Swedbank Lietuvoje

Apie draudimą dažnai galvojame kaip apie formalumą, kurį privalu turėti, tačiau kurio, tikimės, niekada neprireiks. Vis dėlto gyvenime ne viskas einasi pagal planą, o draudimo gali prireikti kur kas įvairesnėse situacijose, nei galvojame. „Swedbank“ užregistruoti žalų atvejai parodo, kad draudimo apsauga praverčia ir neįprastose ar net kurioziškose situacijose, ir susidūrus su rimtais gyvenimo iššūkiais.

Šių metų birželis Lietuvoje šiluma tikrai nelepino, atvirkščiai, temperatūros stulpelis retai perkopė 20 laipsnių Celsijaus žymą. Visgi, tuo pačiu išvengėme ir ekstremalių reiškinių – stiprių audrų, liūčių, karščio bangų ar sausrų. Tad Lietuvoje šiais metais bent kol kas turime jau kiek primirštą galimybę – mėgautis ramia ir vėsesne vasara, kuri istoriškai yra panaši į tokią, kokia ir turėtų būti lietuviška vasara. Visgi, žvelgiant į kitas pasaulio ir Europos valstybes, šiais metais grįžimo prie istorinių vidurkių kol kas labai mažai.

Vienam svarbiausių „Swedbank“ padalinių – Privačiosios bankininkystės departamentui – pradeda vadovauti Ąžuolas Kuklys. Departamento tikslas – užtikrinti kokybiškas individualizuotas finansines paslaugas privačiosios bankininkystės klientams.

Lietuva, prieš trejus metus pirmavusi tarp Baltijos šalių, šiandien „Swedbank“ Finansinės sveikatos indekse rikiuojasi antra. Pastaraisiais metais Lietuvą indekse aplenkė Estija. Kaip atskleidžia tyrimas, daugiausia įtakos tokiam rezultatui turi palyginti žemas šalies gyventojų finansinio raštingumo lygis.

Bankai „Swedbank“ ir „Luminor“ suteikė bendrą 36,25 mln. eurų finansavimą „Agrokoncerno“ įmonių grupės vystomam pienininkystės kompleksui Radviliškio rajone. Finansavimas suteiktas lygiomis dalimis.

Kitų šalių patirtis ir tarptautinių institucijų rekomendacijos liko neišgirstos – nuo kitų metų kaupimas senatvei tampa kiekvieno asmeninis reikalas, o daugelis gyventojų netrukus turės priimti sprendimą, kaip elgtis su savo santaupomis.

Naujausios „Swedbank“ apklausos duomenys atskleidė, kad įsigaliojus praėjusią savaitę Seimo patvirtintai pensijų reformai, 55 procentai liktų II pakopos pensijų sistemoje: dalis iš jų nieko nekeistų, kiti – tik stabdytų įmokas ir jų neatsiimtų, treti – liktų, bet atsiimtų dalį lėšų. 25 proc. ketina iš jos pasitraukti. Kas penktas gyventojas kol kas neapsisprendė, kaip elgsis.

„Swedbank“ ir Europos investicijų fondas pasirašė „InvestEU“ Tvarumo garantijų susitarimą, kuriuo siekiama skatinti žaliąją Baltijos šalyse veikiančių įmonių bei būsto bendrijų transformaciją. Remiantis šiuo susitarimu, Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslui bei gyventojams atsiveria galimybės gauti iki 300 mln. eurų siekiantį bendrą finansavimą ir investuoti į energinio efektyvumo didinimą.

Investuojančių šalies gyventojų skaičius, nepaisant rinkose vyraujančių svyravimų, per pirmus penkis šių metų mėnesius toliau nuosekliai augo, rodo „Swedbank“ duomenys. Šiuo laikotarpiu lietuviai taip pat nukreipė daugiau lėšų į investicines priemones. Bankas skaičiuoja, kad birželio pradžioje aktyviai investuojančių klientų skaičius perkopė 100 tūkst., o jų valdomo finansinio turto vertė viršijo 1,1 mlrd. eurų.

Komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Dinamiškoje tarptautinės prekybos arenoje tiekimo grandinės valdymas tampa jau nebe operaciniu, bet strateginiu klausimu verslui. Tęsiantis geopolitiniam neapibrėžtumui ir rinką destabilizuojantiems prekybos tarifams, vis daugiau tarptautinių įmonių peržiūri savo tiekimo strategijas. Ieškoma alternatyvių tiekėjų, trumpinami logistikos maršrutai, didinamas tiekimo grandinių lankstumas. Ši transformacija atveria naujas galimybes ir Lietuvos verslui. Turėdama palankią geografinę padėtį, modernią logistikos infrastruktūrą bei būdama ES nare, Lietuva turi realią galimybę įsitvirtinti globaliose tiekimo grandinėse.