Renkame metų knygą. Dainius Dirgėla į literatūrą atėjo 1994 m. su grupe „Svetimi“. Po metų išleidęs pirmąją knygą iš akiračio dingo iki 2013 m. pasirodžiusios elektroninės knygos „Stebėto jo užrašai“. Poetas sako, kad knyga galėjo pasirodyti jau 2002 m., bet jai neatsirado leidėjo. Laidoje aiškinamasi, kodėl toks knygos pavadinimas, kuo patogi ar nepatogi elektroninė knyga, kas Dainiaus Dirgėlos kūrybai būdinga. Autorius paskaito keletą eilėraščių, patikindamas, jog toks skaitymas labiausiai ir atskleidžia poezijos esmę.

Poetų eilėraščiuose skamba laisvės tema, kalbama apie žmogaus ir Tėvynės ryšį, nerimą, jog kasdienybėje nusitrina vertybės, ir apie didžiausią likimo dovaną – gyventi. Klausykimės Marcelijaus Martinaičio ciklo „Sausio vidurnaktis“. Girdėsime Joną Strielkūną, Juditą Vaičiūnaitę, Vytautą Petrą Bložę, Mykolą Karčiauską, Ramutę Skučaitę ir Antaną Šimkų. (Kartojama 2012 m. sausio 13 dienos laida.)

„Mokytojas Margevičius vis ragindavo: skaitykit, vaikai, Donelaitį. Kas tau jį skaitys?! Kol kartą...“ – poetas Henrikas Algis Čigriejus papasakos, kaip atrado Kristijoną Donelaitį. Donelaitiškoji poezijos mokykla artima ir jaunesnės kartos poetui Gyčiui Norvilui. Henrikas Algis Čigriejus ir Gytis Norvilas paskaitys labiausiai patinkančių ištraukų iš Kristijono Donelaičio kūrybos. Išgirsime po vieną jų pačių eilėraštį, dedikuotą literatūros klasikui.

Pasigėrėkime talentingų poetų geriausiais eilėraščiais. Poezijos įvairovę perteiks eseistas, dramaturgas, poetas ir geras skaitovas Rolandas Rastauskas, parengęs programą „Mano lietuvių poezijos antologija“. R. Rastausko skaitymuose – Maironio, Juozo Tysliavos, Algimanto Mackaus, Eduardo Mieželaičio, Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos, Kęstučio Navako, Antano A. Jonyno ir kitų žymiausių lietuvių poetų eilėraščiai.

(Įrašyta 2007 m. Vilniuje Šv. Kryžiaus namuose.)

Žiema – niūri ir šviesi, gniuždanti ir viltinga, primenanti gilius asmeninius išgyvenimus ar istorinius įvykius, iškelianti Biblijos motyvus. Lyriška ir netgi satyriška – tokia žiema poezijoje, kurios kviesime klausytis. Girdėsime Donaldą Kajoką, Aldoną Ruseckaitę, Tomą Venclovą, Algimantą Baltakį, Ramutę Skučaitę, Antaną Šimkų, Violetą Palčinskaitę, Henriką Algį Čigriejų, Aidą Marčėną, Indrę Valantinaitę ir kitus.

Laida supinta iš Antano Jonyno ir Antano A. Jonyno eilėraščių, išgirsime, kaip kalbasi skirtingos kartos ir poetinės mokyklos, kaip juos susaisto kraujo ryšys. Poetui Antanui Jonynui gruodžio 14 d. būtų sukakę 90, sūnus Antanas A. Jonynas neseniai pažymėjo savo 60-metį. Trumpas Donatos Mitaitės komentaras nusakys, kuo pasižymėjo pokario poetų karta, kas jų poezijoje yra išlikę patrauklaus. Girdėsime A. Jonyno populiariausius eilėraščius „Žmogaus širdis“, „O kaip seniai“, „Sako, Vilniuj nebūna baltųjų naktų“ ir keliolika brandžiausių Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano A. Jonyno eilėraščių.

Metų knygos rinkimuose tarp nominuotųjų – ir Jono Kalinausko knyga „Mano sodo vagis“. Poetas sako, kad rinkinio pavadinimas – tai metafora praėjusio laiko, kažkada gyvenusių žmonių, turėtų ir prarastų namų bei daiktų.

Iš keliolikos paties autoriaus perskaitytų eilėraščių, iš jo pamąstymų, kas yra kūryba, dėliojasi savitas Jono Kalinausko poezijos pasaulis.

„Po lyros ženklu“: Henrikas Algis Čigriejus.

Artėjant Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, prisiminkime, kad Nacionalinė kultūros ir meno premija Henrikui Algiui Čigriejui buvo suteikta „už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę“. Tą aiškiausiai pajusime ir iš jo poezijos skaitymų. Henrikas Algis Čigriejus paskaitys keliolika savo eilėraščių, paaiškins, iš kur jo poezijos gyvybinės galios, kas buvo jo mokytojai.

Visi Violetą Palčinskaitę žino kaip vaikų poetę, o juk kažkada ji rašė puikius eilėraščius suaugusiems. Paskutinė knyga „Laiptai“ išėjo 1985 metais. Ir viskas? Poetė juokauja: „Gal nuo to, kuo pradėjau, ir baigsiu?“. Laidoje klausysimės nemažo pluošto Violetos Palčinskaitės eilėraščių suaugusiems. Pajusime, kad jie visai nepasenę. Poetė į savo skaitymų programą būtinai norėjo įtraukti ir keletą eilėraščių, skirtų vaikams, kurie, pasirodo, irgi tinka visokiam amžiui.

Pažintis su nauja Palangoje gyvenančios poetės Elenos Karnauskaitės knyga „Užpustomi“. Gal klausite: ko – smėlio ar sniego? „Laiko“, – atsako poetė. Iš Elenos Karnauskaitės išgirsime, kuo jos šeštoji poezijos knyga skiriasi nuo ankstesnio rinkinio „Pasaulio krašte“. „Užpustomuose“, pasak poeto Gintaro Grajausko, „eilėraščiai apie žmogų, kuris juos parašė, ir apie žmogų, kuris juos skaito“.