Tarp dalies baltarusių vis dar gajūs naratyvai, esą jie yra „tikrieji lietuviai“, o dabartiniai lietuviai – tik žemaičiai arba vėliau susiformavusi tauta. Remiantis šiomis interpretacijomis, pirmoji Lietuvos sostinė ir valstybės branduolys buvo Naugardukas, o Mindaugas, Gediminas, Algirdas, Vytautas ir kiti valdovai esą buvo baltarusiai.Šie pasakojimai tęsiasi iki šių dienų – teigiama, kad Vilnių įkūrė slavų gentis krivičiai, o miestą Lietuvai neva „atidavė“ Stalinas. Kritikai perspėja, kad litvinizmas ir jį lydintys naratyvai neigia Lietuvos valstybingumo bei tautiškumo istoriją ir gali tapti pagrindu teritorinėms pretenzijoms į Vilnių.Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad panašūs naratyviniai modeliai buvo naudojami prieš Ukrainą prieš Krymo okupaciją ir 2022 metų invaziją, o tokios žinutės dažnai sutampa su Rusijos ir Baltarusijos karinėmis „Zapad“ pratybomis.Laidoje dalyvauja visuomenininkas Dominykas Čivilis ir Nepriklausomybės Akto signataras Arūnas Degutis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Pekine susitikęs su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu pareiškė, kad abiejų supervalstybių laukia „fantastiška bendra ateitis“.„Man garbė būti su jumis. Garbė būti jūsų draugu, o santykiai tarp Kinijos ir JAV bus geresni nei bet kada anksčiau“, – susitikime Didžiojoje liaudies salėje sakė D. Trumpas. Jis pridūrė, kad abi šalys turės „fantastišką bendrą ateitį“.Xi Jinpingas D. Trumpui teigė, kad abi šalys turėtų būti „partnerės, o ne varžovės“.„Stabilūs Kinijos ir JAV santykiai yra naudingi pasauliui. Bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms, o konfrontacija kenkia abiem. Turėtume būti partneriai, o ne varžovai“, – kalbėjo Xi Jinpingas.Po D. Trumpo vizito pas Xi Jinpingą į Pekiną vyko ir Vladimiras Putinas. Kinijos lyderis demonstravo palankumą tiek Vašingtonui, tiek Maskvai, todėl kyla klausimas – ar Kinija tampa naujuoju pasaulio centru?Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narys Paulius Saudargas, diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir DELFI politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Susisiekimo ministerija inicijuoja skaitmeninio radijo DAB+ diegimą Lietuvoje. Kaip teigiama, tai ne tik užtikrins aukštesnę garso kokybę ir mažesnes elektros sąnaudas, bet ir sukurs efektyvią kritinę infrastruktūrą informacijos perdavimui krizių metu.Tuo metu radijo rinkos dalyviai nepritaria skaitmeninio radijo technologijos diegimui Lietuvoje. Jų teigimu, ši technologija yra pasenusi, reikalauja papildomų išlaidų ir neturi aiškaus ekonominio pagrindo. Taip pat nuogąstaujama, kad DAB+ diegimas gali mažinti rinkos dalyvių skaičių ir silpninti regioninius transliuotojus.

Rinkos tyrimų bendrovės „Fifty5Blue“ atliko tyrimą, kuriuo siekė įvertinti skaitmenio radijo (DAB) žinomumą, klausymosi galimybę ir įrangos prieinamumą Lietuvos gyventojų tarpe. Apklausa rodo, kad skaitmeninio radijo transliavimo technologija Lietuvoje yra menkai žinoma. Beveik pusė apklaustųjų (47%) nurodė niekada apie skaitmeninį radiją negirdėję, o dar 18% yra girdėję tik pavadinimą, tačiau nežino, kas tai yra. Tik 6% respondentų teigė gerai žinantys, kas yra DAB, o 22% - girdėję apie technologiją, tačiau turintys ribotų žinių. Tyrimo rezultatai rodo, kad DAB technologijos žinomumo lygis Lietuvoje šiuo metu yra nepakankamas, o didžiajai visuomenės daliai ši technologija išlieka nepažįstama.

Tad kaip yra iš tiesų – ar Lietuvai reikia skaitmeninio radijo?Laidoje dalyvauja LRT Radijo departamento vadovas Giedrius Masalskis, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos vadovas ir radijo stoties „FM99“ vadovas Liudas Ramanauskas bei susisiekimo ministro patarėjas Lukas Paškevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Atėjo laikas Europos vyriausybėms tiesiogiai užmegzti ryšį su Maskva, pirmadienį paskelbtame interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas.A. Stubbas teigė, kad JAV politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu nebeatitinka Europos interesų, todėl Europa turi pradėti tiesioginį dialogą. „Kalbamės su Europos lyderiais apie tai, kas turėtų užmegzti kontaktą“, – sakė jis, pridurdamas, kad joks sprendimas dar nėra priimtas.Svarbiausias aspektas, anot Suomijos prezidento, yra Europos šalių – ypač Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės, taip pat su Rusija besiribojančių Šiaurės ir Baltijos valstybių – veiksmų koordinavimas.„Ar tai bus specialusis pasiuntinys, ar vadovų grupė, pamatysime“, – sakė A. Stubbas. Jis taip pat įvardijo tris galimus Ukrainos ateities scenarijus: besitęsiantį karą, paliaubas su vėlesniu taikos susitarimu arba vienos pusės, greičiausiai Rusijos, žlugimą.Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas, TS-LKD narys Žygimantas Pavilionis ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip ir kiekvieną mėnesį, penktadieniais kalbiname nuolatinius „Žinių radijo“ bičiulius – psichologę, rašytoją ir intuityvios psichoterapijos kūrėją Ramunę Murauskienę bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantą ir lektorių Vaidą Arvasevičių.

Mokslo metai jau eina į pabaigą. Kaip mūsų vaikams sekėsi išlaikyti motyvaciją mokytis?

Ar jau supratome, kas yra motyvacija ir kaip ji veikia? Kodėl susiduriame su tiek daug iššūkių bandydami motyvuoti save mokytis, sportuoti, sveikai maitintis ir keisti įpročius? Kaip mums sekasi motyvuoti vaikus ir ar mūsų taikomos priemonės duoda rezultatą? Kokią įtaką tam daro šeima? Kokios priežastys lemia „nemotyvuotą“ vaiką ir kieno tai atsakomybė? Taip pat aptarsime, kaip ateityje gali sektis vaikams, kurie šiandien laikomi nemotyvuotais.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rusija pradėjo naudoti „Shahed“ dronus ne tik naktį, bet ir dieną, paversdama atakas valandų trukmės nepertraukiamu teroru Ukrainos miestuose. Kremlius pereina prie naujo išsekimo karo modelio, rašo „Business Insider“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per dvi dienas Rusija paleido 1 567 dronus ir 56 raketas į Ukrainą. Valstybės vadovas pabrėžė, kad šis „masinis ir praktiškai nepertraukiamas“ puolimas buvo vienas galingiausių per visą karo laikotarpį.Pasak Ukrainos analitiko Igorio Anochino iš Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto, naujausi puolimai rodo naujos Rusijos taktikos atsiradimą. „Nenorėčiau to vadinti visiškai nusistovėjusia sistema, bet tai aiškiai tampa nauju operaciniu modeliu“, – sakė ekspertas.Laidoje dalyvauja karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Tęsiame pokalbius apie vaiko teises. Dažnai deklaruojame, kad vaiko interesai yra svarbiausi, tačiau realybėje šis principas neretai tampa formalus. Prioritetas suteikiamas procedūroms ir instituciniams algoritmams, kuriuose vaiko interesas tarsi ištirpsta. Kodėl visuomenėje kyla toks jausmas?Kas yra geriausi vaiko interesai? Aiškinsimės, kaip juos nustato Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kokie objektyvūs kriterijai naudojami vertinant vaiko interesus ir kaip vertinami emociniai vaiko poreikiai.Taip pat kalbėsime apie situacijas, kai vienas iš tėvų nuolat teikia skundus kito tėvo atžvilgiu ir trikdo tiek vaiko, tiek šeimos gyvenimą. Neretai tokie skundai virsta kaltinimais ir savotišku persekiojimu, siekiant sutrikdyti ramų gyvenimą. Kiek laiko toks elgesys gali tęstis ir kaip institucijos gali užkirsti tam kelią?Pokalbyje aptarsime ir teismo psichiatrines ekspertizes skyrybų metu. Teoriškai jos turėtų padėti įvertinti vaiko būseną ir priimti geriausius sprendimus, tačiau kai kurios šeimos teigia, kad ekspertizės atliekamos pernelyg dažnai ir trikdo vaiko gyvenimą.Skyrybų metu šeimos konfliktas yra natūralus reiškinys, tačiau kaip nutinka, kad institucijos leidžia konfliktams tęstis kelerius metus? Ko trūksta vaiko teisių institucijoms, kad būtų galima veiksmingiau užkirsti kelią tokioms situacijoms?Taip pat aptarsime tėvų ir vaikų keliamą klausimą dėl tarnybų lankstumo stokos. Teismų nustatyta bendravimo tvarka dažnai turi keistis vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, tačiau praktikoje tai neretai tampa nuolatinių konfliktų ir kaltinimų priežastimi.Laidoje dalyvauja gydytojas psichiatras Linas Slušnys, viešosios įstaigos Institucinio smurto prevencijos ir indikavimo centro įkūrėja, teisininkė Agnė Gredeckaitė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Net 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būsto kainos šiuo metu yra per aukštos, o jaunimui pirmasis būstas, ypač didmiesčiuose, tapo beveik nepasiekiama svajone, rodo naujausia apklausa. Per artimiausius trejus metus beveik pusė – 47 proc. – 18–29 metų žmonių planuoja įsigyti nekilnojamojo turto, tačiau daugelis iki 30 metų nesugebėtų sukaupti pradinio įnašo ir pirmojo būsto dabartinėmis kainomis neįpirktų, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta bendrovės „Norstat“ apklausa.„Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė pastebi, kad jaunimui didžiausiu iššūkiu tampa būsto įperkamumas ir pradinis įnašas. Pasak jos, šiandien kelias iki savo namų yra ilgesnis – jam įveikti reikia daugiau planavimo, lankstumo ir finansinio sąmoningumo.Sukaupti pradinį įnašą iš vidutinio darbo užmokesčio kai kuriose Lietuvos vietovėse yra itin sudėtinga. Pavyzdžiui, norint sukaupti 15 proc. pradinį įnašą 60 kv. m butui Vilniuje, vidutines pajamas gaunančiam žmogui gali prireikti maždaug devynerių metų, o didesniam būstui – daugiau nei dešimtmečio. Pradinį įnašą sumažinus iki 10 proc., sostinėje tai vis tiek lieka dideliu iššūkiu – sutaupyti 60 kv. m butui vidutines pajamas gaunančiam žmogui prireiktų daugiau nei penkerių metų.Laidoje dalyvauja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Gegužės 15-ąją minima Šeimos diena. Valdžia per kiekvienus rinkimus akcentuoja, kad rūpestis šeima – kone svarbiausias dalykas. Tačiau ar galima pasverti problemas, su kuriomis susiduria šeimos? Dažniausiai jos labai žemiškos – trūksta pinigų būtiniausiems dalykams, vis sunkiau įpirkti būstą, brangiai kainuoja vaikų mokslas ir būreliai. O kur dar snobiška konkurencija tarp tėvų, kieno atžala labiausiai mylima.Apskritai šeima – viena kantriausių visuomenės ląstelių. Kadaise iš dalies politiškai angažuoti Šeimos maršai nugrimzdo užmarštin. Lietuva mitinguoja dėl nekilnojamojo turto mokesčio, žodžio laisvės ar juodaodžių teisių, bet ne dėl to, kad rūpestis šeima yra per mažas. Vieni siūlo didinti vaiko pinigus, kiti – neapmokestinamąjį pajamų dydį, dar kiti kalba apie lengvatas įsigyjant būstą.Tačiau ar girdėjote apie šeimos reformą, kuri, kaip sveikatos priemokų ar mokesčių reforma, iš tiesų jaudintų visuomenę? Kol kas – nieko. Tik kosmetiniai pataisymai.Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, sociologas, Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Linas Kukuraitis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvoje gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 metų gegužės 14 dieną Romas Kalanta nusižudė protestuodamas prieš sovietinę socialistinę santvarką. Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, jis susidegino. Jau kitą dieną kilo jaunimo neramumai, o R. Kalantos laidotuvių dieną jie peraugo į spontaniškas eitynes Laisvės alėjoje.Priešintis sovietų valdžiai buvo pareiga. Galiausiai protestuojant, mitinguojant ir buriantis, kaip tuomet vadinta, dainuojančios revoliucijos būdu buvo iškovota nepriklausomybė.Šiandien protesto akcijos taip pat yra dažnas reiškinys. Žmonės protestuoja prieš valdžios veiksmus, nepriimtinus įstatymus, rasinę nelygybę, imigrantus, mažus atlyginimus, prastas darbo sąlygas ir neįvykdytus pažadus. Vieni protestuoja sąmoningai, kiti – vedami bendrystės jausmo, dar kiti prisijungia atsitiktinai ar siekdami politinių bei kitų tikslų.Protestuose skamba įvairūs šūkiai – kartais žiaurūs, kartais įžeidžiantys, lydimi gestų ar agresyvių veiksmų. Vis dėlto dažniausiai viskas baigiasi taikiai. Tačiau valdžia protestuotojų ne visada girdi arba nenori girdėti.Kaip ten bebūtų, apklausos rodo, kad visuomenės pilietinė galia išaugo – daugiau žmonių dalyvauja protestuose ir juos palaiko.Laidoje dalyvauja protesto akcijų organizatorė, Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė, visuomenininkas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys Povilas Urbšys, Seimo nariai: Artūras Zuokas ir Vytautas Sinica.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.