Seimo narys Giedrius Drukteinis Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdyje šalies miestų ir rajonų merams pristatė savo naują projektą–iniciatyvą „Lietuvos Paukščių Takas“, kviesdamas juos įsitraukti į žymių su Lietuva susijusių žmonių atminimo įprasminimą memorialinėmis formomis.G. Drukteinis yra sudaręs 130 asmenybių sąrašą, į kurį įtraukti iškilūs meno, politikos, sporto, verslo ir kitų sričių atstovai – nuo Holivudo ir teatro scenos žvaigždžių iki Nobelio premijos laureatų ir valstybių vadovų, turinčių tiesioginių sąsajų su Lietuva.„Kertinis sąrašo sudarymo kriterijus yra „žinomi visame pasaulyje“. Jau turime ne vieną paminklą pasaulinio garso išeiviams ir jų palikuonims: Dž. D. Selindžerio (J. D. Salinger) romanui „Rugiuose prie bedugnės“ skirtą skulptūrą Sudarge, Šakių rajone, paminklą moterų krepšinio pradininkei Sendai Berenson Abot (Senda Berenson Abbott) – Alytaus rajone, Holivudo aktoriaus Lorenso Harvio (Laurence Harvey) atminimo įprasminimą – Joniškyje, džiazo legendos Luiso Armstrongo (Louis Armstrong) aikštę Vilkijoje, Kauno rajone, ir kitiems.“Laidoje dalyvauja Seimo narys Giedrius Drukteinis ir istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Didesnė dalis Lietuvos gyventojų pritaria, kad Lietuva, siekdama gerinti santykius su Kinija, turėtų pakeisti dabartinį Taivaniečių atstovybės pavadinimą į Taipėjaus atstovybę, rodo LRT užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.2021 metais konservatorių Vyriausybės iniciatyva Lietuvoje buvo atidaryta de facto Taivano atstovybė Vilniuje, o dar anksčiau Lietuva pasitraukė iš vadinamojo 17+1 investicijų forumo su Kinija. Dėl atstovybės Lietuva sulaukė Kinijos kritikos ir tam tikrų ekonominių sankcijų, susijusių su muitais.Prieš mėnesį ministrė pirmininkė Inga Ruginienė užsiminė, kad nepritaria tokiam Taivano palaikymui. Jos teigimu, Vilniuje atidariusi Taivaniečių atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV. Šie žodžiai sulaukė Kinijos raginimo ištaisyti tai, ką jie vadina klaida.Anot ekspertų, siekį normalizuoti santykius su Pekinu galima sieti su nuostata, kad karų akivaizdoje Lietuvai geriau sutarti su pasaulio galingaisiais. Nebėra užuojautos engiamoms valstybėms, o santykiai su Taivanu nedavė norimo rezultato, todėl apklausos rodo, kad ima viršų pragmatizmas.Laidoje dalyvauja Seimo narių grupės, siekiančios atkurti santykius su Kinija, narys Artūras Zuokas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Matas Maldeikis ir Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Vairavimas neturint teisės to daryti Lietuvoje tampa augančia problema, o esamos priemonės jos nesustabdo, sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.Per 2023–2025 metus 51 žmogus žuvo avarijose, kurias sukėlė teisės vairuoti neturintys asmenys, o kasmet tokiuose įvykiuose statistiškai žūsta 15–17 žmonių.Ministro teigimu, 2023 metais tokiems pažeidėjams buvo skirta baudų už daugiau nei 4,3 mln. eurų, tačiau sumokėta tik apie 12 proc. šios sumos. „Matome, kad tai neveikia. Net atvirkščiai – skatina ir toliau nebijoti pasekmių. 2023 metais buvo pradėta 4,5 tūkst. administracinių nusižengimų teisenų dėl pakartotinio vairavimo neturint teisės, o jau 2025 metais – daugiau nei dukart daugiau – 10 tūkst. tokių teisenų“, – LRT radijui kalbėjo ministras.Laidoje dalyvauja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys ir lenktynininkas Darius Jonušis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose Finansų ministerija pablogino šių metų ekonomikos augimo prognozę ir prognozuoja, kad infliacija augs sparčiau nei tikėtasi.

Pagal pristatytą atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,1 proc. Pernai rugsėjį buvo prognozuota, kad 2026 metais Lietuvos ekonomika augs 3,3 proc.

Dabar prognozuojama, kad infliacija šiemet padidės iki 3,7 proc. Tai 0,5 proc. punkto daugiau nei prognozuota anksčiau.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad atnaujintame scenarijuje atsižvelgta į konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį degalų kainoms ir ekonomikai apskritai, tačiau tik nedidele dalimi.

Karas Vidurio Rytuose akimirksniu pakėlė naftos ir gamtinių dujų kainas, o kartu ir kuro kainas, tačiau poveikis jau matomas ir daugelio kitų prekių bei paslaugų kainose. Akivaizdu, kad infliacija šiemet bus didesnė nei pernai, o nuotaikas gali gadinti ir kylančios palūkanų normos.

Laidoje dalyvauja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip ir visada, kartą per mėnesį, penktadieniais, kalbiname nuolatinius Žinių radijo bičiulius – intuityvios psichoterapijos praktikę ir knygų autorę Ramunę Murauskienę bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantą ir lektorių Vaidą Arvasevičių.Šį kartą pokalbio tema – „Vieniši poroje“. Kalbėsimės apie tai, kaip klostosi poros santykiai bėgant laikui, kas nutinka jų emociniam ryšiui, simpatijai, traukai, artumui, lojalumui ir solidarumui.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kovo 29 dieną minima Lietuvos įstojimo į NATO diena. Turbūt mažai kam kyla abejonių, kad sprendimas įstoti į šią organizaciją buvo vienas geriausių Lietuvai. Šiandien nedaug rastume žmonių, kurie sakytų, kad NATO mums nereikia. Tačiau anuomet tokių buvo – ir nemažai, net tarp visuomenės elito atstovų, kurie ragino nestoti į NATO, gąsdindami suvereniteto praradimu ir kitomis grėsmėmis.Vis dėlto NATO tvirtumo pamatai nuolat bandomi klibinti. Gal ne tiek veiksmais, kiek kalbomis – teigiama, kad NATO dėl Baltijos šalių nestos į karą su Rusija arba kad NATO ištiko „smegenų mirtis“. Nuolatiniai Jungtinių Valstijų ir kai kurių kitų šalių grasinimai pasitraukti iš organizacijos taip pat neprideda jai stiprybės.Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas ir dabartinis šalies ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas teigia, kad NATO nėra pasirengusi kitam karui, nes daugiausia dėmesio skiria persiginklavimui moderniais ginklais, o ne doktrinų keitimui. Jo teigimu, ateities karai bus susiję su nuolatiniu naujų technologijų diegimu ir konkurencija dėl jų kūrimo bei naudojimo spartos.Laidoje dalyvauja ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Neseniai Seimo opozicija inicijavo nepasitikėjimo procedūrą Seimo pirmininkui Juozui Olekui. Procedūra nepavyko – valdantieji tiesiog nebalsavo. Opozicija pareiškė, kad „politinė kultūra numesta ant žemės“.Tai ne pirmas kartas, kai opozicija siūlo, o valdantieji negirdi. Taip vyksta ne tik šioje kadencijoje, bet ir apskritai Lietuvos politiniame gyvenime. Sąvoka „politinis buldozeris“ atsirado dar praėjusiame amžiuje, kai Andrius Kubilius ginčijosi su Česlovu Juršėnu.Šiame amžiuje jaunoji karta perima šias tradicijas – vieni stumia, kiti priešinasi, tuomet vaidmenys apsikeičia. Tačiau dabar tai daroma aršiau ir, regis, vis mažiau paisant oponentų nuomonės. Ar tai reiškia politinės kultūros stoką, o gal tai tik spektaklis rinkėjams?Laidoje dalyvauja socialdemokratas Ruslanas Baranovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Mindaugas Lingė ir BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Suomijos prezidentas mano, kad įmanoma pasiekti susitarimą, kuris padėtų vienu metu spręsti tiek Persijos įlankos naftos krizę, tiek karą Ukrainoje. Pasak jo, toks susitarimas galėtų būti pasiektas su viena Europos iškelta sąlyga – kad Jungtinių Valstijų prezidentas suteiktų visą reikalingą pagalbą Ukrainai siekiant priimtino taikos susitarimo su Rusija.Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškia, kad Jungtinėms Valstijoms nebereikia sąjungininkų pagalbos kare su Iranu. Tai įvyksta po kelių dienų bandymų įtikinti NATO ir kitas šalis prisidėti prie operacijų Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos transportavimo kelių, per kurį įprastai keliauja apie penktadalis visos naftos.Laidoje dalyvauja Europos Parlamento nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Paulius Saudargas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kovo 20 dieną minima Tarptautinė laimės diena. Jos tikslas – raginti visas pasaulio valstybes aktyviai siekti, kad būtų gerinama žmonių psichologinė, fizinė ir socialinė savijauta. Šią dieną organizuojamos iniciatyvos, skatinančios emocinės sveikatos stiprinimą, sąmoningumo ir dėmesingumo ugdymą.O kas pas mus tai skatina? Kaip mes priimame laimę ir kaip ją suprantame? Kas apskritai yra laiminga valstybė, laiminga visuomenė? Kuriamos laimės ekonomikos, rašomos knygos apie laimę – kam visa tai?Laidoje dalyvauja psichologai Tomas Lagūnavičius ir Edvardas Šidlauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

„Sodra“ praneša, kad šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra 1,5 tūkstančio eurų į rankas. Atrodytų, kad suma pakenčiama, tačiau nemaža dalis žmonių skundžiasi, kad iš tiek nepragyvena. Tiesa, su tuo dažniau susiduria didmiesčių, daugiausia sostinės, gyventojai, o mažesnių miestelių gyventojai stebisi, kad apskritai kas nors tiek uždirba. Verslas nuolat skatinamas, o kartais ir spaudžiamas kelti algas, premjerė neseniai vėl prakalbo apie minimalios algos augimą. Tad vis dėlto, kiek reikia uždirbti, kad nereikėtų skaičiuoti kiekvieno pirkinio? Kodėl taip skiriasi algos didmiesčiuose ir regionuose?Laidoje dalyvauja „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka ir Darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.