Swedbank Lietuvoje

Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos 2024 m. siekė 803 mln. eurų ir, lyginant su 2023 m., augo 5 proc. 2024 m. pabaigoje grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos sudarė atitinkamai 639 mln. eurų ir 129 mln. eurų. Per 2024 m. banko priskaičiuoto solidarumo mokesčio suma sudaro 141 mln. eurų ir yra didžiausia rinkoje. Viso bankas per praėjusius metus priskaičiavo 273 mln. eurų mokesčių.

Panašu, kad investuotojai į 2025 m. įžengė tikėdami, jog rizikos ir blogi scenarijai dėl geopolitinių įtampų, prekybos karų ir rinkėjų nulemtų politinių pokyčių demokratinėse šalyse neišsipildys. Prognozuojamas tolesnis palūkanų mažėjimas euro zonoje, kuris turėtų išjudinti bloko ekonomiką. Tuo metu JAV tikimasi, kad technologijų įmonės bei finansų sektorius toliau stebins gerais rezultatais.

2018 m. rudenį Europoje įsigaliojo atvirosios bankininkystės direktyva PSD2. Ji licencijuotiems finansų technologijų rinkos dalyviams suteikė prieigą prie bankų ir kitų elektroninių pinigų įstaigų sąskaitų ir galimybes su jų savininko sutikimu inicijuoti mokėjimus ar matyti sąskaitos informaciją. Prognozuota, kad tai paskatins naujų finansinių paslaugų bumą ir daugiau konkurencijos rinkoje. Ar šie lūkesčiai pasiteisino?

2024-ieji metai investuotojams buvo labai palankūs, nes visos pagrindinės turto klasės per metus pabrango. Pasaulio akcijų rinkos demonstravo puikius rezultatus: „MSCI All Country World Index“ (ACWI) indekso vertė eurais pakilo 25,6 proc., o 2023 m. pakilo 18,3 proc. Vis dėlto šį rezultatą lėmė septynių didžiausių bendrovių (tiek JAV, tiek visame pasaulyje) kainų šuolis, kuris dėl DI sukeltos optimizmo bangos siekė 78 proc. po 100 proc. augimo 2023 metais. 

Nuo 2025 m. Lietuvoje įsigalioja naujas investavimui skirtas sprendimas – investicinė sąskaita. Jos tikslas yra paskatinti šalies gyventojus investuoti į įvairias finansines priemones, o reinvestuojamas pelnas nebus apmokestinamas. Ką šie pakeitimai reiškia esamiems ir būsimiems investuotojams?

Besibaigiant metams įprasta sudaryti per metus perskaitytų knygų, padarytų klaidų, nuveiktų darbų ar šiaip pasiekimų sąrašus. Tačiau įdomesnis pratimas yra atsitraukti nuo trumpalaikių pasiekimų ir nesėkmių bei įvertinti daug ilgesnę perspektyvą. Nuo šio amžiaus pradžios praėjo lygiai 25 metai, o lietuviams tai buvo išskirtinis klestėjimo ir pilnatvės laikotarpis.

Besitęsiantys karai, permainas žadantys rinkimai demokratinėse šalyse, stagnuojančios Europos ekonomikos ir konkurencingumo paieškos – šie metai daugeliui vis dar neleido ramiai miegoti. O pasaulyje ir toliau gilėjo takoskyra tarp demokratijų ir autoritarinių režimų. Kita vertus, žvelgiant į Lietuvą, atrodo, kad daugelis šių negandų mūsų šalį aplenkė – ekonomika įsibėgėjo, o vartotojų lūkesčiai, atlyginimai ir gyventojų santaupos pasiekė naujus rekordus. Galime pasidžiaugti pakankamai šaliai gana sėkmingais 2024-aisiais ir pradėti galvoti apie prioritetus ateinantiems metams.

Ką darytum, jei turėtum milijoną? Šis klausimas dažniausiai užduodamas juoko forma – kviečia pasvajoti ir bent mintyse paišlaidauti sąskaitoje turint menamą milijoną. O ar įmanoma dirbančiam žmogui per gyvenimą iki pensijos išties sukaupti milijoną?

„Swedbank“ su bendrove „Idavang“, kuri valdo didžiausią šalyje kiaulininkystės ūkių kompleksą, pasirašė 40 mln. eurų finansavimo susitarimą. Gautos lėšos bus panaudotos anksčiau Danijos rinkoje išleistoms obligacijoms išpirkti. „Swedbank“ taip pat refinansuos bendrovės kituose šalies ir užsienio bankuose iki šiol turėtus finansinius instrumentus.

Atostogos prasideda nuo planavimo – deriname laiką, skaičiuojame biudžetą, renkamės kryptį, perkame bilietus, pakuojame lagaminus. Tačiau net ir geriausias atostogų planas gali griūti dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių, pvz., ugnikalnio išsiveržimo ar transporto bendrovės darbuotojų streiko, o tokiais atvejais itin pravartus tampa kelionių draudimas.