Mauzeris klausia, ar Sūrskis priklauso judėjimui „Zero waste“. Anot Mauzerio, prasidėjo tokia era, kai žmonės nori palikti kuo mažiau šiukšlių: eina į parduotuvę ir perka viską be pakuočių. Sūrskis nesupranta, kaip taip galima: kaip tu grietinę namo be pakuotės parsineši? Kaip varškę? Silkę? Negi čia reikia turėti kiekvienam dalykui po savo pakuotę, kurią visada parėjęs išsiplauni? Kaip mes atrodysime? Vienas indas – silkei, kitas – raugintiems agurkams, duoninė atskirai, o dar trilitrinis „sloinikas“ alui. Anot Sūrskio, atrodysime kaip „bomžai“. Labai nesolidu.

Sūrskis klausia Mauzerio, ar jis jau parėmė „valstiečius“ savivaldos rinkimuose. Kolega nesupranta, kodėl jis turėtų remti kažkokius „valstiečius“ savo sunkiu prakaitu uždirbtais pinigais. Sūrskis paaiškina: todėl, kad jie yra lyderiai, o ne verkšlenantys „lūzeriai“! Štai jis susiruošė šiandien pat paremti „valstiečius“ net 12 eurų! Mauzeris skeptiškai palinguoja galvą ir sako, kad 12 eurų nėra labai solidu – rimti vyrai remia po 8 tūkst. eurų: kai paremi tokia suma, tave net įrašo į „valstiečių“ garbės knygą!

Sūrskis pasakoja, kad Vyriausybė paklojo 260 tūkst. eurų tyrimui apie tai, kaip užsieniečiai mato Lietuvą. Sūrskis žada kibti į darbus ir „paimti“ Pietryčių Aziją – Tailandą, Balį ir Vietnamą – ir už 30 tūkst. eurų po mėnesio pas Saulių Skvernelį pristatyti jau užbaigtą tyrimą. Galėtų ir dabar jau, bet reikia laikytis reglamentų. Net neabejotina, kad užsieniečių akimis mūsų sostinė yra Ryga, žinomiausias žmogus – Arvydas Sabonis, o patiekalas – „pink sūp“, t. y. šaltibarščiai. Lengvi pinigai.

Mauzeris nori pakalbėti apie politinius margumynus: pvz., apie tai, kad kandidatų į savivaldybę sąraše pas konservatorius yra Arūnas Valinskas. Ne akiplėša A. Valinskas, o A. Valinskiukas – sūnus. Bendrai tarp kandidatų yra ir Juozo Oleko sūnus Juozas, Stasio Buškevičiaus sūnus Stasys, taip pat ir Juozo Imbraso sūnus, deja, vardu ne Juozas. Sūrskis atsidūsta: vieni tėvai su vaikais grybauja, kiti atostogauja, o politikai „jama“ savo vaikus į savivaldą. Gal baisu vienus namie palikti?

Sūrskis klausia, ar Mauzeris girdėjo, kaip nusirito ištvirkęs pasaulis: konkrečiai šiuo atveju Japonijoje už tuną kažkas sumokėjo 2,7 mln. eurų! Sūrskis piktinasi, kad už 2,7 mln. eurų galima visą „Krekenavos“ kompleksą susipirkti: šitiek kiaulių! Kaip galima valgyti sušį, jei vienas gabaliukas kainuoja 100 ar net 200 eurų? Mauzeris tada užduoda rimtą klausimą: jei jau pelę taip piktina sušis už 100 eurų, ką jis mano apie Pablo Picasso paveikslus, parduodamus po 35 mln. už vienetą? Tuną bent jau suvalgyti gali, o P. Picasso paveikslų tikriausiai niekas nėra net ragavęs.

Mauzeris klausia kolegos, kaip jis žiūri į Eligijaus Masiulio ambicijas tapti Klaipėdos meru. Ar Sūrskio neglumina tas faktas, kad Eligijus sėdi ant juodo teisiamųjų suolo? Pasirodo, kad neglumina: anot Sūrskio, va, pvz., Radviliškio meras atsėdėjo areštinėje ir toliau „merauja“, Visagino merė atsėdėjo areštinėje ir toliau „merauja“. „Meraus“ ir E. Masiulis: eis ne šiaip „merauti“, o su šūkiu „Žolė, laisvė ir „fylingas“!

Sūrskis klausia Mauzerio, ar jis žino, kad turtingiausias pasaulio žmogus, 137 mlrd. dolerių savininkas Džefas Bezosas skiriasi su žmona. Anot Sūrskio, visos pasaulio barakudos dabar sulaikiusios kvapą stebi, kaip bus pasiektas naujas turto dalybų rekordų rekordas! Patį Sūrskį net trys žmonos dėl pinigų yra palikusios. Ta prasme, kad jis neturėjo pinigų, o kiti vyrai visada turėjo kišenpinigių arba arbatpinigių.

Sūrskis klausia Mauzerio, kur jis patartų investuoti 180 eurų. Mauzeris nelabai tiki, kad Sūrskiui pavyko tiek daug sutaupyti, bet kolega paaiškina, kad čia buvo jo didysis penkmečio planas: taupė tam, kad apsilankytų Paryžiuje esančiame nudistų restorane. Tokiame, kur visi sėdi nuogi, net be „ploščiaus“ gali ateiti. Deja, nutiko toks siaubingas dalykas, kad Sūrskio svajonė sudužo į šipulius – garsusis nuogalių restoranas bankrutavo! Tai kur jam dabar dėti tokią daugybę eurų?

Mauzeris klausia, ar kolega girdėjo, kad naujas liudininkas sako, jog mama – ta, iš kurios buvo atimtas vaikas – visgi lupo vaiką. Ne proporcingai kepštelėjo per kombinezoną, o iš tiesų lupo! Sūrskis labai nustebęs: kaip dabar jaustis Mindaugui Puidokui? Šitiek stengėsi M. Puidokas, o viskas veltui! Sūrskis tik džiaugiasi tuo faktu, kad tą luptą vaiką įsivaikintojai išsiveža į Naująją Zelandiją, kur jis galės maoriškai bendrauti su avimis.

Sūrskis dejuoja, kad niekaip negali pabėgti nuo „Revolut“ startuolio. Anot jo, nėra jokios išeities, pasprukti paprasčiausiai neįmanoma. Kolega Mauzeris nesupranta, kur bėda: juk neimi kortelės ir viskas – rami galva. Pasirodo, ne taip viskas paprasta: anot Sūrskio, „Revolutas“ užvaldė visą pasaulį lyg kokie farmacininkai, „iliuminatai“ ir masonai, todėl, kur nors Ispanijoje bankrutavus ispanų indėlininkams, tu turėsi padengti jų nuostolius, kur bebūtum! Ar Latvijoje, ar Airijoje – visur tave prigriebs ilgos „Revoluto“ rankos.