Santykis su mama dažnai laikomas savaime geru.
Tačiau realybėje daug žmonių gyvena su neišspręstais jausmais – kaltės, pykčio, priklausomybės ar atstūmimo.

Šiame epizode su psichologe Jovita Kriukelyte kalbam apie:

– kaip santykis su mama formuoja tavo gyvenimą
– kodėl taip sunku atsiskirti ir gyventi savo gyvenimą
– kaip atsiranda vidinis kritikas
– kada santykį verta keisti, o kada – paleisti
– kaip pradėti gijimo procesą

Tai pokalbis apie tai, kaip suprasti savo istoriją ir pradėti gyventi savo gyvenimą.

Reikia pagalbos? GoTherpapy!

Koučingas ar psichoterapija – kaip suprasti, ko tau iš tikrųjų reikia?

Šiame epizode su Povilu Petrausku kalbame apie vieną dažniausių dilemų: kur kreiptis, kai gyvenime kažkas stringa? Eiti į koučingo sesijas ar į psichoterapiją?

Povilas yra koučingo specialistas, turintis MCC ir ACTC akreditacijas (jas abi turi tik 4% visų pasaulio koučų), pirmasis Baltijos šalyse pradėjo Marshal Goldsmith Executive coaching programą. Jis yra aktyvus koučingo bendruomenės Lietuvoje dalyvis, mentorius, lektorius, veda koučingo podkastą.

Povilą rasi čia: coaching.lt

Aptariame:

– kuo skiriasi koučingas ir terapija
– kada verta rinktis koučingą
– kada reikalinga psichologinė pagalba
– kokias klaidas daro žmonės
– ar koučingas gali pakeisti terapiją
– kaip priimti teisingą sprendimą

Tai pokalbis apie realius pasirinkimus, su kuriais susiduria daugelis.

💬 Reikia terapijos? – gotherapy.lt

Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame nerimas tampa vis dažnesne kasdienybe.

Karas vyksta netoli, informacijos srautas – nuolatinis, o mūsų protas ima kurti vis daugiau „kas bus jeigu“ scenarijų.

Bet kyla esminis klausimas:

• ar mūsų nerimas šiandien yra problema?
• ar visiškai normali reakcija į realias grėsmes?

⠀
Šiame epizode su psichologe-psichoterapeute, atsargos majore, knygos "Realybės Vadovėlis" autore Rosita Kanapeckaite kalbamės apie:

– nerimą karo ir geopolitinės įtampos kontekste
– kodėl protas linkęs kurti katastrofinius scenarijus
– kaip informacijos perteklius veikia mūsų psichiką
– kas yra psichologinis atsparumas
– ir kaip išlikti stabiliam nestabiliame pasaulyje

⠀
Tai pokalbis ne apie tai, kaip „išjungti“ nerimą,
o apie tai, kaip jį suprasti ir su juo išbūti.

Kodėl žmonės vis dar pasimauna ant sukčių?

Net ir tie, kurie galvoja, kad „su manimi taip nenutiktų“.

Šiame epizode su gydytoju psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu kalbam apie tai, kas iš tikrųjų vyksta žmogaus psichikoje tuo momentu, kai jis patiki sukčiumi.

👉 Kodėl emocijos „išjungia“ mąstymą
👉 Kaip sukčiai išnaudoja baimę, skubą, vienišumą ir godumą
👉 Kodėl net protingi žmonės tampa aukomis
👉 Kaip veikia romantiniai sukčiavimai
👉 Kas vyksta po apgavystės – gėda, kaltė ir užsidarymas

Svarbiausia šio pokalbio mintis:

tai ne kvailumas. Tai psichologija.

Sukčiai neveikia atsitiktinai – jie labai tiksliai žino, kaip sukelti emociją, kuri priverčia žmogų priimti sprendimą čia ir dabar.

Epizode taip pat kalbam apie tai, kaip atsistatyti po apgavystės ir kaip reaguoti, jei tai nutiko artimam žmogui.

🎙️ GoTherapy podcast
👤 Svečias – Dainius Jakučionis

Ieškai psichologo? 👉 GoTherapy

Kartais žmogus pradeda jausti kūno simptomus – spaudimą krūtinėje, širdies plakimą, svaigimą, skausmus.

Jis eina pas gydytojus, darosi tyrimus, tikrinasi… ir vis išgirsta tą patį atsakymą:
„Viskas gerai.“

Bet vidinis jausmas sako ką kita: „Ne, kažkas su manim ne taip.“

Šiame epizode kalbam apie hipochondriją ir psichosomatiką – būsenas, kuriose kūnas tampa nerimo įkaitu.

Su psichologe-psichoterapeute Brigita Gelumbauskiene nagrinėjame:

– kaip iš paprasto simptomo gimsta baimė
– kodėl žmonės pradeda ieškoti ligų
– kaip nerimas pasireiškia kūne
– kodėl nepadeda net geri tyrimų rezultatai
– kuo skiriasi hipochondrija ir psichosomatika
– kaip formuojasi užburtas nerimo ratas

👉 Brigitą rasi čia.

Taip pat paliečiame gilesnius sluoksnius:

– mirties baimę
– kontrolės poreikį
– santykį su savo kūnu
– ir ryšio su kitais žmonėmis svarbą

Tai epizodas tiems, kurie:

– jaučia kūno simptomus, bet neranda atsakymų
– nuolat nerimauja dėl sveikatos
– arba gyvena šalia žmogaus, kuriam tai yra kasdienybė

Kartais kūnas kalba ne apie ligą – o apie tai, ko dar neišdrįsome pasakyti patys.

🌿 Atpažįsti save ar artimą? Kreipkis pagalbos!

Kodėl moterų gyvenime ateina krizės?

Kodėl po vaiko gimimo santykiai taip stipriai pasikeičia? Kodėl skyrybos gali tapti viena sunkiausių patirčių? Ir kas vyksta su moters emocine būsena perimenopauzės bei menopauzės laikotarpiu?

Šiame epizode Julius kalbasi su gydytoja psichiatre Ieva Šveikauskiene (Lotus Medica klinika) apie moterų gyvenimo krizes ir tai, kas iš tikrųjų vyksta šiais etapais.

Kalbame apie motinystę, pogimdyvines būsenas, skyrybas, depresiją, nerimą, hormoninius pokyčius ir tai, kada verta ieškoti pagalbos.

Tai pokalbis ne tik moterims, bet ir jų partneriams bei artimiesiems — kad geriau suprasti, kas vyksta, kai „viskas pasikeičia“.

🎧 Spotify aprašymas

Apie ką vyrai nekalba?

Vyrų krizės dažnai vyksta tyliai. Vyras gali gyventi įprastą gyvenimą – dirbti, rūpintis šeima, atlikti savo pareigas – tačiau viduje jausti augantį spaudimą, nusivylimą ar prasmės klausimus.

👉 Registruokis konsultacijai.

Šiame epizode Julius Tilvikas kalbasi su psichologu ir psichoterapeutu Lioniumi Demjenovu apie vyrų krizes: kodėl jos atsiranda, kaip jos pasireiškia ir kas iš tikrųjų vyksta žmogaus viduje, kai pradeda griūti įprastas gyvenimo stabilumas.

Tai pokalbis apie vyriškumą, emocijas ir tylų vidinį pasaulį, apie kurį vyrai retai kalba garsiai.

🧠 Jei atpažinai save šiame pokalbyje: 👉 https://gotherapy.lt

10 mitų apie terapiją, kurie dažnai sustabdo žmones nuo sprendimo kreiptis pagalbos.

Ar į terapiją eina tik silpni?
Ar terapeutai turi „savo problemų“?
Ar pakanka vieno seanso?
Ar terapijoje kalbama tik apie vaikystę ir mamą?

Šiame epizode Julius kalbasi su psichoterapeute ir supervizore Sabina Babravičiene apie tai, kuo terapija yra iš tikrųjų – ir kuo ji nėra.

Tai pokalbis apie:

• atsakomybę už savo gyvenimą

• terapinį santykį

• kaltę ir brandą

• mitus, kurie trukdo žmonėms kreiptis pagalbos

Terapija nėra nei silpnumo ženklas, nei greitas sprendimas.
Tai procesas. Ir tai – apie buvimą žmogumi.

Daugiau apie GoTherapy:
www.gotherapy.lt

Greitas pasitenkinimas šiandien pasiekiamas per kelis paspaudimus.
Bet kuo daugiau jo ieškome, tuo mažiau jo lieka.

Šiame epizode su psichikos sveikatos specialistu Mindaugu kalbamės apie elgesio priklausomybes, dopamino perstimuliaciją ir tai, kodėl net „stiprūs“ žmonės kartais pralaimi šioje kovoje.

Tai pokalbis ne apie valios stoką, o apie bejėgiškumą, prasmės praradimą ir bandymą tvarkytis su gyvenimu. Apie priklausomybę kaip procesą – ir apie tai, kaip prasideda kelias atgal.

🎙️ GoTherapy podcastas – apie gylį, ryšį ir sąmoningesnį buvimą.

Patiko epizodas ir Mindaugo Perkausko mintys? Jis konsultuoja čia: https://gotherapy.lt/p/mindaugas-perkauskas

Dauguma žmonių po netekties girdi tą patį: „Praeis.“ „Laikas užgydys.“ „Reikia judėti toliau.“Tačiau realybė dažnai atrodo kitaip: skausmas nesitraukia, nerimas stiprėja, o viduje atsiranda jausmas, kad „su manimi kažkas ne taip“.Šiame GoTherapy podcast epizode kalbamės apie tai, kas iš tikrųjų vyksta žmoguje po netekties – emociškai, kūne ir santykiuose.🎧 Pokalbyje su Beata Pučinskaite-Ragauske sužinosi: * kodėl laikas pats savaime neturi gydomosios galios, * kuo skiriasi netektis ir gedėjimas (ir kodėl tai svarbu), * kodėl dauguma žmonių nežino, kaip padėti gedinčiajam, * kaip nerimas tampa stipresnis, kai bandome jį kontroliuoti, * ką iš tiesų reiškia „išbūti“ su skausmu, o ne jį slopinti, * kodėl terapija nėra patarimų rinkinys, o gyvas, žmogiškas santykis.Tai ne apie greitus sprendimus. Epizodas apie leidimą jausti, nebėgimą nuo skausmo ir vidinį stabilumą, kuris neateina per prievartą.Jeigu: * pats/pati išgyveni netektį ar stiprų nerimą, * nori suprasti, kodėl „pozityvus mąstymas“ neveikia, * ieškai gilesnio, brandesnio požiūrio į psichoterapiją, * nori išmokti būti šalia žmogaus, kuriam sunku,👉 šis epizodas – tau.