Klimato kaita ir kiti aplinkosaugos iššūkiai viešojoje erdvėje bei pačiame gyvenime lydėjo mus visus praėjusius metus. Labai tikėtina, kad šie metai bus ne kitokie, tad ir paskatų siekti tvarumo netruks.  Šiuo keliu jau žengia valstybės, verslai ir net paprastai kritikos dėl skraidymo privačiais lėktuvais sulaukiančios pasaulinio garso grupės ar atlikėjai. Štai populiarieji rokeriai „Coldplay“, pagal kurių ne vieną hitą esame šokę, tapo pirmąja pasaulyje muzikos grupe, parengusia ir pateikusia savo tvarumo ataskaitą.

Užsidirbus savo pinigų ar gavus kišenpinigių tenka spręsti – juos išleisti dabar ir pasidžiaugti mažesniu pirkiniu ar taupyti ir turėti galimybę įsigyti brangesnį trokštamą daiktą. Kokią dalį atidėti taupymui, kiek laiko teks taupyti, kol pavyks sukaupti reikiamą sumą. Gebėjimas taupyti ir atsakingai planuoti išlaidas yra viena iš svarbiausių finansinės sveikatos dalių.

Metų pradžioje dažnas jau matuojasi naujus sportbačius ir tikisi pagerinti savo sveikatą, o ką reikėtų pasimatuoti norint, kad geresnė būtų finansinė sveikata? Aptarkime pagrindinius trumpalaikius ir ilgalaikius finansinius tikslus, kuriems dėmesį reikėtų skirti visus metus.

2023 metai buvo dar vieni rekordiškai karšti, o vidutinė temperatūra pernai pakilo bene ženkliausiai per pastaruosius 40 metų ir ikipramoninį lygį viršijo 1,48 laipsnių Celsijaus. Kitaip tariant, nepraėjus nė 10 metų nuo Paryžiaus susitarimo, jau priartėjome prie jo žlugimo – maksimalios sutartos 1,5 laipsnių Celsijaus ribos. Pasaulinio ekonomikos forumo (WEF) pristatytoje Pasaulinėje rizikų ataskaitoje nurodoma, kad po 10 metų net 4 iš 5 didžiausių rizikų kels būtent klimato kaitos sąlygoti pavojai. Tad kokių priemonių turime imtis, kad gyvenimas būtų pakeliamas planetoje ir ateities kartoms?

Jeigu jau investuojate į akcijas, tikėtina, jūsų krepšelyje yra aukštųjų technologijų srityje veikiančių įmonių aktyvų. Tai yra gana dažnas šiuolaikinio investuotojo pasirinkimas, nes aukštųjų technologijų įmonės išsiskiria ne tik garsiais vardais, bet ir savo dydžiu, sudaro didžiausią kapitalizacijos dalį rinkose.

„Swedbank“ ekonomistai didina šių metų ekonomikos augimo prognozes bei mano, kad sparčiai mažėjant infliacijai centriniai bankai jau pavasarį mažins palūkanų normas. Pagrindinės rizikos išlieka susijusios su geopolitiniais procesais bei ekonominės politikos klaidomis.
Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Dvejus metus iš eilės didelės sėkmės sulaukusi „Swedbank“ verslo stiprinimo programa tęsia savo misiją stiprinti smulkųjį šalies verslą ir kviečia kandidatuoti į  jau trečiąją Verslo akademiją. 
Komentuoja Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė.

Ateinantys 12 mėnesių, tikėtina, taps palūkanų normų mažinimo metais. Po agresyviausios per pastaruosius dešimtmečius vykdytos pinigų griežtinimo politikos 2022 ir 2023 metais toliau rimstant infliacijai, centriniai bankai yra pasirengę švelninimo priemonėms. „Bloomberg Economics“ vertinimu, per metus palūkanų normos pasaulyje sumažės 128 baziniais punktais, o sparčiausiai jas mažins  besivystančių šalių centriniai bankai. 

Investuotojams 2023 metai buvo labai geri, kompensuodami sunkius 2022-uosius. 2023 m. pasaulio akcijos eurais uždirbo 18,3 proc., ypač išsiskyrė JAV ir Europos akcijų rinkos (išskyrus Jungtinę Karalystę), o obligacijų eurais rinkos augo 7,2 proc. 

JAV vertybinių popierių ir rinkų komisija (SEC) sausio 10 d. paskelbė sprendimą leisti prekybą biržoje bent 10 su momentine („spot“) bitkoino kaina tiesiogiai susietų fondų. Tikimasi, kad šie biržiniai fondai (ETF) suteiks galimybę patogiai įsigyti su populiariausia kriptovaliuta susietus vertybinius popierius tiems JAV investuotojams, kurie neturėjo savo kripto piniginių ar negalėjo investuoti į anksčiau finansų rinkose siūlomus instrumentus.