Tekstilės pramonė yra trečia pagal taršą planetoje. Šiandien, kai klimatas šyla, o aplinkosaugos iššūkiai tampa opesni, vis daugiau žmonių renkasi drabužius pirkti atsakingai ir dėvėti tvariai.  2023 m. Vokietijos duomenų rinkimo bendrovės „Statista“ duomenys rodo, jog tokiose didelėse rinkose kaip JAV ir Didžioji Britanija, net 29 proc. amerikiečių ir 24 proc. britų vasarą dažnai įsigyja drabužių, kurių niekada nedėvi. 

Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos per tris 2024 m. ketvirčius siekė 610 mln. eurų, banko grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos atitinkamai sudarė 486 mln. eurų ir 96 mln. eurų. „Swedbank“ Lietuvoje per 2024 m. 9 mėnesius uždirbo 264 mln. eurų grynojo pelno (pernai tuo pačiu laikotarpiu pelnas siekė 276 mln. eurų). Pelno sumažėjimą lėmė solidarumo mokestis. Šiemet banko jau sumokėto ir sukaupto mokėjimui solidarumo mokesčio suma siekia 119 mln. eurų. Dėl solidarumo mokesčio uždirbtas pelnas sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Po kelių savaičių lapkričio 5-ąją įvyks vieni svarbiausių rinkimų pasaulyje – JAV bus renkamas naujas prezidentas. Rinkiminė kova tarp dabartinės viceprezidentės Kamalos Harris ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo itin arši, apklausose kandidatai eina koja kojon, net itin patyrę rinkimų stebėtojai nesiryžta prognozuoti nugalėtojo. Rinkų dalyviai irgi aktyviai stebi situaciją. Kandidatų ekonominiai pažadai itin brangūs ir skirtingi, todėl rinkimų baigtis gali turėti įtakos ir finansų rinkoms. 

„Swedbank“ pasirašė susitarimą su integruota atsinaujinančios energetikos bendrove „Ignitis grupė“ dėl 20,7 mln. eurų finansavimo, kuris bus panaudotas grupės antrinės įmonės „Eurakras“, valdančios 24 MW galios vėjo elektrinių parką Jurbarko rajone, turimiems įsipareigojimams refinansuoti.
Komentuoja „Swedbank“ Lietuvoje valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika.

Prieš kelias dienas Vyriausybės patvirtintas valstybės biudžeto projektas didelei daliai gyventojų užtikrins tolesnį pajamų augimą. Turėtų didėti vaiko pinigai, pensijos, auga minimalus atlyginimas bei viešajame sektoriuje dirbančiųjų algos – dešimtadaliu kyla gydytojų, slaugytojų ir mokytojų atlyginimai. Į gyventojų pajamų didėjimą nukreiptos valdžios priemonės paveikia visą šalies ekonomiką – auga vartojimas, o noras išlaikyti darbuotojus sukuria paskatas didinti užmokestį privačiame sektoriuje.

Pirma spalio pusė vėl pažymėta naujais JAV pagrindinių indeksų rekordais – praėjusį penktadienį „S&P500“ kirto 5 800 punktų ribą. Tiesa, investuotojų entuziazmą artimiausiomis savaitėms gali atvėsinti nenoriai slopstanti infliacija ir santykinai geri darbo rinkos duomenys. Tuo metu euro zonoje kova su infliacija greičiausiai eina į pabaigą, o pagrindiniu tikslu tampa ekonomikos paskatinimas, todėl Europos Centrinio Banko (ECB) pradėtas palūkanų mažinimo ciklas turėtų tęstis be didesnių pauzių.

Nors Seimo rinkimai dar nesibaigė, aiškėja kokios politinės partijos gali formuoti naująją valdančiąją daugumą. Prie kavos besitariant dėl darbų ir atsakomybių pasiskirstymo ateinantiems ketveriems metams, vertėtų pažiūrėti opiausioms Lietuvos problemoms į akis bei įvardinti galimus veiklos prioritetus.

Antroje vasaros pusėje ir prasidėjus rudeniui Baltijos biržų dalyviai gyveno atostogų režimu – aktyvumas vietos biržose mažėjo toliau. Bendra akcijų prekybos apyvarta „Nasdaq Baltic“ liepos-rugsėjo mėn. sudarė apie 80 mln. eurų ir buvo 28 proc. mažesnė nei analogišku laikotarpiu praėjusiais metais. Vis dėlto, net ir stagnuojančioje rinkoje, investuotojams pavyko rasti augančių akcijų, o populiariausios akcijos titulą antrą ketvirtį iš eilės išlaikė lietuviška energetikos milžinė „Ignitis“. Dar viena palanki žinia – po ilgesnės pertraukos sulaukta ir pirmojo viešo akcijų siūlymo (IPO).

„Swedbank“ klientai nuo spalio 10 d. įsigydami Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) galės prisidėti prie šalies gynybos poreikių. Lietuvos Vyriausybė pasirinko „Swedbank“ vienu iš partnerių išplatinti pirmą gynybos poreikiams finansuoti skirtą tikslinę VTL emisiją – gynybos obligacijas.

Beveik nekyla abejonių, kad kitą savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą sumažins palūkanų normas, bei, tikėtina, tęs jų karpymą ir gruodžio mėnesį. Mažėjančios palūkanų normos jau padeda atsigauti ir būsto rinkai.