Dirbtinio intelekto (DI) investicijų bumas 2024 m. buvo viena iš svarbiausių rinkas varančių jėgų. Lyg iš niekur atsiradęs naujas žaidėjas kinų startuolis „DeepSeek“, teigiantis išvystęs JAV kompanijų DI prilygstantį modelį vos už dalelę jų kainos, paskatino investuotojus persvarstyti technologijų įmonių vertės prielaidas. Todėl šią savaitę rinkos pradėjo itin giliu kritimu, o lustų gamintoja „Nvidia“ vos per dieną prarado pusę trilijono JAV dol. rinkos vertės.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad išskirtinai teigiamos Lietuvos ekonominės tendencijos tęsis ir šiemet –  BVP augimas paspartės iki 3 procentų ir bus vienas sparčiausių regione. Tarp pagrindinių rizikų ekonomistai įvardina protekcionistinę prekybos politiką, galimą kritinės infrastruktūros sabotažą bei mažėjantį Lietuvos įmonių kaštų konkurencingumą.

Per 2024 m. Baltijos šalių biržų indeksai nežymiai pakilo, tačiau atsiliko nuo Europos ir ypač JAV rinkų. Įtakos tam turėjo dėl geopolitinės situacijos į regioną vis dar atsargiai žiūrintys užsienio investuotojai ir itin suaktyvėjusi obligacijų rinka. Prekyba akcijomis „Nasdaq Baltic“ krito trečius metus iš eilės ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 m., o labiausiai investuotojų aktyvumas sumažėjo Talino biržoje.

Egzotinės kelionės vilioja spalvomis, kvapais ir dar nepažintais kampeliais: Zanzibaras, Tailandas, Gambija ar egzotiką su prabanga sujungiantis Dubajus tampa vis dažnesniais Lietuvos keliautojų pasirinkimais. Tokios kelionės išties gali tapti nepakartojamu nuotykiu, tačiau kartu kelia ir daugybę klausimų, tarp jų ir finansinių: kaip kelionėje nepermokėti? Ką daryti sutrikus sveikatai ir kaip išvengti finansinių iššūkių?  

„Swedbank“ suteikė 26 mln. eurų finansavimą vienos didžiausių Baltijos šalyse didmeninės prekybos ir logistikos bendrovių „Eugesta“ naujo logistikos centro statyboms. Tarp Vilniaus ir Trakų statomo logistikos centro statybas planuojama užbaigti 2026 m. pradžioje, jį vysto antrinė grupės įmonė „Veisiejų logistikos parkas“.

Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos 2024 m. siekė 803 mln. eurų ir, lyginant su 2023 m., augo 5 proc. 2024 m. pabaigoje grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos sudarė atitinkamai 639 mln. eurų ir 129 mln. eurų. Per 2024 m. banko priskaičiuoto solidarumo mokesčio suma sudaro 141 mln. eurų ir yra didžiausia rinkoje. Viso bankas per praėjusius metus priskaičiavo 273 mln. eurų mokesčių.

Panašu, kad investuotojai į 2025 m. įžengė tikėdami, jog rizikos ir blogi scenarijai dėl geopolitinių įtampų, prekybos karų ir rinkėjų nulemtų politinių pokyčių demokratinėse šalyse neišsipildys. Prognozuojamas tolesnis palūkanų mažėjimas euro zonoje, kuris turėtų išjudinti bloko ekonomiką. Tuo metu JAV tikimasi, kad technologijų įmonės bei finansų sektorius toliau stebins gerais rezultatais.

2018 m. rudenį Europoje įsigaliojo atvirosios bankininkystės direktyva PSD2. Ji licencijuotiems finansų technologijų rinkos dalyviams suteikė prieigą prie bankų ir kitų elektroninių pinigų įstaigų sąskaitų ir galimybes su jų savininko sutikimu inicijuoti mokėjimus ar matyti sąskaitos informaciją. Prognozuota, kad tai paskatins naujų finansinių paslaugų bumą ir daugiau konkurencijos rinkoje. Ar šie lūkesčiai pasiteisino?

2024-ieji metai investuotojams buvo labai palankūs, nes visos pagrindinės turto klasės per metus pabrango. Pasaulio akcijų rinkos demonstravo puikius rezultatus: „MSCI All Country World Index“ (ACWI) indekso vertė eurais pakilo 25,6 proc., o 2023 m. pakilo 18,3 proc. Vis dėlto šį rezultatą lėmė septynių didžiausių bendrovių (tiek JAV, tiek visame pasaulyje) kainų šuolis, kuris dėl DI sukeltos optimizmo bangos siekė 78 proc. po 100 proc. augimo 2023 metais. 

Nuo 2025 m. Lietuvoje įsigalioja naujas investavimui skirtas sprendimas – investicinė sąskaita. Jos tikslas yra paskatinti šalies gyventojus investuoti į įvairias finansines priemones, o reinvestuojamas pelnas nebus apmokestinamas. Ką šie pakeitimai reiškia esamiems ir būsimiems investuotojams?