Swedbank Lietuvoje

Kadangi didesnes elektros gamybos apimtis atsvėrė mažesnė užfiksuota elektros kaina, EBITDA rodiklis antrąjį ketvirtį sumažėjo 2 proc., palyginti su ankstesniais metais, tai yra iki 18,9 mln. eurų. Atsižvelgus į 1,6 mln. eurų neigiamą parduotų termofikacinių jėgainių (CHP) poveikį, pakoreguotas EBITDA rodiklis (20,5 mln. eurų) vis dar buvo gerokai mažesnis už mūsų 26,1 mln. eurų įvertį. Mūsų skaičiavimais, mažesnė nei Grupės planuota elektros energijos gamyba (apie 61 GWh) sumažino EBITDA apie 5 mln. eurų ir buvo pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą nuokrypį nuo mūsų įverčio.

Kas antras vartotojas domisi, kiek tvarios yra jų perkamos prekės, paslaugos ar jas teikiančios įmonės. O štai pokyčius šioje srityje per artimiausius 2 metus planuoja tik pusė įmonių.

Imtis pokyčių sudėtinga neįvertinus esamos situacijos. Siekiant padėti įmonėms susiskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas trijų Baltijos šalių bankų asociacijų iniciatyva buvo sukurta speciali skaičiuoklė.

Pirmadienio ryte atsibudę Europos ir JAV investuotojai pamatė, kad pagrindinis Japonijos akcijų indeksas nusirito daugiau nei 12 proc. Tai išprovokavo paniką ir lėmė išpardavimą beveik visose akcijų rinkose bei sustiprino lūkesčius, kad centriniai bankai sparčiai ir daug mažins palūkanas. Antradienio ryte pagrindinis Japonijos akcijų indeksas „Nikkei“ šoktelėjo 10 proc. į viršų, o vėliau stabilizacija įsivyravo ir kitose rinkose. Nors nieko ypatingo nei rinkose, nei ekonomikoje pastaruoju metu neįvyko, keli sutapę įvykiai ir techniniai veiksniai sukūrė audrą tarptautinėse kapitalo rinkose. Kas ją lėmė ir ko galima laukti toliau?

Pagalvokite apie namus, kurie kasdien jaučia jūsų poreikius: šviesos įsijungia vos įžengus į kambarį, jame jus pasitinka mėgstamiausia muzika ir subalansuota temperatūra. Jums nebereikia patiems atverti užuolaidų, o kad įeitumėte į namus nebūtina naudoti rakto. Šiandien visa tai nėra tik ateities vizijos – tai tikrovė, kurią galite turėti savo namuose.

„Swedbank“ paskolą smulkios įmonės gali gauti ir neturėdamos materialaus užstato – tokią galimybę suteikia banko pasirašyta sutartis su Europos investicijų fondu dėl finansavimo su garantijomis. Paraiškas finansavimui su garantija gali teikti įmonės, turinčios ne daugiau kaip 9 darbuotojus, ir kurių metinė apyvarta arba balansinis turtas neviršija 2 mln. eurų.

Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra sukeltų žalų skaičiumi pranoksta daugelį iki šiol šalį siaubusių gamtos stichijų. „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas liepos mėnesį užbaigė užregistravęs daugiau kaip 4,5 tūkst. žalų būstui ir turtui – 2,5 karto daugiau nei įprastą mėnesį ir daugiausia per pastaruosius septynerius metus. Daugiau nei pusė liepos mėnesio žalų užregistruotos per paskutines tris šio mėnesio dienas. Šiuo metu intensyviai vyksta sugadinto turto apžiūros ir skaičiuojamos padarytos žalos apimtys. Didžiausi audros padaryti nuostoliai yra ant namų nuvirtę medžiai ir vėjo nuplėštos stogo konstrukcijos su visomis saulės panelėmis. 

Komentuoja Laimonas Garbenčius, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento direktorius.

Vasara – ilgų saulėtų dienų, šiltų ir jaukių vakarų bei didesnių nebūtinųjų išlaidų metas. Be jokios abejonės labiausiai mūsų išlaidas didina atostogų pramogos bei vasaros šventės, tačiau ieškant „dingstančių“ pinigų verta pažvelgti ir į drabužių spintą. Aptarkime, kodėl vasarą jiems galime išleisti daugiau nei kitu metų laiku.

„Swedbank“ pasirašė 64,2 mln. eurų bendros vertės žaliųjų paskolų sutartis su investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondų valdomomis nekilnojamojo turto (NT) įmonėmis. Sutartys sudarytos dėl trijų nekilnojamojo turto objektų Vilniuje finansavimo, tarp kurių yra biurų pastatas „K29”, prekybos centras „Go9“ ir atnaujintas buvusio centrinio pašto pastatas, kuriame veikia ISM universitetas. Šie sandoriai papildė rekordiškai šiais metais augantį „Swedbank“ verslo paskolų portfelį, kurio vertė pasiekė 3,6 mlrd. eurų.

Apie 4 proc. šalies BVP sukuriantis žemės ūkio sektorius reikšmingas ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir aplinkai. Pagal išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, šis sektorius bene labiausiai prisideda prie klimato kaitos, todėl ES „Žaliojo kurso“ kontekste šiam sektoriui skiriamas didelis dėmesys. Tuo pačiu šis sektorius pats yra labai priklausomas nuo klimato kaitos sukeliamų ekstremalių reiškinių ir ilgalaikių pokyčių.

Pagaliau atkeliavome į intelektinio žaidimo „Aš – investuotojas?“ finalą, kuriame susitinka pusfinaliuose daugiausiai taškų surinkę dalyviai: Evaldas, Lukas ir Kristina. Žaidimo vedėjas Ignas Krupavičius tradiciškai užduos jiems 15 klausimų ir toliau tikrins dalyvių investavimo bei finansinio raštingumo žinias. Laidos pabaigoje paaiškės, kuris iš dalyvių taps nugalėtoju ir pelnys investuotojo – čempiono titulą. Komikas Evaldas Jasaitis ir tinklaraštininkas Lukas Ramonas yra draugai realiame gyvenime – įdomu, tai jiems padės ar trukdys, kovojant dėl pirmosios vietos? O gal kaip tik pranašumą turės ir juos pralenks Kristina?

Finalinėje laidoje taip pat išgirsite du „Swedbank“ ekspertus – Vytenį Šimkų ir Vytautą Lapę, kurie paaiškins, kada nekilnojamas turtas yra investicija ir kokioje stadijoje šiuo metu yra Baltijos šalių birža.

Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „YouTube“ kanale kiekvieną antradienį. Žaidime pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti  traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.