Jei pandemija pakeitė mūsų darbo įpročius ir dažniau dirbame iš namų, reikšmingą dalį laiko praleidžiame namų darbo kambaryje ar tam skirtoje erdvėje. Čia nuolat veikia kompiuteris, atskiras monitorius, stalo apšvietimas, todėl energijos vartojimas šioje namų erdvėje darbo metu gali reikšmingai išaugti. Kaip pastebi „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė, darbo kambario prietaisai energiją naudoja ir budėjimo režime.

Vyriausybė pristatė kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatytas beveik 3 proc. sieksiantis valstybės finansų deficitas. Iškart pasigirdo ir pageidavimų skirti papildomų lėšų įvairioms sritims, ir nuogąstavimų, kad deficitas per didelis, o šalies finansai valdomi neatsargiai. Biudžetas skirtas ne tik valstybės funkcijoms finansuoti, bet ir skatinti arba vėsinti šalies ūkį. Šiuo metu ekonomika patiria stagnaciją, todėl deficito didėjimas yra laiku ir vietoje. 

Įpratę prie kasdienių patogumų turbūt retai pagalvojame, kad gėlas vanduo yra ribotas išteklius, kurio kiekis visame pasaulyje mažėja. Ydingi mūsų įpročiai, nesandari santechnika, pasak įmonės „Kauno vandenys“ technikos direktoriaus Dariaus Gražio, gali lemti nemažus kiekius iššvaistyto vandens ir nebūtinas išlaidas.

Sukurti bei palaikyti patogų vaiko kambarį gali būti iššūkis. Nuo „noriu būti astronaute“ iki „noriu būti mokytoja“ yra tik vienas žingsnis, o jis neretai reiškia ir norą aplink save susikurti tematinę aplinką ar bent turėti tematinių žaislų ir kitų daiktų. Tokios aktyvios savęs paieškos yra mūsų atžalų augimo pagrindas, tai gali virsti nemažomis išlaidomis ir aplinkai ne itin draugiškais sprendimais.  

Kalbėdami apie tvarumą dažniausiai pagalvojame apie aplinkosaugą, tačiau, pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, psichikos sveikata yra viena iš darnaus vystymosi dedamųjų. Geras poilsis ir tvari poilsio kultūra emocinei sveikatai itin svarbi. Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, norint kokybiškai pailsėti, reikia suprasti, kad poilsis nėra tai, kam lieka laiko po darbo. Tai – lygiavertė gyvenimo dalis.

Svetainė yra ir mūsų namų veidas, ir kambarys, kuriame praleidžiame bene daugiausiai dienos laiko. Todėl šį kambarį norisi nuolatos tobulinti ar transformuoti, būdami jame suvartojame nemažai elektros. Interjero dizainerė Eglė Rinkevičienė pataria, kaip taupant pinigus ir tausojant aplinką sukurti norimą kambario charakterį. 

Erdvėse, kuriose yra daugiausia elektros prietaisų, natūraliai išnaudojame daugiausia energijos. Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, atmetus kondicionavimo, vandens ruošos įrenginius bei šilumos siurblius, dėmesys turėtų krypti į virtuvę. Siekiant tvaresnės kasdienybės, pirmiausia reikėtų susitelkti į tai, kaip ir kokius elektros prietaisus naudojame. 

Atsakingas vartojimas atnaujinant namus ir kuriant interjerus tampa vis aktualesnis – tai padeda ir sutaupyti, ir tausoti aplinką. Pasak interjero dizainerės Eglės Rinkevičienės, svarbu, kad kurdami savo namus apgalvotume ne tik spalvas ar baldų stilių, bet ir interjerui naudojamų medžiagų tvarumą ir kaip pasirūpinti sveikesne ir natūralesne aplinka. 

Namuose suvartojamos elektros energijos kiekį lemia 3 dalykai: mūsų įpročiai, elektros prietaisų energinis efektyvumas ir jų naudojimo dažnis. Kad ir kokie taupūs būtų mūsų prietaisai ar elektros lemputės, jei nuolat pamirštame juos išjungti, kuomet nenaudojame, švaistome energiją. Tinkami įpročiai ilgainiui gali duoti didžiausią efektą, o planuojant namų atnaujinimą apie juos reikėtų pagalvoti pirmiausia. 

Šalies gyventojai vis aktyviau domisi būdais, kaip įdarbinti savo laisvas lėšas, pastebi „Swedbank“. Per spalio 2-16 d. vykusią trečią Vyriausybės lakštų platinimo emisiją banko klientai jų įsigijo už daugiau kaip 24 mln. eurų sumą. Iš viso per tris emisijas taupymo lakštų klientai jau yra įsigiję už daugiau kaip 113 mln. eurų. Banko skaičiavimu, tai per metus gyventojams turėtų atnešti 4,3 mln. eurų grąžą.

Komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.