
Sign up to save your podcasts
Or


Balandžio mėnesį finansų rinkose toliau vyravo neapibrėžtumas, tačiau nuotaikos obligacijų rinkose buvo teigiamos. „MSCI All Country World Equity“ indeksas balandžio pabaigoje susitraukė 3,9 proc. (visa grąža eurais). Europos, Japonijos ir besivystančių rinkų, išskyrus Kiniją, akcijų rezultatai buvo +/- 1 proc. ribose, o JAV rinka smuko 5,3 proc. JAV 10 m. trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumai per mėnesį beveik nepakito, o Vokietijoje smuko net 36 baziniais punktais.
2025 m. pirmąjį ketvirtį „Tallink“ pajamos, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 14,4 proc. - iki 137,3 mln. eurų ir maždaug atitiko mūsų lūkesčius. EBIT rodiklis ir grynasis pelnas, pakoreguoti kitomis veiklos pajamomis, į kurias neįtrauktas pelnas, gautas pardavus „Isabelle“, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 193,2 proc. ir 102,6 proc., t. y. iki atitinkamai -28 mln. eurų ir -34 mln. eurų. Rezultatai buvo artimi mūsų prognozėms - EBIT -26,5 mln. eurų ir grynasis nuostolis -32,4 mln. eurų.
Pirmąjį ketvirtį patikslintas EBITDA rodiklis sumažėjo 51,7 proc., palyginti su ankstesniais metais, t. y. iki 23,8 mln. eurų, ir beveik tiek pat neatitiko mūsų įverčio. Tam įtakos turėjo sumažėjęs energetikos segmento rezultatas (-42,1 mln. eurų, palyginti su ankstesniais metais) ir neigiamas „Tallink“ indėlis (-3,8 mln. eurų). Energetikos segmentui neigiamą poveikį padarė aukštesnė nei vidutinė temperatūra (sumažėjusi paklausa) pirmąjį ketvirtį ir išaugusi gamtinių dujų pasiūla rinkoje. Nepaisant to, vadovybė tikisi, kad antrajame – ketvirtajame ketvirtyje padėtis pagerės.
Per itin permainingą balandį rinkose pagrindiniai JAV akcijų indeksai spėjo ir smukti, ir pakilti keliolika procentų. JAV administracijai atidėjus dalies muitų įsigaliojimą bei pradėjus derybas dėl prekybos susitarimų su pagrindiniais partneriais, į rinkas grįžo optimizmas. Vis dėlto, tikėtis, kad prekybos karo pasekmių nebus, dar gerokai per anksti.
Pirmąjį ketvirtį Grupės pardavimai parduotuvėse palyginti su ankstesniais metais išaugo 2,7 proc., t. y. iki 62,8 mln. eurų, nes didesnius pardavimus Lietuvoje (+4,8 proc. per metus) ir Latvijoje (+2,4 proc. per metus) iš dalies kompensavo kritę pardavimai Estijoje (-5,8 proc. per metus). Be to, sausio mėnesio oro temperatūra buvo aukštesnė nei įprastai, todėl „Apranga“ buvo priversta taikyti ženklias nuolaidas savo rudens-žiemos kolekcijai, tuo tarpu šaltesni orai pakenkė pavasario kolekcijos paklausai vasario mėnesį (-4 proc. lyginant su ankstesniais metais).
„Swedbank“ ekonomistai teigia, kad pasaulinė prekybos sistema patiria beveik šimtmetį nematytą sukrėtimą, tačiau prognozuoja, kad tamsiausių scenarijų pavyks išvengti, o euro zonos ir Baltijos šalių ekonomikų augimas bus prislopintas neženkliai. Lietuvos BVP, eksporto ir atlyginimų augimas bus lėtesnis nei prognozuota anksčiau, tačiau išliks sparčiausias Baltijos šalyse.
Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Technologinė pažanga, dirbtinis intelektas ir socialiniai tinklai turi nemažai įtakos tam, kuo vadovaujamės ir kaip valdome savo asmeninius finansus. Vis reikšmingesnį vaidmenį vaidina ir vadinamieji „finfluenceriai“ – finansinius patarimus socialiniuose tinkluose dalijantys asmenys. Ir nors šios tendencijos paprastina finansų valdymą bei didina informacijos prieinamumą, jau šiandieną jos kelia vis daugiau iššūkių ir rizikų.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pradėtas prekybos karas smogė rinkoms. Paskutinis posūkis skriejant šiais amerikietiškais kalneliais kol kas turėjo raminantį efektą, tačiau įtampos nedingo, nepaisant daugeliui naujų muitų pritaikyto 90 dienų moratoriumo. „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus sako, kad investuotojams tokioje nerimastingoje aplinkoje dabar patartina išlaikyti racionalumą.
Pastarųjų mėnesių įvykiai finansų rinkose investuotojams priminė kelias pagrindines taisykles, kurias dėl ilgus metus užsitęsusio JAV akcijų rinkų ralio norėjosi lengvai ignoruoti. Investicinio portfelio diversifikacija, rizikos valdymas ir disciplina – kertiniai principai, leidžiantys sumažinti neigiamą svyravimų poveikį. Tačiau ką daryti, jei portfelio vertė krenta tiesiog akyse, o neapibrėžtumas išlieka?
Finansų rinkos toliau bando įvertinti pasaulinių prekybos trikdžių įtaką ekonomikai. Naujausios prognozės rodo, kad JAV įvesti muitai ir kitų šalių atsakas gali reikšmingai sumažinti pasaulio ekonomikos augimą. Tai prastos žinios visiems. Vis dėlto, didžiausią žalą rizikuoja patirti pati JAV, Kinija ir besivystančios šalys. Europa tuo metu atrodo pajėgi atsverti neigiamą poveikį toliau mažinant palūkanas ir skatinant investicijas į infrastruktūrą.
From the publisher's feed

7,572 Listeners

2 Listeners

2 Listeners