Swedbank Lietuvoje

Jūsų dėmesiui – naujas, netikėtas intelektinis žaidimas „Aš – investuotojas?“, kuriame net 18 dalyvių varžysis dėl nugalėtojo titulo. Jie burtų keliu yra paskirstyti į šešias grupes, kuriose geriausiai pasirodę žaidėjai pateks į kitą laidos etapą, o vėliau – ir į finalą. Iš viso jūsų laukia net 10 nuotaikingų žaidimų. Geriausius iš geriausiųjų padės išrinkti laidos vedėjas Ignas Krupavičius. Laida „Aš – investuotojas?“ transliuojama „Swedbank“ Lietuvoje „Youtube“ kanale kiekvieną antradienį.
 
Šiame žaidime neabejotinai pravers žinios, susijusios su investavimu ir finansiniu raštingumu. Kartu tai – puiki proga visiems žiūrovams linksmai, žaidimo forma plėsti savo žinias šiose srityse. Nors informacijos apie investavimą iš pirmo žvilgsnio viešojoje erdvėje atrodo gausu, tačiau mažiau pažįstama tema gali atbaidyti norą domėtis išsamiau, kai aplinkui ir taip daug rūpesčių ir neigiamų naujienų. Linksma ir dinamiška žaidimo forma neabejotinai ne tik padės įsisavinti sudėtingesnę informaciją, bet ir tiesiog užtikrins gerą laiką.
 
Pirmoje laidoje varžosi Markas Žukauskas, Donatas Karklius ir Irma. Kokia yra jų investavimo patirtis ir ar turimos žinios padės patekti į kitą laidos etapą? Ar jūs pralenktumėte laidos dalyvius? Šiame žaidime taip pat išgirsite ir „Swedbank“ ekspertus Andrių Šuminą bei Justiną Bagdanavičiūtę, kurie atsakys į žaidimo eigoje iškilusius klausimus.
 
Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.
 
Daugiau apie investavimą rasite „Swedbank“ tinklaraštyje: https://blog.swedbank.lt/investavimas
 

Finišavo daugiau kaip tris mėnesius trukusi „Swedbank“ smulkiojo verslo stiprinimo programa Verslo akademija. Finaliniame renginyje programos dalyviai dalijosi išmoktomis pamokomis ir artimiausios ateities planais, o renginio svečius ieškoti naujų idėjų savo verslui ar kitai veiklai kvietė kūrybingumo guru Tomas Ramanauskas. Renginio kulminacija tapo nemokama moderuojama verslo kontaktų sesija, pritraukusi apie 100 įvairių verslų atstovų. 

Per pastaruosius keletą metų atsiradus daugiau galimybių įdarbinti santaupoms bei kuriam laikui įsivyravus aukštai infliacijai, gyventojai sąskaitose laikomas lėšas vis labiau linksta nukreipti į investavimo priemones. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, daugiausia dėmesio sulaukė terminuotieji indėliai, o bendra įdarbintų lėšų suma nuo praėjusių metų pavasario sudarė daugiau kaip 2,5 mlrd. eurų. Taip pat klientų elgsenoje stebime aiškų lūžį, kai vis didesnė dalis gyventojų savo ateities finansinę gerovę pradeda sieti su investavimu į  fondus ar kitas finansines priemones.

Daugiau judėjimo, mažiau nerimo – tokią geros fizinės ir psichikos sveikatos formulę dažnas siekia paversti savo kasdienybe. O ar žinome, kaip turėtume pasirūpinti ir ar pakankamai rūpinamės savo finansine sveikata?

„Swedbank“ pasirašė dvi sutartis su Europos investicijų fondu (EIF) dėl finansavimo su garantijomis, kurių bendra suma sudaro 162 mln. eurų. Finansavimas pagal šiuos susitarimus bus teikiamas mažoms ir vidutinėms Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms. Šiuo žingsniu siekiama sustiprinti smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumą. EIF ir „Swedbank" susitarimas ne tik įgalins „Swedbank" teikti paskolas ir lizingo paslaugas mažosioms ir vidutinėms įmonėms Baltijos šalyse, bet ir padidins jų galimybes gauti finansavimą pagal nustatytus programos „InvestEU" politikos tikslus.

Kasmet dėl kaupimo II pakopos pensijų fonduose sutartis sudaro ar fondų valdytoją keičia apie 100 tūkst. gyventojų. Štai praėjusiais metais buvo sudaryta daugiau nei 30 tūkst. naujų sutarčių, dar 74 tūkst. dalyvių keitė pensijų fondų valdymo bendrovę. Nors visi rinkos dalyviai siūlo gyvenimo ciklo fondus, kurių veikla prižiūrima, reguliuojama įstatymais ir paremta panašiais principais, tačiau fondų valdytoją reikėtų rinktis ar keisti itin atsakingai ir nepasikliauti vis dar pasitaikančiais mitais. Taigi kaip atpažinti dažniausiai pasitaikančius mitus ir ką apgalvoti renkantis II pakopos pensijų fondų valdymo bendrovę?

Aukštame lygyje išliekančios EURIBOR palūkanos reikšmingai nepaveikė gyventojų noro turėti nuosavą būstą: per 2024 m. sausio-kovo mėn. „Swedbank“ suteikė būsto paskolų už daugiau kaip 155 mln. eurų sumą. Vis dėlto, šįmet dar labiau išryškėjo kelios naujos tendencijos: vis daugiau būsto įsigyjama be bendraskolio, taip pat išaugo butų dalis bendrame sandorių skaičiuje. 
Komentuoja Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Šį ketvirtadienį, gegužės 23 d., baigiasi daugiau kaip tris mėnesius trukusi „Swedbank“ Verslo akademija – smulkiojo verslo stiprinimo projektas, kuriame savo verslumo įgūdžius lavino 10 dalyvių iš įvairių įmonių. Į finalinį renginį, kuris įvyks „Swedbank“ pagrindinėje būstinėje Vilniuje, kviečiami visi smulkių įmonių atstovai ar pradedantieji verslininkai, norintys užmegzti naudingų kontaktų ir taip atrasti naujų partnerysčių ir galimybių savo verslui.

Artėjant vasarai visos mintys sukasi apie laukiantį poilsį, keliones ir nekasdienes patirtis. Aptarkime, ką pravartu apgalvoti, kad šios nekasdienės patirtys neapkarstų, pavyktų išvengti netikėtų išlaidų ir netektų permokėti už poilsį.

Pirmąjį ketvirtį „Tallink“ bendrosios pajamos per metus sumažėjo 6,3 proc. – iki 160,4 mln. eurų, daugiausia dėl 42,3 proc. per metus sumažėjusių užsakomųjų reisų pajamų. Per šį laikotarpį „Tallink“ pardavė kruizinį keltą „Isabelle“, kas leido uždirbti 16 mln. eurų papildomo pelno arba triskart daugiau nei tikėjomės. Todėl apskaičiuotas EBITDA sudarė 34,5 mln. eurų (+27,2 proc. per metus) ir viršijo mūsų prognozę net 32,6 proc.