Swedbank Lietuvoje

Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja pavydėtiną augimo tempą – trečiąjį ketvirtį metinis BVP augimas siekė 2,3 proc. ir, tikėtina, bus vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje. Prie tokio augimo prisidėjo beveik visi sektoriai – priešingai nei daugelyje kitų euro zonos šalių, įsibėgėjo pramonės ir mažmeninės prekybos plėtra. Kitoms Baltijos valstybėms ir toliau su pavydu stebint Lietuvos ekonominius rezultatus, kyla klausimas, kas lemia tokį Lietuvos ekonomikos įsibėgėjimą?

Kaupimas III pensijų pakopoje yra vienas iš patogiausių būdų pasiruošti finansiškai aprūpintai ateičiai, turintis įvairių pranašumų, palyginti su tradiciniais investavimo būdais. Pavyzdžiui, prie kaupimo gali prisidėti darbdavys ir taip reikšmingai padidinti į jūsų fondą pervedamų lėšų. Sužinokite, kokie yra pagrindiniai III pensijų pakopos ir „Swedbank“ valdomų fondų pranašumai.

Investuojantiems šalies gyventojams ir  juridiniams asmenims atsirado galimybė rinktis naują priemonę – Vyriausybės platinamus Vyriausybės taupymo lakštus (Gynybos obligacijas). Naujai išleidžiamos Gynybos obligacijos, kurios bus išperkamos po vienų metų, užtikrins 2 proc. metines palūkanas bei suteiks galimybę prisidėti prie šalies gynybos poreikių. Pirmoji Gynybos obligacijų emisija platinama iki spalio 28 d., pavedimą dėl jų įsigijimo jau galima pateikti „Swedbank“ interneto banke.

Pastaruosius keletą metų Kinijos rinka susiduria su sunkumais. Juos lėmė sulėtėjimas šalies nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje. Nors šalies valdžia imasi įvairių pinigų politikos priemonių ekonomikai paskatinti, analitikai jas vadina nepakankamomis. Jie pabrėžia, kad jei Kinijos valdžia nesiims vartojimo skatinimo, šalis gali susidurti su ilgus metus truksiančia recesija. Savo pastebėjimais apie Kinijos rinką ir jos perspektyvas dalijasi „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.

Tekstilės pramonė yra trečia pagal taršą planetoje. Šiandien, kai klimatas šyla, o aplinkosaugos iššūkiai tampa opesni, vis daugiau žmonių renkasi drabužius pirkti atsakingai ir dėvėti tvariai.  2023 m. Vokietijos duomenų rinkimo bendrovės „Statista“ duomenys rodo, jog tokiose didelėse rinkose kaip JAV ir Didžioji Britanija, net 29 proc. amerikiečių ir 24 proc. britų vasarą dažnai įsigyja drabužių, kurių niekada nedėvi. 

Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos per tris 2024 m. ketvirčius siekė 610 mln. eurų, banko grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos atitinkamai sudarė 486 mln. eurų ir 96 mln. eurų. „Swedbank“ Lietuvoje per 2024 m. 9 mėnesius uždirbo 264 mln. eurų grynojo pelno (pernai tuo pačiu laikotarpiu pelnas siekė 276 mln. eurų). Pelno sumažėjimą lėmė solidarumo mokestis. Šiemet banko jau sumokėto ir sukaupto mokėjimui solidarumo mokesčio suma siekia 119 mln. eurų. Dėl solidarumo mokesčio uždirbtas pelnas sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Po kelių savaičių lapkričio 5-ąją įvyks vieni svarbiausių rinkimų pasaulyje – JAV bus renkamas naujas prezidentas. Rinkiminė kova tarp dabartinės viceprezidentės Kamalos Harris ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo itin arši, apklausose kandidatai eina koja kojon, net itin patyrę rinkimų stebėtojai nesiryžta prognozuoti nugalėtojo. Rinkų dalyviai irgi aktyviai stebi situaciją. Kandidatų ekonominiai pažadai itin brangūs ir skirtingi, todėl rinkimų baigtis gali turėti įtakos ir finansų rinkoms. 

„Swedbank“ pasirašė susitarimą su integruota atsinaujinančios energetikos bendrove „Ignitis grupė“ dėl 20,7 mln. eurų finansavimo, kuris bus panaudotas grupės antrinės įmonės „Eurakras“, valdančios 24 MW galios vėjo elektrinių parką Jurbarko rajone, turimiems įsipareigojimams refinansuoti.
Komentuoja „Swedbank“ Lietuvoje valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika.

Prieš kelias dienas Vyriausybės patvirtintas valstybės biudžeto projektas didelei daliai gyventojų užtikrins tolesnį pajamų augimą. Turėtų didėti vaiko pinigai, pensijos, auga minimalus atlyginimas bei viešajame sektoriuje dirbančiųjų algos – dešimtadaliu kyla gydytojų, slaugytojų ir mokytojų atlyginimai. Į gyventojų pajamų didėjimą nukreiptos valdžios priemonės paveikia visą šalies ekonomiką – auga vartojimas, o noras išlaikyti darbuotojus sukuria paskatas didinti užmokestį privačiame sektoriuje.

Pirma spalio pusė vėl pažymėta naujais JAV pagrindinių indeksų rekordais – praėjusį penktadienį „S&P500“ kirto 5 800 punktų ribą. Tiesa, investuotojų entuziazmą artimiausiomis savaitėms gali atvėsinti nenoriai slopstanti infliacija ir santykinai geri darbo rinkos duomenys. Tuo metu euro zonoje kova su infliacija greičiausiai eina į pabaigą, o pagrindiniu tikslu tampa ekonomikos paskatinimas, todėl Europos Centrinio Banko (ECB) pradėtas palūkanų mažinimo ciklas turėtų tęstis be didesnių pauzių.