Moterys Lietuvoje vis dar uždirba mažiau, investuoja mažiau, nors į savo ateitį yra linkusios žvelgti atsakingiau. Besisukdamas visą aktyvų darbinį gyvenimą, šis ydingas ratas atveda prie to, kad moterys gauna 15 proc. mažesnę pensiją ir yra sukaupusios mažiau finansinio turto. Visa tai galiausiai atspindi statistiniai duomenys – vyresniame amžiuje moterys 2 kartus dažniau susiduria su skurdo rizika, palyginti su vyrais. Ar įmanoma šį atotrūkį panaikinti?

Šiuos metus uždarau su gerokai didesne investicinių priemonių įvairove savo investiciniame portfelyje nei 2023 m. Tačiau ir šių, ir praėjusių metų pabaiga turi šį tą bendro – mano krepšelį stabiliai žalioje augimo zonoje palaiko „Swedbank Robur“ fondai.

Net ir pati ilgiausia kelionė prasideda nuo mažo žingsnio. Norint pasiekti galutinį tikslą, pririeks daugybės mažesnių ir didesnių žingsnių, bet pati pradžia gali nemažai lemti, kiek pastangų tam prireiks ir kaip sėkmingai įveiksime visą kelią. Panaši analogija tinka ir pasiruošimui pensijai – kuo anksčiau pradėsime ir kryptingai laikysimės tikslo, tuo greičiau ar geresnį rezultatą pasieksime. Kokie žingsniai padės pasiekti, kad mūsų kaupimo pensijai kelionė klostytųsi kuo sklandžiau?

Per 2024 m. pasaulyje vienareikšmiškai spindėjo JAV akcijų rinkos, kurios investuotojams atnešė apie 30 proc. grąžą. Žvelgiant į kitus metus, joms prognozuojama nuo 9 proc. korekcijos iki 17 proc. augimo. Tuo metu, kai JAV akcijos atrodo pervertintos, Europos akcijų rinkos auga menkai, o jų stagnacija dėl didžiųjų regiono ekonomikos bėdų gali tęstis ir kitąmet. Gerų naujienų investuotojams trūksta ir kalbant apie Kinijos rinką.

Dirbantys šalies gyventojai sulaukę senatvės norėtų gauti vidutiniškai 1 041 eurą siekiančią pensiją, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stažą sudaro apie 640 eurų. Pageidaujama pensija beveik du kartus didesnė už realią. Be to, nepaisant pastaruosius keletą metų sparčiai didintų pensijų, skirtumas tarp lūkesčių ir realybės iš esmės nepasikeitė. Tačiau valstybės galimybės dar sparčiau didinti pensijas irgi ribotos. Kaip galime padidinti senatvės pensijas?

„Aš kreipiuosi tiesiai į aukščiausią ministeriją“, dar praėjusio amžiaus pabaigoje dainavo Andrius Mamontovas. Nors nebuvo ir nėra Lietuvoje aukščiausios ministerijos. Bet gal gali tokia atsirasti – nieko nekainuojanti, galinti padėti kurti konkurencingesnę, efektyvesnę ir teisingesnę valstybę. Arba bent jau pagarsinti Lietuvą, kaip inovatyvią ir nebijančią drąsių eksperimentų.

Besibaigiantys metai rinkoms buvo puikūs – mažėjo palūkanos, atsistatė obligacijų kainos, o akcijų kainos pagrindinėse pasaulio rinkose pasiekė naujas aukštumas. Lūkesčiai dėl ateinančių metų šiuo metu taip pat itin optimistiniai. Laukiama tolesnio spartaus JAV ekonomikos augimo, ir tolesnės stagnacijos Europoje ir Azijoje. Investuotojų rizikos apetitas žengiant į 2025 m. itin aukštas, tačiau keli rizikos veiksniai gali greitai pakeisti situaciją.

Šiandien net 92 proc. iš 500 didžiausių JAV bendrovių teigia naudojančios dirbtinio intelekto (DI) produktų kūrėjos „OpenAI“ įrankius. O tarptautinės konsultacijų bendrovės „McKinsey“ tyrimas rodo, kad pasauliniu mastu net 2 iš 3 bendrovių reguliariai naudoja DI suteikiamas galimybes. Lyginant su vos prieš 10 mėnesių atlikta apklausa, DI naudotojų skaičius išaugo du kartus. Pasitelkę šią technologiją, verslai siekia padidinti produktyvumą ir veiklos efektyvumą. Tad tai – signalas ir mūsų šalies įmonėms, kad norint išlaikyti konkurencingumą, nevalia atidėlioti DI taikymo savo veikloje.

„Swedbank“ pasirašė susitarimą su bendrove „Euronet 360 Finance Limited“ dėl Lietuvoje veikiančio „Swedbank“ bankomatų tinklo perleidimo. Planuojama, kad „Euronet“ visas su bankomatų tinklo valdymu susijusias funkcijas iš banko palaipsniui perims nuo 2025 m. rudens. Klientams šis pokytis įtakos neturės – jie ir toliau galės naudotis visomis bankomatų funkcijomis, kaip tai darė iki šiol.

Per gruodžio 11 d. pasibaigusį pirmąjį UAB „Kvartalas“ obligacijų platinimo etapą daugiau kaip 1,5 tūkst. mažmeninių ir institucinių investuotojų pateikė pavedimų už 36,5 mln. eurų. Pritrauktos lėšos bus panaudotos verslo centro „Sąvaržėlė“ Konstitucijos prospekte, Vilniuje statyboms finansuoti. Obligacijų platinimą organizavo „Swedbank“, pirmą kartą pasiūlęs jame dalyvauti ir mažmeniniams investuotojams iš visų Baltijos šalių.