Gegužės 11-ąją minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Tačiau ką iš tiesų reiškia pagarba mokesčių mokėtojui ir kaip ji turėtų būti išreiškiama?Dažnai atrodo, kad pamirštame paprastą dalyką – mokesčius mokame patys sau. Iš jų finansuojamos viešosios paslaugos, įgyvendinami politiniai pažadai ir nustatomi valstybės prioritetai.Tačiau ar valdžia pakankamai aiškiai atsiskaito, kaip naudoja mūsų pinigus? Ar piliečiai gauna pakankamai informacijos apie reformas, sprendimus ir jų naudą visuomenei?Skirtingos politinės jėgos skirtingai mato ir pačią mokesčių sistemą – vieni siekia platesnio perskirstymo ir didesnio solidarumo, kiti mano, kad valstybė turėtų apsiriboti tik svarbiausiomis funkcijomis.Taigi, kaip suprasti, kad valdžia gerbia mokesčių mokėtoją?Laidoje dalyvauja Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis ir Biudžeto ir finansų komiteto narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Raimondas Kuodis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Gegužės 12-ąją sukanka lygiai 10 metų nuo dienos, kai su stambia pinigų suma buvo sulaikytas garsus politikas, vienos didžiausių partijų lyderis ir galimas premjeras Eligijus Masiulis.Tą dieną visuomenė svarstė ne tik, ar su galimu kyšiu pagautas politikas sulauks teisingumo, bet ir kokio masto yra politinė korupcija Lietuvoje bei kokie susitarimai galėjo slypėti už uždarų durų.Vadinamoji „MG Baltic“ byla ilgainiui tapo kone politiniu serialu – su dramomis teismuose, garsiais pareiškimais, išteisinimais pirmosios instancijos teisme ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis aukštesnėse instancijose.Tuomet pagrindinis įtariamasis atsistatydino iš Seimo ir pasitraukė iš partijos.Praėjus dešimtmečiui vėl kyla déjà vu jausmas – įtarimai pareiškiami ne tik parlamentarams, bet ir dar neseniai pareigas ėjusiems premjerams, ministrams. Tačiau šiandien politikai dažniau lieka poste ir nesitraukia iš parlamento.Kaip per dešimt metų pasikeitė politikos skaidrumo laukas?Laidoje dalyvauja Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas, Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis ir BNS vadovas Saulius Jakučionis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Gegužės 8-ąją minima Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje – tądien Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą.Tiesiogiai ir netiesiogiai kare dalyvavo daugiau nei 60 valstybių, karo veiksmai vyko 40 šalių teritorijoje, o į kovą buvo mobilizuota daugiau nei 110 milijonų karių. Tai buvo totalinis karas, kuriam pasitelkti visi ekonominiai, pramoniniai ir moksliniai pajėgumai.Antrasis pasaulinis karas pareikalavo daugiausia aukų žmonijos istorijoje – žuvo iki 70 milijonų žmonių. Didelę dalį jų sudarė civiliai, žuvę nuo bado, ligų, bombardavimų, genocido ir masinių žudynių.Tuo metu Rusijoje karo pabaiga minima gegužės 9-ąją. Raudonojoje aikštėje vyksta paradai, o sovietinė pergalės interpretacija iki šiol išlieka svarbia valstybės tapatybės dalimi.Tačiau ar rusų kolektyvinėje atmintyje nėra pernelyg sureikšminamas vien jų vaidmuo kare? Kokius simbolius reikėtų peržiūrėti, kad visuomenė būtų išlaisvinta iš militaristinių mitų?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto istorikas Algirdas Jakubčionis ir istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Gegužės 7-oji – svarbi diena lietuvybei. 1904 metais buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, tačiau ši data primena ir sudėtingą laikotarpį, kai carinė Rusija ribojo esminius tautiškumo ženklus – lietuvišką spaudą, knygų leidybą ir laisvą žodį.Šiandien spaudos laisvę minime jau kitokiame kontekste. Žiniasklaida susiduria su naujais iššūkiais – sparčiai plintančiu dirbtiniu intelektu, socialinių tinklų įtaka, informacijos gausa ir vis labiau nykstančiomis ribomis tarp profesionalios žurnalistikos ir turinio kūrėjų.Trinasi ribos tarp žanrų, pati profesinė bendruomenė skaldosi, o nustatytos taisyklės vis dažniau ignoruojamos.Laidoje dalyvauja Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius ir Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Savaitgalį minėjome Gegužės 3-iosios Konstituciją. 1791 metų dokumentas buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje – iškilus Apšvietos epochos teisės paminklas.Jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės Seimo priimtas „Valdymo įstatymas“ įtvirtino esmines valstybės valdymo reformas ir padėjo pamatus modernios pilietinės visuomenės formavimuisi. Tai buvo kompromiso rezultatas – reformų šalininkai, siekdami stiprinti valstybę Rusijos grėsmės akivaizdoje, susivienijo ir padarė abipuses nuolaidas.Tačiau šiandien kalbame ne tik apie istoriją. Lenkai šią dieną švenčia su pasididžiavimu, o Lietuvoje ji dažniau tik prisimenama.Akivaizdu, kad geopolitinių iššūkių akivaizdoje Lenkija juda drąsiau – stiprina kariuomenę, aktyviau dalyvauja Europos sprendimuose, pritraukia investicijas, daugiau investuoja į mokslą ir infrastruktūrą.Ką darome ne taip?Laidoje dalyvauja istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Estijos prezidentas Alaras Karis pareiškė, kad Europa praleido progą pradėti taikos derybas su Maskva dar pačioje plataus masto karo Ukrainoje pradžioje. Jo teigimu, Europa privalo turėti aiškius planus Rusijos atžvilgiu ir juos kurti nedelsiant.Interviu „Yle“ jis pabrėžė, kad santykiai su Rusija dar ilgai išliks sudėtingi, tačiau pokyčiai įmanomi – kaip rodo Vokietijos pavyzdys po Antrojo pasaulinio karo. Pasak A. Kario, Europa padarė klaidą 2022 metais, kai po mūšio dėl Kyjivo neprivertė Maskvos sėsti prie derybų stalo.Tuo metu Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sako, kad Rusijos grėsmės akivaizdoje Ukraina gali būti labiau reikalinga Europai nei Europa Ukrainai, pabrėždamas stiprią ir modernią Kyjivo kariuomenę.Šiomis dienomis minime net dvi progas – Lietuvos įstojimo į ES metines ir Europos dieną. Abi datos geopolitinių iššūkių kontekste ypač svarbios apmąstymams: kiek Europa suprato savo tapatybę? Ar ES pakanka savigarbos nepataikauti JAV? Ar ne per daug prisidengiama ES teisės viršenybe, kai kalbama apie partnerystę su Amerika?Laidoje dalyvauja Europos Parlamento nariai Virginijus Sinkevičius ir Petras Auštrevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rytoj minėsime gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną. Šią šventę pasitinkame įvairiomis nuotaikomis. Nors ekonomika auga, vis dažniau girdime, kad darbo rinka pilna iššūkių. Įmonės bankrutuoja, investicijos traukiasi, darbuotojai atleidžiami. Skaičiuojama, kad apie 1000 darbuotojų artimiausiu metu neteks darbo, atleidimams ruošiasi apie 20 įmonių.Karas Ukrainoje ir konfliktai Artimuosiuose Rytuose didina įmonių sąnaudas, kylančios algos verčia darbdavius permąstyti strategiją. Taip pat vis didesnę įtaką daro dirbtinis intelektas – šiandien jis pakeičia lengviausiai pakeičiamas darbo vietas, tačiau ateityje darbo gali netekti ir gerokai daugiau žmonių.Kas vyksta darbo rinkoje?Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius, banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nuo šių metų gegužės 1-osios įsigalioja pakeitimai: sveikatos priežiūros įstaigoms draudžiama imti papildomą mokestį už medicinos paslaugas, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Vis dėlto gyventojams paliekama galimybė pasirinkti – jei norite brangesnių paslaugų, galite už jas primokėti papildomai. Ką keis sveikatos sistemoje naujoji tvarka?Laidoje dalyvauja Vilniaus rajono poliklinikos vadovas Evaldas Navickas, Medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Andrius Busila.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Mums visiems skauda dėl vaikų patiriamo skausmo. Vaikai yra viena svarbiausių mūsų šalies grandžių, ir deklaruojame, kad darome viską, jog jie jaustųsi gerai. Deja, daugėja faktų, rodančių, kad taip nėra – ypač tada, kai vaikai atsiduria suaugusiųjų ginčų centre ir, stebint iš šalies, lieka nuošalyje.Šiandien pradedame laidų ciklą, kuriame nagrinėsime vaiko teises atstovaujančių tarnybų veiklą. Kalbėsimės apie tai, kaip jaučiasi vaikai ir su jais gyvenantys asmenys, taip pat bandysime atsakyti, ar tikrai konfliktinėse situacijose vaikų teisės yra laikomos prioritetu.Laidoje dalyvauja mama Karina, teigianti patyrusi vaiko teisių apsaugos tarnybų neteisybę tiek savo, tiek vaiko atžvilgiu, gydytojas psichiatras Linas Slušnys ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Žmonės apie Seimą mėgsta sakyti: „Visi jie ten vagys“. Net buvę politikai per televiziją kalba, kad iš politikos pasitraukė garbingai, nors galėjo prisivogti. Tačiau tokios kalbos nieko gero politiniam elitui nežada. Naujas skandalas, susijęs su Seimo narių galimu kyšininkavimu, tik dar labiau pagilina prarają tarp visuomenės ir valdžios. Ko einama į politiką – prisivogti?Akivaizdžiai prastėjanti politikų kokybė, darbas vardan šou ir savo reitingų rodo, kad rimti darbai lieka antroje ir trečioje vietoje. Tarnystė valstybei lieka tik skambūs žodžiai. Viltis, kad kada nors grįš laikai, kai politikai buvo vedini idėjos, blėsta. Paskutiniai skandalai dar kartą sustiprina visuomenėje įsitvirtinusį požiūrį: „ten visi vagys?“. Ar po kratų ir prokurorų vizitų Seimo nariai tapo dar labiau vagys?Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto politologas Ainius Lašas, viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas ir buvęs politikas Andrius Mazuronis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.