Šįmet vasara išeiti neskubėjo, tad dar neseniai saulės spinduliais paežerėse besimėgavusiems gyventojams kalėdinės puošmenos kai kuriuose prekybos centruose kėlė didžiulę nuostabą. Bet tai – geras priminimas, kad iki didžiųjų metų švenčių liko vos daugiau nei pora mėnesių, o joms pasiruošti iš anksto – tiesiog būtina.

Net 53 proc. jaunuolių nurodo daugiausia žinių apie pinigus gaunantys iš tėvų, atskleidė prieš kurį laiką „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta jaunuolių apklausa. Tyrimas taip pat parodė, kad dėl finansinių žinių trūkumo jaunuoliai jaučia nerimą. 

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, pateikia atsakymus ir patarimus, kaip formuoti tvarią vaikų finansinę elgseną.

Pokalbius apie pinigus su vaikais rekomenduojama pradėti nuo mažens. Pradėjus lankyti mokyklą smalsumas tik dar labiau išauga – įdomu ne tik tai, iš kur atsiranda pinigai, bet ir kodėl jų negalima atsispausdinti patiems namuose arba, kodėl vieni jų turi daugiau nei kiti. 

Paauglystėje, susidūrus su neribotų norų ir ribotų galimybių iššūkiais, tėvai iš savo jaunuolių gali sulaukti ir netikėtų ar kiek nepatogių klausimų apie pinigus. „Kodėl man duodate tiek mažai kišenpinigių? Ar tikrai turiu taupyti? Kodėl negaliu nusipirkti to, ko noriu?“ Šie ir panašūs klausimai kels mažiau įtampos, jeigu jų atsakymus pasiruošite iš anksto. 

Kas antra šalies įmonė dabartinę verslo aplinką vertina kaip palankią, tačiau įmonės į plėtros planus žvelgia itin atidžiai ir atsargiai vertina galimybes skolintis lėšų apyvartiniam kapitalui ar investicijoms per artimiausius 12 mėnesių. Atsargius įmonių ateities lūkesčius labiausiai lemia ekonominis neapibrėžtumas. 

Tėvai ir jų pavyzdys yra pagrindinis finansinių žinių šaltinis maždaug dviem iš trijų šalies jaunuolių, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu prieš keletą metų atliktas tyrimas. Vis dėlto, nemaža dalis tėvų su vaikais neaptaria aktualių pinigų valdymo klausimų. Dėl to sulaukę vyresnio amžiaus jaunuoliai dažnai jaučia tokių žinių trūkumą ir su tuo susijusį nerimą. Taigi, kurias temas vertėtų įtraukti į bendrus šeimos pokalbius?

Norėdami išugdyti atsakingą savo vaikų elgesį su pinigais, padėkite jiems perprasti 3 pagrindinius pinigų dėsnius –  sveiką pajamų ir išlaidų santykį, nuoseklų taupymą ir palūkanų grąžos efektą. Žemiau esančiose iliustracijose galite susipažinti su jų esme ir pagal pateiktas nuorodas surasti daugiau naudingos informacijos.

Finansų pasaulis yra įvairus ir kompleksiškas, todėl suprasti jį vaikams (o ir suaugusiems) yra didelis iššūkis. Tačiau žaidimo metu vaiką kur kas labiau įtrauksite, sudominsite ir galėsite vaizdžiai paaiškinti sudėtingesnes finansų sąvokas, pinigų veikimo principus ar taupymo paskirtį. Kokius žaidimus rinktis ir ką žaisti su vaikais, kad lavintume jų supratimą apie pinigus?

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas.

Baltijos šalių biržų apyvarta per pastarąjį ketvirtį sudarė apie 111 mln. eurų ir, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 6 proc. Tai mažiausias ketvirtinis kritimas nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio. Be to, rugsėjo mėnesį apyvarta Baltijos šalių biržose jau buvo 17 proc. didesnė nei prieš metus, o kelios įmonės sugebėjo investuotojus nustebinti itin gerais rezultatais ir iš karto pritraukė jų susidomėjimą.

Komentuoja Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.