Rudens tema ateina į dažno poeto kūrybą: skleidžiasi peizažo detale, patyrimų užuomina, reiškiasi biografijos faktu, sielos būsena ar tiesiog žodžių žaisme. Ruduo spalvotas ir pilkas, nostalgiškas ir ramus, geliantis ir įkvepiantis – visoks! Tokį girdėsime Antano A. Jonyno, Edmondo Kelmicko, Aldonos Ruseckaitės, Lauryno Katkaus, Mariaus Buroko, Tomo Venclovos, Elenos Karnauskaitės, Marcelijaus Martinaičio, Donaldo Kajoko ir Leonardo Gutausko eilėraščiuose.

Uždegsime simbolines atminimo žvakutes šiemet išėjusiems poetams: Marcelijui Martinaičiui, Vytautui Skripkai ir Valdui Gedgaudui. Gyvenimams užbrauktas brūkšnys. Kūryba liko. Balsai irgi. Klausysimės šių trijų poetų skaitomų eilėraščių iš anksčiau transliuotų laidų.

Grįžtame prie anksčiau sumanytos rubrikos „Mano pamėgti poetai. Mikrofonas skaitytojams“. Iš pradžių mąsčiusi apie jų keletą, vėliau Donata Mitaitė apsisprendė skaityti vieną vienintelį – Alfonsą Maldonį. Donata Mitaitė nėra eilinė poezijos skaitytoja. Ji – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė. O mums nuo to tik geriau – būsime įvesti į literatūros kontekstą, išgirsime trumpą poeto kūrybos apžvalgą, pailiustruotą eilėraščiais.

Alfonsas Andriuškevičius save vadina vertėju mėgėju. Sako, kad skaitydamas pirmiausia mėgaujasi kūriniu, o prie tų eilėraščių, nuo kurių sąla širdis, grįžta ir grįžta, kol kyla noras juos išversti. Vertėjas pateiks penkių anglakalbių poetų kūrybos pavyzdžių. Girdėsime Sylvią Plath, Donaldą Justice, Marką Strandą, Elizabeth Bishop, Conradą Aikeną. Alfonsas Andriuškevičius atkreips mūsų dėmesį į jų eilėraščių savitumą ir grožį.

Šių metų Poetiniame Druskininkų rudenyje vieningai nuspręsta Jotvingio vardą už viso gyvenimo kūrybą suteikti pernai mirusiam poetui Stasiui Stacevičiui. Laidoje jotvingiškų jo eilėraščių ir klausysimės. Literatūrologė Elena Baliutytė geriausia poeto knyga laiko paskutinę, kuri pavadinta „Stiklinė“. Joje daug istorinių motyvų, žiemiško peizažo ir nuojautų, pranašaujančių poeto tragišką mirtį. Girdėsite 2009 m. vasarą įrašytą pokalbį su Stasiu Stacevičiumi ir keletą jo paties skaitomų eilėraščių.

Prisimename Juozą Macevičių (1928–2011). Pasak Donatos Mitaitės, „į ideologiškai žymėtas sovietines literatūros figūras tarsi ir nebežiūrime taip priešiškai kaip Atgimimo metais, tačiau dabar dažniausiai jos visiškai nutylimos, tarsi įsitikus, jog nieko gero tie žmonės nėra padarę.“ Ar tikrai? Atsiverskime Juozo Macevičiaus knygas. Laidoje girdėsime, kaip pluoštą eilėraščių skaito pats J. Macevičius, įrašytas 2009 m. vasarą. Literatūrologės D. Mitaitės komentaras, kokį kelią poetas nuėjo nuo pirmo rinkinio „Pavasario žingsniai“, išėjusio 1949 m., iki paskutinio „Atsisveikinimas“, pasirodžiusio 2006 m.

Nors su Vytautu Rubavičiumi kalba suksis apie poeziją, vis tiek jausis, kad jis – ir filosofas, kultūrologas, tarp kitų tekstų parašytus eilėraščius vadinąs gyvenimą nuskaidrinančia malone. V. Rubavičius paskaitys keletą naujų ir senesnių eilėraščių, paaiškins, kaip metams bėgant keitėsi požiūris į poezijos rašymą. Skaitymus baigs Maironio posmais, įtikinamai paaiškinęs, kodėl Maironis jam svarbus.

Vyresnioji karta turėtų būti įsidėmėjusi Dainos Pranskietytės pavardę. Jos debiutas 1977 metais knygele „Žemės duktė“ buvo įsimenantis, ryškus. Parūpo sužinoti, kaip gyvena, ką rašo, kokia dabar yra poetė Daina Pranskietytė? Per kelis dešimtmečius Daina Pranskietytė išleido dar tris poezijos rinkinius „Balso sodai“, „Moteris ant kranto“, naujausias „Palaimink liūdinčiojo langą“ pasirodė pernai. Poetė pasakoja apie savo eilėraščių atsiradimą iš gyvenimiškos aplinkos, susitikimų su Karoliniškių, kur ir pati gyvena, žmonėmis. Jos kūryboje išliko ankstesni motyvai – moters prigimties ir likimo savivoka, etinis maksimalizmas, o prisidėjo praėjusio laiko nostalgija.

Šiemet rugpjūčio 2 dieną Robertui Daniui būtų sukakę 50 metų. Staigi mirtis jį ištiko 2008-ųjų rugsėjo 15 dieną. Apie anksti mus palikusį, jaunimo itin pamėgtą poetą kalbėsimės su jo bičiuliu Aidu Marčėnu ir dainininke Neda Malūnavičiūte. Kaip išskirtinį Roberto Danio asmenybės ir kūrybos bruožą Aidas Marčėnas įvardijo tai, kad savyje jis buvo išsaugojęs vaiką, jo poezija – irgi vaiko kalbėjimas vaikui. Neda Malūnavičiūtė, pažinojusi poetą nuo vaikystės ir filmui „Džiazas“ įdainavusi dainą „Toli toli“, kuriai žodžius sukūrė R. Danys, sako, kad jis tebeturi ir tikriausiai turės savo skaitytoją.

„Koks tu, eilėrašti, baisus!/ Nuogai mus išrengi visus“. „Poezija kaip vėjas, kuris nežinia iš kur kyla“. „Rašyti/ vištos koja/ veršiuko akim“. Eilutės iš laidoje skaitomų eilėraščių, kur kalbama apie kūrybos fenomeną. Kaip ir iš ko atsiranda eilėraštis, šnekamąja ir poezijos kalba aiškinsimės su Daiva Čepauskaite, Sigitu Parulskiu, Donatu Petrošiumi, Jonu Kalinausku ir kitais.