tariant – pinigų skiriama vis daugiau, tačiau bendrą investicijų rezultatą įvertinti vis dar sudėtinga.Viešojoje erdvėje šią savaitę dėmesio sulaukė buvusio kariškio Audriaus Beinoro istorija. Beveik tris dešimtmečius tarnavęs karininkas Delfi.lt teigia netekęs tarnybos po to, kai kėlė klausimus dėl, jo manymu, galimų viešųjų pirkimų pažeidimų. Ši istorija atnaujino ir platesnę diskusiją – ar apie galimus pažeidimus pranešantys žmonės jaučiasi apsaugoti?Tačiau gynyba – išskirtinė sritis. Didelė dalis informacijos negali būti viešinama dėl nacionalinio saugumo. Tad kur baigiasi būtinas slaptumas ir prasideda visuomenės teisė žinoti? Ar įmanoma užtikrinti realų skaidrumą neatskleidžiant jautrios informacijos? Ar dabartiniai priežiūros mechanizmai yra pakankami, kad visuomenė galėtų pasitikėti, jog rekordinis gynybos biudžetas naudojamas efektyviai ir atsakingai? Kaip didinti pasitikėjimą, kad pinigai nukeliauja ten, kur turi?Laidoje dalyvauja valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pastaruoju metu Lietuvoje netrūksta diskusijų dėl šalies užsienio politikos krypties. Atrodo, kad socialdemokratų Vyriausybė siekė pasiūlyti šiek tiek kitokį požiūrį nei buvusi konservatorių valdžia – tiek Kinijos, tiek Baltarusijos atžvilgiu. Vis dėlto tokie signalai sulaukė aiškaus pasipriešinimo ne tik iš opozicijos, bet ir iš Prezidentūros bei užsienio reikalų ministro.Pradėjus dirbti Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei, iš Vyriausybės programos dingo nuorodos į Taivaną. Dalis apžvalgininkų tai vertina kaip signalą Pekinui, kad Lietuvos laikysena keičiasi. Pakito ir Baltarusijos vertinimas – vietoj ankstesnio jos gretinimo su Rusija programoje dabar įvardijamos konkrečios sąlygos, pavyzdžiui, parama Rusijos agresijai Ukrainoje, kurioms esant Lietuva toliau sieks Baltarusijos tarptautinės izoliacijos.Socialdemokratai atmeta teiginius, kad ketina gerinti santykius su Kinija Taivano sąskaita ar ieškoti dialogo su Aliaksandro Lukašenkos režimu. Tačiau opozicijos atstovai įspėja, jog net ir menkiausias Lietuvos kurso pokytis Kinijos ar Baltarusijos atžvilgiu būtų naudingas Rusijai ir silpnintų iki šiol vykdytą principingą užsienio politiką.Tačiau ar tuo diskusija turėtų ir baigtis? Ar Lietuvoje gali egzistuoti skirtingi požiūriai į užsienio politiką Kinijos ir Baltarusijos atžvilgiu, ar šiose srityse įmanoma tik viena teisinga pozicija? Ar bet koks bandymas ieškoti kitokio kelio iš tiesų reiškia artėjimą prie Rusijos interesų? Galiausiai, kas Lietuvai būtų naudingiau – griežta izoliavimo politika, ar ribotas, aiškiai apibrėžtas dialogas?

Laidoje dalyvauja socialdemokratas Remigijus Motuzas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Matas Maldeikis ir Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuva vis dažniau kalba ne apie diskusijas, o apie stovyklas. Politiniai oponentai tampa priešais, socialiniai tinklai – kovos lauku, o kompromisas neretai suprantamas kaip silpnumas. Ar visuomenės susiskaldymas jau tapo viena didžiausių valstybės problemų? Būtent tai vienu svarbiausių naujosios Vyriausybės iššūkių įvardija premjeras Mindaugas Sinkevičius, perspėjęs, kad augantis susipriešinimas kelia grėsmę demokratijai ir valstybei.Ar politikai iš tiesų gali sumažinti visuomenės susipriešinimą? O gal patys dažnai tampa jo kurstytojais? Kas šiandien labiausiai skaldo Lietuvą – politika, socialiniai tinklai, ekonominė nelygybė ar mūsų pačių nenoras išgirsti kitokią nuomonę? Ir svarbiausia – ką reikėtų padaryti, kad vėl išmoktume nesutikti vieni su kitais, bet išliktume vieninga visuomene?

Laidoje dalyvauja komunikacijos ekspertas Aistis Zabarauskas ir teisininkė Liudvika Meškauskaitė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Mindaugui Sinkevičiui tapus šalies premjeru, pasikeitė ir kultūros ministras – Vaidą Aleknavičienę keičia iki šiol ministerijos kanclerio pareigas ėjęs Lukas Alsys. Iš pradžių jis pasitiktas pozityviai, vėliau – sulaukė priekaištų dėl galimo plagiato doktorantūros darbe. O kas naujo Vyriausybės programoje kultūrai? Kas keisis, pasikeitus ministrui? Ar protestus galima pamiršti?Laidoje dalyvauja Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, jo pavaduotojas komitete, konservatorius Vytautas Juozapaitis ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) prezidentas Marijus Gailius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šią savaitę Seimas patvirtino Vyriausybės programą. Mindaugo Sinkevičiaus reitingai po paskyrimo išaugo, tačiau jau dabar keliami klausimai, kuo išsiskirs naujoji Vyriausybė. Programoje numatyti įsipareigojimai įvairioms sritims, tarp jų – demografijai, socialinei politikai ir viešosioms investicijoms.Tuo pat metu socialdemokratai susiduria ir su kitais politiniais iššūkiais. Dėmesio sulaukia Marijampolės mero Povilo Isodos situacija, taip pat toliau aptariamos vadinamosios „čekiukų“ bylos.Valstybėje tęsiamos diskusijos dėl galimybės keisti Konstituciją, siekiant sudaryti prielaidas branduolinio ginklo dislokavimui Lietuvoje. Pristatydamas Vyriausybės programą Mindaugas Sinkevičius teigė, kad viena didžiausių grėsmių demokratijai yra visuomenės susiskaldymas.Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tęsia pastangas normalizuoti santykius su Kinija, o politinėje darbotvarkėje svarstomas ir klausimas, kas Lietuvai turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje.Seimo pavasario sesija artėja prie pabaigos. Kokie buvo svarbiausi jos sprendimai ir ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas ir BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Po tragiškos avarijos Žirmūnuose vėl atsinaujino diskusijos apie pavojingą vairavimą ir eismo saugumą. Lenktynės gatvėse, greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus ir kelių eismo taisyklių nepaisymas – problemos, su kuriomis kasdien susiduria eismo dalyviai.Ar po tokių nelaimių reikalingi nauji sprendimai? Ar dabartinės priemonės yra pakankamos? O gal net ir griežčiausi ribojimai negali visiškai užkirsti kelio tokioms tragedijoms?Laidoje dalyvauja Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas ir Seimo narys Karolis Neimantas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nepaisant pastarųjų Ukrainos sėkmių, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas ir Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas ragina nepervertinti jų reikšmės. Straipsnyje „The Telegraph“ jis teigia, kad dabartinis karas yra ne greitų manevrų, o išsekimo karas, kuriame net ir taktinės pergalės nebūtinai lemia strateginį lūžį.Pasak V. Zalužno, Rusija nepajėgi visiškai okupuoti Ukrainos, tačiau ir Ukraina kol kas neturi pakankamų galimybių kariniu keliu susigrąžinti visas okupuotas teritorijas. Nors Ukrainos smūgiai Rusijos logistikai ir kritinei infrastruktūrai daro apčiuopiamą žalą, Rusija išlaiko galimybes atsakyti ne mažesne jėga.Ką šiandien rodo karo eiga? Ar konfliktas įžengė į ilgalaikio išsekimo etapą ir ko galima tikėtis artimiausiu metu?Laidoje dalyvauja karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Paaiškėjo, kaip atrodys naujasis paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus ministrų kabinetas. Didžiausia intriga kilo dėl užsienio reikalų ministro posto, tačiau penktadienį paskirtasis premjeras paskelbė, kad Užsienio reikalų ministerijai ir toliau vadovaus Kęstutis Budrys.Tarp naujosios Vyriausybės prioritetų – gynybos stiprinimas, regionų politika, parama šeimoms, didesnis finansavimas mokykloms, keliams, sveikatos priežiūros paslaugoms ir socialinei apsaugai. Taip pat ketinama didinti išmokas vaikams, sparčiau indeksuoti senatvės pensijas ir tęsti Ingos Ruginienės Ministrų kabineto planuose numatytą „Sodros“ rezervo analizę.Laidoje dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Mindaugas Lingė ir Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ką daryti, kai vienas iš tėvų po kurio laiko nusprendžia aktyviau įsitraukti į vaiko gyvenimą? Šioje laidoje kalbėsime apie teisės ir etikos klausimus.Aptarsime situaciją, kai tėvas po vaiko gimimo kurį laiką nedalyvavo jo gyvenime, o vėliau pareiškė norą atkurti ryšį ir siekti lygių bendravimo su vaiku teisių. Kelsime klausimą, kaip tokiais atvejais suderinamos tėvų teisės, vaiko interesai ir gerovė. Ar priimant sprendimus dėl bendravimo su vaiku turėtų būti vertinami ne tik teisiniai, bet ir etiniai aspektai?Laidoje dalyvauja gydytojas psichiatras Linas Slušnys, mama Julija Kaliuta Skardžė ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.