Praėjusių metų vasarą pristatęs specialius aukojimo terminalus religinėms ir labdaros organizacijoms, „Swedbank“ pastebi, kad galimybė gyventojams paaukoti pinigų naudojantis mokėjimo kortele tampa vis aktualesnė. Šiuo metu tokius aukojimo terminalus naudoja jau ne viena bažnyčia ir labdaros organizacija, o vidutinė aukojama suma per juos sudaro 7 eurus.
Komentuoja „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Ketvirtąjį ketvirtį „Novaturas“ pardavė 49100 kelionių (-3 proc. per metus), nes dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose Grupė turėjo optimizuoti Egipto ir Jordanijos programas. Todėl „Novaturo“ pajamos per metus išaugo tik 0,9 proc. ir sudarė 41,7 mln. eurų, šiek tiek teigiamos įtakos turėjo 4 proc. per metus padidėjusi vidutinė kelionės kaina. Be to, bendroji marža per metus smuktelėjo 0,9 procentinio punkto iki 8,5 proc., o veiklos sąnaudos per metus išaugo maždaug 13 proc. Dėl to EBITDA nuostolis per metus padidėjo 1,4 mln. eurų iki -2 mln. eurų, o grynasis nuostolis siekė -2,7 mln. eurų. Abu rodikliai smarkiai nesutapo su mūsų įverčiais.

Prasidėjus pavasariui, keliuose pastebimai padaugėjo transporto priemonių, ypač dviračių: motociklų, motorolerių ir kitų. Augant eismo intensyvumui, padidėja ir tikimybė patekti į eismo įvykį, o tai reiškia vienokias ar kitokias išlaidas, kurias, laimei, gali padengti draudimas. Nors Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų visų transporto priemonių valdytojai privalo apsidrausti, „Swedbank“ draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visada vairuotojams pavyksta išsirinkti jiems tinkamiausią draudimą.

Per 2023 m. šalies gyventojų, investuojančių per „Swedbank“, investicijų vertė išaugo apie 80 proc. ir metų pabaigoje sudarė apie 1,3 mlrd. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Didžiausią investuotų lėšų dalį gyventojai buvo nukreipę į akcijas, antroje vietoje pagal populiarumą buvo obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai.
Komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato. 

„Swedbank“ skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje būsto įperkamumas pradėjo didėti, tačiau išliko arti žemiausio lygio per pastaruosius 13 metų. Vangi paklausa slopina būsto kainų augimą, o toliau sparčiai augantys atlyginimai jau pradėjo didinti galimybes įsigyti būstą. Europos centriniam bankui (ECB) pradėjus mažinti palūkanas, matysime spartesnį būsto įperkamumo augimą.
Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis  ir „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. 

Šiuo metu daugiau kaip pusė visų „Swedbank“ klientų, kurie banke turi vertybinių popierių sąskaitas, yra įsigiję ir „Swedbank Robur“ fondų vienetų. Investiciniai fondai yra vienas iš paprasčiausių ir patogiausių būdų investuoti, kuris suteikia galimybę plačiai diversifikuoti investicijas. Kaip rodo į šiuos fondus investavusių klientų patirtis, populiariausi „Swedbank Robur“ fondai per pastaruosius trejus metus užtikrino iki 55 proc. siekiančią grąžą.

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus.

Prasidėjus pavasariui, keliuose pastebimai padaugėjo transporto priemonių, ypač dviračių: motociklų, motorolerių ir kitų. Augant eismo intensyvumui, padidėja ir tikimybė patekti į eismo įvykį, o tai reiškia vienokias ar kitokias išlaidas, kurias, laimei, gali padengti draudimas. Nors Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų visų transporto priemonių valdytojai privalo apsidrausti, „Swedbank“ draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visada vairuotojams pavyksta išsirinkti jiems tinkamiausią draudimą.

Šalies gyventojų Finansinės sveikatos indeksas, ūgtelėjęs 5 balais per metus, šiemet siekia 56 balus iš 100. Finansinės sveikatos indeksą „Swedbank“ sudarė, remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa.

Nepaisant didesnio pagamintos (+42 proc. per metus) ir parduotos (+53 proc. per metus) elektros energijos kiekio, EBITDA rodiklis ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 35,4 proc. per metus – iki 29,6 mln. eurų, tačiau vis dar atitiko mūsų įvertį. Neigiamą įtaką tokiam kritimui turėjo mažesnė nei tikėtasi elektros energijos gamyba (apie 170 GWh), dėl to „Enefit Green“ buvo priversta papildomai pirkti elektros energiją rinkoje.