Kovą visų pagrindinių turto klasių grąža buvo teigiama. „MSCI AC World“ indeksas pakilo 3,3 proc., penktą mėnesį iš eilės tęsdamas spalį prasidėjusią stabilią augimo tendenciją. Energetikos, medžiagų ir komunalinių paslaugų sektoriai buvo tarp geriausių, o vartojimo prekių ir paslaugų bei technologijų sektorių rezultatai buvo prastesni. Susilpnėjus technologijų sektoriui, geresniais rezultatais išsiskyrė Europos regionas, kuris mažiausiai siejamas su technologijomis, o mažos kapitalizacijos įmonių akcijos taip pat gerokai pabrango. 

„Infortar“ IV ketvirčio EBITDA, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 3,7x - iki 37,4 mln. eurų ir 34,5 proc. viršijo mūsų  įvertį, nes gerokai padidėjo energijos pardavimų apimtys (+2,4 TWh per metus). Svarbu ir tai, kad „Eesti Gaas“ per metus sugebėjo padidinti savo rinkos dalį bendroje Baltijos šalių ir Suomijos rinkoje ir taip pasiekė rekordinius metinius rezultatus.

Siekdamas paskatinti aukštos energinės klasės būsto plėtrą ir sudaryti palankias sąlygas gyventojams jį įsirengti, „Swedbank“ pristato tvarių būsto sprendimų ekosistemą. Viena svarbiausių jos dalių – Žalioji būsto paskola, kuri užtikrins išskirtines finansavimo sąlygas energiškai efektyviam būstui įsigyti. Be to, ekosistema apima būsto įrengimo, inžinerinių ir išmanių namų sistemų, energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių bei kitus banko partnerių sprendimus. 

„Swedbank“ ekonomistai mato daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų ir gerina daugelio šalių augimo prognozes. Pagrindinės rizikos išlieka susijusios su geopolitiniais procesais, protekcionizmu bei galimomis ekonominės politikos klaidomis.
Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau ­– trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės.

Paskelbti naujausi JAV infliacijos duomenys atitolina palūkanų mažinimo perspektyvą bent iki rudens, tuo metu Europoje pirmojo palūkanų sumažinimo turėtume sulaukti dar šią vasarą. Toks tikėtinas scenarijus jau padarė poveikį akcijų kainoms, kurios po fiksuotų rekordinių aukštumų, pastarosiomis savaitėmis atsitraukė. Pastebimai ūgtelėjo ir JAV iždo obligacijų pajamingumai bei JAV dol. vertė euro atžvilgiu, į naujas aukštumas toliau kyla aukso kaina.

Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas. Be to, net 37 proc. gyventojų neišsiverstų be artimųjų ar valstybės finansinės paramos. 
Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. 

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų nesumažino, tačiau labai tikėtina, kad tai padarys sekančio valdančios tarybos susitikimo metu birželį. Sparčiai mažėjant infliacijai ir neatsigaunant ekonomikos augimui nebelieka priežasčių laikyti palūkanas aukščiausiame lygyje per pastaruosius du dešimtmečius.

Darbdavio arba profesinės pensijos kaupimas yra plačiai paplitusi praktika Vakarų valstybėse. Progresyvios įmonės JAV ir Jungtinėje Karalystėje šią naudą savo darbuotojams pasiūlė daugiau nei prieš 100 metų. Taip jos siekė papildomai atsilyginti lojaliems, ilgamečiams darbuotojams bei tuo pačiu užtikrinti tam tikrą pajamų lygį senatvėje, kai valstybinės socialinio draudimo sistemos dar tik formavosi.

„Swedbank“ skaičiuoja, kad 2023 metais gyventojai, rinkdamiesi „Swedbank Robur“ fondus savo investicijas paskirstė beveik vienodai tarp aktyviai valdomų ir pasyviai valdomų (ar artimų indeksiniam investavimui) fondų. Į aktyviai valdomus fondus gyventojai nukreipė 51 proc. lėšų, o į pasyviai – 49 procentus. Tiesa, pridėjus ir gyventojų investicijas į biržoje prekiaujamus fondus (ETF) didesniu patrauklumu pasigirtų pasyviai valdomi fondai – į juos nukreiptų lėšų suma sudarytų apie 73 procentus.  Tačiau, kuo gi šie fondai skiriasi ir kodėl investuotojai šiuo metu labiau vertina aktyviai valdomus fondus?

Komentuoja „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovas Donatas Šetikas.