Trims iš keturių Lietuvos gyventojų išaugusios maisto kainos išlieka didžiausia finansine našta, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Toliau rikiuojasi išlaidos transportui, kurioms didžiausią įtaką daro pabrangę degalai, taip pat elektros ir šildymo kainos.Iš trijų galimų pasirinkimų trys iš dešimties apklaustųjų nurodė, kad labiausiai jaučia išlaidų būstui augimą (29 proc.) bei vaistų ir sveikatos paslaugų brangimą (28 proc.). Mažiausiai gyventojus jaudina pabrangusios laisvalaikio ir pramogų paslaugos (7 proc.) bei kainų augimas viešojo maitinimo srityje (7 proc.).Vertindamas apklausos duomenis, ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad kovo mėnesį gyventojai galėjo ypač pajusti išaugusias degalų kainas. Vis dėlto, vertinant kitų prekių ir paslaugų kainas, reikšmingo augimo nebuvo.Laidoje dalyvauja „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, „Norfos“ akcininkas Dainius Dundulis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Vidaus sandoriai vėl tampa karštu politiniu klausimu. Vidaus reikalų ministerijos inicijuotos pataisos jau palaimintos Vyriausybėje ir pasiekė Seimą, kur prasideda jų svarstymas.Pataisų šalininkai sako, kad savivaldybėms reikia daugiau aiškumo ir lankstumo, kad jos galėtų lengviau užtikrinti gyventojams svarbias paslaugas. Tačiau kritikai mato riziką: po šiuo argumentu gali slypėti dar didesnė laisvė vidaus sandoriams, o tai reikštų mažėjančią konkurenciją, silpnėjančią kontrolę ir daugiau vietos neskaidriems sprendimams.Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vidaus sandoris gali būti tik išimtis, o ne patogus būdas apeiti viešojo pirkimo konkursą.Tad šiandien ir klausiame: ar naujos pataisos tikrai kalba apie geresnį viešųjų paslaugų užtikrinimą, ar vis dėlto suteikia didesnę laisvę savivaldai veikti be konkurencijos ir atskaitomybės?Laidoje dalyvauja Seimo narė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Violeta Turauskaitė ir advokatų kontoros „NOOR legal“ partnerė Daiva Lileikienė.Turinio integracija. Laidą „Atviras pokalbis“ remia advokatų kontora „NOOR legal“.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Donaldas Trumpas siautėja nesustodamas. Tai jis – karalius, tai – Jėzus Kristus. Tai jis baigia karus, tai puola Iraną, Venesuelą. Grasina Kubai ir Europai. Žada trauktis iš NATO. Apšaukia popiežių. Glumina valstybių lyderius. Įveda ir atšaukia muitus. Jam lenkiasi tiek pasaulio silpnieji, tiek galingieji. Nesuskaičiuojamas bylų skaičius, atrodo, neturi reikšmės.

Trampizmas tampa norma. Trampizmas tampa pavyzdžiu. Elkis kaip Trumpas – ir tau bus atleista. Elkis kaip Trumpas – ir tau lenksis pasaulis. Taip, kai kurių vertinimu, ima mąstyti naujoji politikų karta. Pavyzdys užkrečiamas.

Ar trampizmas tampa naująja politikos realybe?

Laidoje dalyvauja politikos apžvalgininkas, psichologas Ginas Dabašinskas ir rašytojas, filosofas Vytautas Rubavičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Skandalai, skandalai, skandalai – tokia lietuviškos politikos kasdienybė.Praėjusios savaitės pabaigą vainikavo generalinės prokurorės kreipimasis į Seimą dėl Sauliaus Skvernelio neliečiamybės panaikinimo. Šalyje galimai atsirado dar vienas „krabas“, kuris, kaip įtariama, galėjo paimti pusšimčio tūkstančių eurų kyšį. Kol nėra teismo verdikto, tai tėra įtarimai. Tačiau procesas ilgas ir kankinantis. Kažin su kokiais reitingais demokratai sulauks šio proceso pabaigos?Barėsi ir konservatoriai – kai kurie partiečiai nepatenkinti pirmininko veikla.Ignas Vėgėlė jau rimtai ruošiasi kurti dar vieną politinę jėgą ir tikisi nušluoti sistemines partijas.Pareikšti įtarimai ir Gintauto Palucko žmonai. Kai kas tame įžvelgia politinį susidorojimą.Dar vienai kadencijai ruošiasi Visvaldas Matijošaitis – panašu, kad Kaunui patinka „šeimininkai“.Žmonės vėl protestuoja dėl LRT. Tai neturėtų stebinti, nes tyrimai rodo, jog visuomenės pilietinė galia išaugo – daugiau žmonių dalyvauja protestuose ir juos palaiko.Na ir, aišku, vis dar visiems rūpi valdančiosios koalicijos likimas – ar galimos naujos rokiruotės?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti dalį arba visas lėšas, 62,5 tūkst. žmonių jau pasitraukė iš sistemos dėl ligos, artėjant pensijai arba atsiėmė 25 proc. lėšų.Pirmąjį ketvirtį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo pasitraukė 9,5 tūkst. žmonių, o 30,6 tūkst. išsiėmė iki 25 proc. lėšų, skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija.Be to, galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki pensijos, kai turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo dar 22,4 tūkst. žmonių.„Per pirmąjį mėnesį tempas buvo didžiausias būtent metų pradžioje, sausį, vėliau tai šiek tiek sulėtėjo. Svarbu tai, kad 60 tūkstančių žmonių jau atgavo lėšas. Jų prašymai jau yra įgyvendinti, lėšos yra įkritusios į žmonių sąskaitas“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pastaraisiais metais investicijų apimtys Lietuvoje sparčiai auga, tačiau, išliekant geopolitiniam neapibrėžtumui ir lėtesniam ekonomikos augimui, vis svarbesni tampa ne tik grąžos, bet ir poveikio ekonomikai, atsparumo bei konkurencingumo klausimai.Tai atspindi ir nacionalinio plėtros banko ILTE 2025 metų rezultatai: suteikto finansavimo apimtys išaugo beveik tris kartus ir pasiekė 1,27 mlrd. eurų. Didžiausia dalis investicijų buvo nukreipta į tvarumo ir atsinaujinančios energetikos projektus (726 mln. eurų), taip pat reikšminga dalis lėšų skirta konkurencingumui (250 mln. eurų) bei gynybos sričiai (220 mln. eurų).Nors investicijos vis labiau telkiamos į sritis, kurios ne tik generuoja ekonominę grąžą, bet ir stiprina šalies atsparumą bei ilgalaikį augimo potencialą, kartu išryškėja ir iššūkiai. Dalis strateginių sektorių vis dar susiduria su ilgalaikio finansavimo trūkumu, ypač kai kalbama apie infrastruktūros projektus, inovatyvų verslą ar kapitalo rinkų plėtrą.Iš Lietuvos traukiasi ir užsienio investicijos. Vis daugiau įmonių praneša uždarančios savo veiklą Lietuvoje, nes nebegali dirbti augančių atlyginimų aplinkoje. Darbuotojus atleidžia ir bankrutuoja lietuviški verslai.Laidoje dalyvauja Investuotojų forumo vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas, Nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas ir ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Jaunimui socialiniai tinklai yra ne tik pramoga, bet neretai ir pagrindinis informacijos šaltinis. Tačiau teigiama, kad juose daugėja priešiškos dezinformacijos. Ypač daug ir agresyviai brukamos propagandos socialiniame tinkle „TikTok“.Lietuvos radijo ir televizijos komisijos tyrimas parodė, kad televizijoje bei naujienų portaluose žmonės dezinformacijos neieško. Tiesa, jos daugėja socialiniuose tinkluose. Tendencijos rodo, kad problemų gali daugėti ir ateityje. Esą jaunimui socialiniai tinklai yra ne tik pramoga, bet ir vienintelis informacijos apie pasaulį šaltinis.Socialiniuose tinkluose skelbiama informacija nėra taip griežtai reguliuojama įstatymais ar etikos kodeksais, todėl dalis jaunuolių linkę patikėti tuo, ką mato.Ypač daug rizikų kyla socialiniame tinkle „TikTok“. Esą ši platforma tik atrodo kaip lengvabūdiškų vaizdo įrašų erdvė, tačiau jos algoritmai agresyviai bruka ir politinį turinį.Laidoje dalyvauja Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius ir gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Balandžio 7 dieną minėjome Pasaulinę sveikatos dieną. Tikrai negalima sakyti, kad mūsų sveikatos sistema yra blogiausia pasaulyje. Rastume daug šalių net Europoje, kur sveikatos paslaugų prieinamumas yra gerokai prastesnis, tyrimai kainuoja brangiai, o, neduok Dieve, pakliuvus į ligoninę neapsidraudus, pasekmės gali būti itin skaudžios.Tačiau mes gyvename Lietuvoje ir, kaip visada, savi marškiniai arčiausiai kūno. Reikalavimai mūsų sveikatos apsaugai yra dideli: norime tą pačią dieną patekti pas bet kurį gydytoją, norime, kad viskas būtų nemokama ir kad visi aplink šypsotųsi.Nėra valdžios, kuri, eidama į rinkimus, neakcentuotų pertvarkos sveikatos sistemoje. Kartais kai kas pataisoma, kartais – sujaukiama.Kokie iššūkiai laukia medicinos ir pacientų artimiausiu metu?Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Skirmantas Krunkaitis, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva ir Antakalnio poliklinikos vadovė Audronė Račkauskienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nepaisant tūkstantinių protestų gruodį, pavasarį valdantieji vėl grįžta prie LRT įstatymo projekto, kuris, baiminamasi, gali politizuoti Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją. Dėl to balandžio 8 dieną organizuojamas dar vienas protestas, ginantis LRT nepriklausomumą.Protestas prieš Seimo valdančiųjų veiksmus LRT atžvilgiu vyks balandžio 8 dieną 18 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.Europos transliuotojų sąjungos vykdomosios valdybos nariai išreiškė susirūpinimą dėl LRT įstatymo pakeitimų, kuriuos Seimas planuoja svarstyti jau po Velykų, neatsižvelgdamas nei į Venecijos komisijos rekomendacijas, nei į kritiškas pastabas, kurias išsakė paties Seimo teisininkai bei Lietuvos ir tarptautinė žurnalistų bendruomenė.Vykdomoji Europos transliuotojų sąjungos valdyba, kurią sudaro aštuonių visuomeninių transliuotojų vadovai iš visos Europos, dar kartą pabrėžė, kad dabartinis įstatymo projektas tik dar labiau padidintų LRT pažeidžiamumą politiniam spaudimui ir taip smarkiai pakenktų jos viešosios paslaugos misijai bei gyvybiškai svarbiam vaidmeniui teikiant Lietuvos visuomenei nepriklausomą, patikimą ir pliuralistinę informaciją.Europos transliuotojų sąjungos vykdomoji valdyba dar kartą kritikavo LRT finansavimo įšaldymą, siekius lengviau atleisti LRT vadovą, taip pat nuostatas, kurios galėtų sudaryti sąlygas kištis į redakcinę veiklą.Laidoje dalyvauja Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkė dr. Džina Donauskaitė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Remiantis palydovinėmis nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kurių autentiškumas buvo patvirtintas, praėjusią savaitę Ukraina keletą kartų atakavo svarbią Rusijos naftos eksporto infrastruktūrą prie Baltijos jūros. Po smūgių kai kurie objektai degė kelias dienas. „BBC Verify“ patvirtino, kad Leningrado srityje, netoli Sankt Peterburgo, maždaug už 800 kilometrų nuo sienos su Ukraina, nuo kovo 23 dienos buvo atakuoti mažiausiai trys naftos infrastruktūros objektai.Ukrainiečiai keletą kartų smogė svarbiems Baltijos jūros uostams Ust Lugai ir Primorskui bei netoliese esančiuose Kirišuose veikiančiai naftos perdirbimo bendrovei. Vadovaujantis Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro analize, 2025 metais 22 proc. Rusijos eksportuotos naftos iškeliavo iš Primorsko, 20 proc. – iš Ust Lugos.Ukraina kariauja. Ukraina kontratakuoja ir nepasiduoda, nors karas Artimuosiuose Rytuose eikvoja sąjungininkų resursus ir ginkluotę bei atitraukia dėmesį. Donaldas Trumpas nepatenkintas NATO šalimis, todėl neaišku, ar Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau rems Kyjivo kovą prieš Rusiją.Laidoje dalyvauja atsargos karininkas, karybos analitikas Aurimas Navys ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.