Swedbank Lietuvoje

Artėja vasara ir su kiekviena diena daugėja svajonių ir planų – mėgstamų atlikėjų koncertai, pramogos su draugais. Tačiau kaip padaryti, kad norai neprasilenktų su finansine realybe? Netikėta, tačiau smagi vasara, gali būti naudinga tavo finansinei sveikatai ir išmokyti ja rūpintis. Tad pažiūrėkime, ką gali pats nuveikti, kad pavyktų užsidirbti ir susitaupyti pinigų svajonėms. 

„Swedbank“ pasirašė susitarimą su koncernu „Achemos grupė“ dėl 75 mln. eurų siekiančio finansavimo. Šios lėšos bus panaudotos nuosavam 264 MW galios vėjo elektrinių parkui išvystyti, kuriame pagaminta elektra bus panaudota grupės poreikiams.

Retai pasitaikantis dėsningumas, kai vienu metu akcijų ir aukso kainos siektų aukštumas, kaip tik stebimas šiuo metu. Tai nėra geras ženklas akcijoms. Kita vertus, gerų žinių turėtų atnešti centrinių bankų Europoje ir JAV planuojami bazinių palūkanų mažinimai šią vasarą. Pirmąja kregžde tapo Šveicarijos centrinis bankas, kuris bazines palūkanas ėmėsi mažinti anksčiau nei tikėtasi ir taip davė pradžią artėjančiam platesnio masto pinigų politikos pokyčiui.

Laidos „Proto industrija“ svečias Lukas Verpetinskas, „Pramogų sostinė“ įmonės savininkas sako, kad dalyvavimas „Verslo akademijoje“ vėl pažadino jo alkį auginti savo verslą. Kaip to alkio neprarasti jis diskutuoja su laidos kūrėju Eriku Viršila.

Per praėjusius metus „Swedbank“ Lietuvoje lizingo sutarčių lengviesiems automobiliams įsigyti sudarė už daugiau kaip 230 mln. eurų, tai – 22 proc. daugiau nei per 2022 m. Už trečdalį šios sumos – daugiau nei 78 mln. eurų, – įsigyti aplinką tausojantys automobiliai. 
Komentuoja „Swedbank lizingo“ vadovė Monika Cemnolonskienė.

Per praėjusius metus „Swedbank“ šalies gyventojams suteikė beveik 6,5 tūkst. būsto paskolų už bendrą 634 mln. eurų sumą. Vidutinė būsto paskolos suma priartėjo prie 100 tūkst. eurų, o po kelerių metų pertraukos vėl ėmė didėti butų dalis tarp finansuojamų būsto sandorių. Šįmet pradėjus gerėti būsto įperkamumo rodikliams, laukiama ir pagyvėjimo būsto rinkoje.

Komentuoja Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei socialinius pokyčius, kurie nebuvo tik teigiami.

Nors praėjusių metų pabaigoje „Swedbank“ tiriamų, Baltijos vertybinių popierių biržoje kotiruojamų, bendrovių pardavimai pasidavė neigiamoms nuotaikoms, tačiau perspektyvos nuteikia optimistiškai.
Komentuoja  Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.

Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų (JT) paskelbta „Pasaulio laimės ataskaita“, kaip ir kiekvienais metais, indikuoja apie pasaulio, o tuo pačiu ir Lietuvos, progresą laimės link. Bendroje ataskaitoje Lietuva pakilo vienu laipteliu aukštyn į rekordiškai aukštą - 19-ąją vietą. Palyginimui, prieš dešimt metų, buvome 71-oje vietoje. 

Finansiškai, paslaugomis ar kita forma savo jau suaugusius vaikus remia netgi 81 proc. 40–60 m. amžiaus gyventojų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šios amžiaus grupės gyventojų apklausa. Nors šios respondentų grupės persidengia mažesne dalimi, 76 proc. nurodo vienu ar kitu būdu pagelbstintys savo tėvams, globėjams ar kitiems vyresnio amžiaus artimiesiems.
Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.