Swedbank Lietuvoje

Pirmąjį ketvirtį mūsų tiriamų bendrovių rezultatai demonstravo vis dar neigiamą dinamiką. Vidutinis pardavimų pokytis siekė vos +1,6 proc. per metus (bet padidėjo nuo -3,1 proc. per metus ankstesnį ketvirtį), o vidutinis grynojo pelno pokytis buvo -4,6 proc. per metus (padidėjo nuo labai žemo -18,2 proc. rodiklio per metus ankstesnį ketvirtį). Pelningumo sumažėjimą per šį laikotarpį lėmė keli veiksniai.
Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Siekdamas paskatinti įmones investuoti į aukštos energinės klasės nekilnojamą turtą (NT) bei renovuoti šiuo metu neefektyvius objektus, „Swedbank“ pristato naują žaliojo finansavimo sprendimą verslui. Išskirtinės verslo finansavimo sąlygos bus siūlomos energiškai naudingų pastatų statybai, įsigijimui bei neefektyvių pastatų renovacijai.
Komentuoja Ignas Mačeika, „Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas ir Giedrė Padaigienė, „Swedbank“ Lietuvoje verslo klientų tvarumo srities vadovė. 

Dėl žemų bazinių palūkanų normų per praėjusį dešimtmetį investuotojų primirštos obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą. Jų pajamingumai yra išaugę ir priartėję prie istorinio vidurkio, vis dažniau šią priemonę lėšoms pritraukti pasirenka ir verslas. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus itin padaugėjo įvairių Baltijos šalyse veikiančių įmonių obligacijų platinimų.

Pirmuosius penkis šių metų mėnesius vyravęs optimizmas lėmė gerus II pakopos pensijų fondų rezultatus – didesnę dalį į akcijas investavusių „Swedbank“ fondų dalyviai nuo metų pradžios uždirbo net iki 6,2 proc. siekiančią grąžą.

Antroje nuotaikingo intelektinio žaidimo „Aš – investuotojas?“ laidoje varžosi Renata, Silvestras ir Neringa. Žaidimo vedėjas Ignas Krupavičius tikrins jų investavimo ir finansinio raštingumo žinias bei padės išrinkti geriausius iš geriausiųjų. Kaip manote, kuris iš šių dalyvių surinks daugiausiai taškų ir pateks į kitą etapą? Žurnalistė ir laidų vedėja Renata atksleidė, kad turi tikslą užsitikrinti saugią finansinę pagalvę ateičiai, ar tai padės jai užsitikrinti šio žaidimo lyderės pozicijas?

Antroje laidoje taip pat išgirsite ir „Swedbank“ ekspertą Vytenį Šimkų, kuris atsakys į žaidimo eigoje iškilusius klausimus ir suteiks naudingų žinių. 

Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „Youtube“ kanale kiekvieną antradienį. Žaidime pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti  traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Praėjusio amžiaus viduryje Lietuvoje didžiausia rizika numirti kildavo dar kūdikystėje – 1953 m. neišgyvendavo kas dešimtas kūdikis. Praėjus 70-čiai metų, tokia rizika yra mažesnė nei pusė procento, o vidutinė gyvenimo trukmė siekia beveik 76 metus ir yra linkusi toliau didėti.

Makroekonominiai duomenys ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdančios tarybos komunikacija rodo, kad šią savaitę centrinis bankas palūkanų normas sumažins ketvirtadaliu procentinio punkto. Kokie veiksniai lems tolimesnį palūkanų normų mažėjimą ir kiek jos galėtų sumažėti?

 „Swedbank“ kartu su tarptautiniais partneriais sėkmingai įgyvendino didžiausią Baltijos šalyse „Bitė Group“ obligacijų, kurių vertė iš viso sudaro 920 mln. eurų, emisijos išplatinimą. „Swedbank“ taip pat suteikė 30 mln. eurų apyvartinių lėšų finansavimą 100 mln. eurų sindikuotoje kredito linijoje, kurią kartu su „Swedbank“  teikia tokie tarptautiniai finansų rinkos dalyviai kaip „Citi“, „Deutsche Bank“, „Unicredit“, „ING Group“ ir „J.P. Morgan“. 

„Swedbank“ bankomatuose pradedamas diegti naujas funkcionalumas leis pinigines operacijas atlikti greičiau ir patogiau – neįdėjus kortelės, taip pat su turimais išmaniaisiais įrenginiais. Operacijų saugumą užtikrins tai, kad, pridėję kortelę prie bankomato, klientai ir toliau turės įvesti kortelės PIN kodą. Funkcionalumas bankomatų tinkle bus diegiamas palaipsniui, o klientus apie šio funkcionalumą veikimą bankomate informuos žalios spalvos kortelių skaitytuvo ikonėlė ir užsklanda ekrane.

Praėjus mėnesiui nuo paskutinio mano įrašo, ryškesnių pokyčių mano portfelyje nematyti. Turimi fondai demonstruoja teigiamus rezultatus, o turimų Baltijos šalių įmonių akcijų vertė vis dar nukritusi. Tiesa, stebėti investicinį portfelį kas mėnesį ar net dažniau, gali atrodyti mažiau įdomu nei stebėti džiūstančius dažus – pokyčiai nedideli ir neatspindi to, ką reikėtų vertinti iš ilgesnės – kelerių metų perspektyvos. Tačiau investavimo eksperimento taisyklių nevalia laužyti, tad apžvelgiu, kas įvyko per paskutinį mėnesį ir ieškau krypčių tolesnėms investicijoms.