Swedbank Lietuvoje

Darbdavio arba profesinės pensijos kaupimas yra plačiai paplitusi praktika Vakarų valstybėse. Progresyvios įmonės JAV ir Jungtinėje Karalystėje šią naudą savo darbuotojams pasiūlė daugiau nei prieš 100 metų. Taip jos siekė papildomai atsilyginti lojaliems, ilgamečiams darbuotojams bei tuo pačiu užtikrinti tam tikrą pajamų lygį senatvėje, kai valstybinės socialinio draudimo sistemos dar tik formavosi.

„Swedbank“ skaičiuoja, kad 2023 metais gyventojai, rinkdamiesi „Swedbank Robur“ fondus savo investicijas paskirstė beveik vienodai tarp aktyviai valdomų ir pasyviai valdomų (ar artimų indeksiniam investavimui) fondų. Į aktyviai valdomus fondus gyventojai nukreipė 51 proc. lėšų, o į pasyviai – 49 procentus. Tiesa, pridėjus ir gyventojų investicijas į biržoje prekiaujamus fondus (ETF) didesniu patrauklumu pasigirtų pasyviai valdomi fondai – į juos nukreiptų lėšų suma sudarytų apie 73 procentus.  Tačiau, kuo gi šie fondai skiriasi ir kodėl investuotojai šiuo metu labiau vertina aktyviai valdomus fondus?

Komentuoja „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovas Donatas Šetikas.

Pasibaigus pirmajam ketvirčiui Baltijos šalių akcijos yra panašiame lygyje kaip ir 2023 m. pabaigoje. Nuo metų pradžios indeksas „OMX Baltic Benchmark“ sumažėjo 0,1 proc., o vyraujant atsargioms investuotojų nuotaikoms, vietos biržos kol kas nepereina į augimo etapą.
Komentuoja „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė.

Laidos „Proto industrija“ svečias Marius Galaburda, „Bonobo climbing“ vadovas teigia, kad „Verslo akademijoje“ dalyvauja vedinas noro mokytis valdyti įmonės finansus, nusistatyti tikslus ir sistemingai jų siekti. Apie tai pokalbis su laidos kūrėju Eriku Viršila.

„Swedbank“ Verslo akademija – tai intensyvi 12 savaičių trukmės mokymų, konsultacijų ir patirties mainų programa smulkiam verslui. Dešimt atrinktų smulkiųjų verslininkų mokosi stiprinti savo verslą ir šiomis pamokomis dalinasi su likusia verslo bendruomene.

Projektą stebėkite: www.swedbank.lt/versloakademija

#versloakademija #swedbankversloakademija #smulkausversloakademija

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.
Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Daugiau nei ketvirtadalis jaunų suaugusiųjų dalį savo pajamų skiria investavimui, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 18–29 m. šalies gyventojų apklausa. Kaip rodo tyrimo duomenys, investuojančių moterų šioje amžiaus grupėje yra tiek pat, kiek ir vyrų.

Tvirtos finansinės žinios bei geri finansų valdymo įgūdžiai – vieni esminių geros finansinės sveikatos elementų. Jie padeda geriau susitvarkyti su finansiniais iššūkiais, net jei ekonominės aplinkybės nėra itin palankios. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojų finansinės žinios yra palyginti prastos.

Vidutiniškai 36 tūkst. eurų – tokį pradinį įnašą būstui gyventojai būdavo sukaupę praėjusių metų pabaigoje, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau net ir gerokai mažesnė nei vidutinė suma gali atrodyti kaip neįmanoma misija, ypač niekuomet tokiam reikšmingam pirkiniui netaupius ir nesusidarius taupymo plano. Kaip pasilengvinti šią misiją?

Artėjant vasarai visos mintys sukasi apie laukiantį poilsį, keliones ir nekasdienes patirtis. Dabar pats laikas pasitikrinti savo finansinę sveikatą ir pagalvoti apie sprendimus, kurie leis ne tik puikiai pailsėti, bet tai daryti sumaniai ir apsidraudžiant nuo netikėtų išlaidų. 

Stipri finansinė sveikata – tai ne tik gebėjimas valdyti kasdienius finansus, bet ir mokėjimas pasirūpinti saugia ateitimi. Į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojant tiek artimiausio pusmečio biudžetą, tiek ilgesnio laikotarpio finansus? Kaip nepakliūti į neplanuotų išlaidų spąstus? Ar kruopštaus taupymo dienotvarkėje galima rasti lėšų malonumams?