Trečiąjį ketvirtį bendri „Tallinna Vesi“ pardavimai per metus išaugo 15,8 proc. iki 15,6 mln. eurų, o tam didžiausią įtaką darė nuo 2022 m. spalio 1 d. įsigalioję didesni tarifai. Tuo pat metu pardavimo sąnaudos sumažėjo 9,4 proc. per metus iki 9 mln. eurų dėl 48 proc. per metus mažesnių elektros energijos sąnaudų. 

Komentuoja CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas Andrej Rodionov.

Vakarų šalyse pastarosiomis savaitėmis toliau augo lūkesčiai, kad tiek JAV, tiek Europos centriniai bankai kitų metų pirmąjį ketvirtį imsis mažinti palūkanų normas. Rinkų optimizmą skatina naujausi ekonomikos rodikliai – nors infliacija dar nenukrito iki 2 proc. metinio tikslo, ji kryptingai arėja jo link. Vis dėlto, centrinių bankų vadovai teigia, kad kalbėti apie mažinimą dar anksti ir žada atidžiai sekti ekonomikos rodiklius.

20 metų nemokamos elektros energijos. Nors skamba beveik per gerai, kad būtų tiesa, tokia yra saulės elektrinių savininkų realybė – saulės energija yra nemokama. Saulės energija yra ne tik aplinkai draugiškas pasirinkimas, bet ir ilgalaikė investicija, padedanti sutaupyti. Per kiek laiko atsipirks saulės elektrinė ir kiek ji padės sutaupyti gaminantiems vartotojams? 

Orams atšalus vieni svajoja apie smėlėtus paplūdimius, kiti – apie snieguotus kalnus. Lietuviškos žiemos nepasižymi nei vienu, nei kitu, tad įspūdžių ieškoti tenka svetur. Tačiau kartais kelionės apkarsta dėl traumų, vėluojančių skrydžių ar ilgapirščių piktadarysčių. „Swedbank“ duomenimis, vidutinė kelionių draudimo žala šįmet siekė 519 eurų.

Trečiąjį ketvirtį aptarnautų klientų skaičius per metus sumažėjo 2,5 proc. – iki 85700. Tam įtakos turėjo sustiprėjusi konkurencija Turkijos kryptyje ir miškų gaisrai Rodo saloje (Graikija). Dėl to „Novaturo“ pajamos per metus kilstelėjo tik 1 proc. – iki 64,3 mln. eurų, o tam įtakos turėjo apie 4 proc. per metus išaugusi vidutinė kelionių kaina. 

Trečiąjį ketvirtį grupės pakoreguotas EBITDA, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 39,1 proc. iki 91,8 mln. eurų, tačiau 14,8 proc. viršijo mūsų įvertį, o tam įtakos turėjo akivaizdžiai prastesni Žaliosios gamybos (dėl apčiuopiamai mažesnės užfiksuotos elektros kainos) ir Sprendimų klientams (dėl mažesnių apimčių ir techninių apskaitos aspektų) segmentų rezultatai. Tokius pokyčius vertiname daugiausia kaip normalizavimosi procesą po prieš metus buvusio itin didelio pelningumo. 

Praėjusiais metais dujų kaina pakilo į 200 EUR/MWh lygį, daugiau nei 10 kartų didesnį nei Europoje buvo įprasta visą praėjusį dešimtmetį. Vyravo gan rimtas susirūpinimas, kad Europos pramonės laukia greitas galas ir nežinia, ar užteks kuro šildymui. Apokaliptinės prognozės buvo labai toli nuo tiesos ir Europa atsipirko tik stagnacija. Tačiau tokio masto energetikos šokas vis tik paliko randus Europos ekonomikoje.

Tikriausiai kiekvienam darbuotojui teko girdėti, jog atleidimo atveju jiems priklauso išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Tačiau išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais. Taip pat yra atvejų, kuomet išeitinė išmoka darbuotojui priklauso darbo sutartį nutraukus ne darbdavio iniciatyva. 

„Swedbank“ suteikė 18,9 mln. eurų finansavimą įmonių grupei „City Service“ SE, kuri Lietuvoje ir Latvijoje valdo „Mano Būstas“ ir „City Service“ vardu veikiančius pastatų administravimo ir valdymo veikla užsiimančius verslus. Suteikiamas finansavimas bus skirtas refinansuoti „City Service“ grupės įsipareigojimus kitose finansinėse institucijose bei tolimesnei grupės plėtrai. 

Lapkritį finansų rinkose, visose pagrindinėse turto klasėse, įvyko staigus posūkis į gerąją pusę. Po trijų neigiamų mėnesių „MSCI All Country World“ indeksas pasiekė trečią geriausią mėnesio rezultatą per pastarąjį dešimtmetį (+9,3 proc. USD ir +6 proc. EUR), o išsivysčiusių rinkų grąža buvo šiek tiek didesnė nei besivystančių rinkų regionuose.