Swedbank Lietuvoje

Per metus kiek sumažėjo gyventojų, save priskiriančių vidurinei klasei, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Save tokiais laiko 51 proc. respondentų. Tiesa, kaip rodo tyrimas, gyventojai šiemet yra labiau patenkinti savo pajamomis nei prieš metus.

Rugsėjį Europos akcijų indeksas Stoxx 600 pasiekė aukščiausią lygį savo istorijoje, nuo metų pradžios europietiškų akcijų vertė augo daugiau nei 8 proc. Kita vertus, geri rezultatai finansų rinkose stipriai kontrastuoja su nuolatiniu neigiamų naujienų apie Europos ekonomiką srautu. Tad, ar dar yra erdvės Europos akcijoms augti?

Pastarąjį dešimtmetį lietuviai galėjo džiaugtis vienu sparčiausių minimalaus ir vidutinio atlyginimo augimu Europos Sąjungoje (ES). Besidžiaugiant verta savęs paklausti – ar toks augimas gali tęstis, ar nepamatysime neigiamų šalutinių jo pasekmių ir kaip užtikrinti, kad jis neapkarstų?

Mokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai siekia pasirūpinti ne tik dabartiniais savo atžalų poreikiais, bet ir taupo jų ateičiai. Bandydami patenkinti svarbiausius poreikius, daugelis tėvų pripažįsta: jei tik leistų finansinės galimybės, daugiau pinigų norėtų skirti savo vaikų laisvalaikiui, būreliams ar korepetitoriams, rodo tyrimas.

Internetu jau apsiperka kone 9 iš 10 gyventojų, o jaunimo amžiaus grupėje neperkančiųjų beveik ir nebeliko, rodo naujausias „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Atrodytų, išties įspūdingi skaičiai, tačiau ne mažiau įspūdingas ir kitas rodiklis – kiek pirkėjų, pradėję pirkimo procesą, jo taip ir neužbaigia. Klientų „nubyrėjimas“ jiems palikus pirkimo platformą krepšelio formavimo arba atsiskaitymo stadijoje vidutiniškai lemia iki 70 proc. praradimų pirkimuose. Kaip išsaugoti kiek įmanoma daugiau klientų, kai jie jau nusprendžia įsigyti pirkinį interneto parduotuvėje?

Šie metai Lietuvos ūkininkams – sudėtingi tiek dėl derliaus kokybės, tiek dėl nestabilių grūdų kainų. Žemės ūkio sektoriuje trūkstant apyvartinių bei investicinių lėšų, „Swedbank“ finansavimą ūkininkams padidino dešimtadaliu.

„Swedbank“ vartojimo paskolų duomenys rodo, kad per septynis šių metų mėnesius įvairioms vartojimo reikmėms gyventojai pasiskolino apie 90 mln. eurų, o bendras vartojimo paskolų portfelis liepos pabaigoje perkopė 400 mln. eurų.

JAV šią savaitę laukiant, kad Federalinis rezervų banko (FED) sumažins 23 metų aukštumose esančią palūkanų normą, investuotojai kartu tikisi ir akcijų kainų augimo. Vis dėlto pokyčiai obligacijų rinkose indikuoja apie tikėtiną recesiją. Ženkliau nukritusios naftos kainos, nepaisant taikomų jos gavybos ribojimų, taip pat gali rodyti besikaupiančias problemas pasaulio ekonomikoje. Galiausiai, toliau brangstantis auksas, kuris laikos saugiu prieglobsčiu ekonominių sukrėtimų laikotarpiu, irgi atspindi išaugusį nerimo lygį tarp investuotojų.

Rugsėjo viduryje vis dar mėgaujantis vasariška šiluma, klimato kaita retam asocijuojasi su neigiamais padariniais ir išaugusiomis išlaidomis. Lietuviai vis dažniau dalinasi arbūzų auginimo ypatumais, mėgaujasi vynuogių derliumi ir maudynių rudenį malonumais. O pasibaigusi kalendorinė vasara kol kas ir pasibaigė tik kalendoriuje. Visgi, besitęsiančios vasaros malonumai tik maža dalimi padengia klimato kaitos išrašomą sąskaitą.  Mūsų itin atvirą ekonomiką klimato kaita dažniausiai veikia visai ne tiesiogiai, o per tiekimo grandines ir pabrangusias žaliavų kainas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) antrą kartą šiemet sumažino bazines palūkanų normas, kurios dabar siekia 3,5 proc. Atsitraukianti infliacija ir vangus ekonomikos augimas euro zonoje leidžia centriniam bankui atsargiai mažinti bazines palūkanas. Kol kas „vanagų“ stovykla, kuri nori griežtesnės pinigų politikos, dar turi argumentų, lemiančių lėtesnį palūkanų mažėjimą. Vis dėlto permaininga ekonominė aplinka gali stipriai pakoreguoti palūkanų mažėjimo tempą.