Swedbank Lietuvoje

Užtikrintas trumpalaikis ir ilgalaikis finansinis saugumas – svarbi geros mūsų finansų sveikatos ir finansinės ramybės sąlyga. Nors apie bloguosius scenarijus gyvenime dažniausiai negalvojame, su mažesnio ar didesnio masto iššūkiais kada nors vis tiek tenka susidurti. Kaip gali pagelbėti gyvybės draudimas ir ką svarbu žinoti, kad jis atitiktų mūsų poreikius.

„Swedbank“ žemės ūkio bendrovei UAB „Krekenava“ suteikė apie 1 mln. eurų siekiantį finansavimą palankesnėmis sąlygomis, kurias užtikrino bendrovės gautas tvaraus ūkininkavimo sertifikatas iš startuolio „eAgronom“. Suteiktos lėšos bus panaudotos naujos kartos savaeigiams purkštuvams įsigyti.

Susidomėjimas tvariu investavimu pasaulyje auga, nes tai yra vienas iš būdų kovoti su klimato kaita. Investuotojai, nukreipdami lėšas į verslą, kuris kuria su tvarumu susijusias inovacijas arba tikslingai siekia mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, prisideda prie emisijų mažinimo ir klimato kaitos stabdymo. 

Nepaisant spartesnio nei tikėtasi antrojo ketvirčio BVP augimo, „Swedbank“ nekeičia prognozių – Lietuvos BVP šiemet  turėtų sumažėti 0,3 procento.  „Swedbank“ ekonomistai mano, kad palūkanų normų šuolis dar sukrės daugelį ekonomikų bei mažina kitų metų augimo prognozes.
Komentuoja  „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Maždaug 2 iš 5 šalies gyventojų per pastaruosius metus ėmėsi papildomų darbų savo pajamoms padidinti, parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliekamas tyrimas. Nuo 2016 m. vykdomas tyrimas rodo, kad vis mažesnė dalis lietuvių įvardija, kad jie uždarbiauja papildomai. Kita vertus, statistiniai duomenys rodo, kad auga oficialias papildomos veikos formas pasirinkusių žmonių skaičius.

Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Prieš kelias dienas JAV kosmoso agentūra NASA konstatavo, kad ši liepa tapo karčiausiu mėnesiu nuo 1880-ųjų. Liepą taip pat net 3 kartus pagerinti visų laikų karščiausios dienos rekordai. Klimatą tyrinėjantys mokslininkai sako, kad jau artimiausioje ateityje sulauksime naujų rekordų. Kylant pasaulinei temperatūrai, tokios gamtos stichijos kaip karščio bangos, sausros, potvyniai ar uraganai taps vis dažnesnės. Kiek tai kainuos ekonomikai ir kiekvienam iš mūsų?

2023 m. investuotojai pasitiko su atsargiomis nuotaikomis, bet, praėjus pirmam pusmečiui, panašu, kad rinkose kol kas laimi optimistai. Daugelis pasaulio rinkų nuo Azijos, Europos iki Pietų ir Šiaurės Amerikų yra uždirbusios teigiamą grąžą, o įvairių sektorių įmonės sugeba viršyti analitikų lūkesčius.

Rugpjūčio pirmomis savaitėmis stebėjome korekciją akcijų rinkoje, didieji indeksai krito 2–3 proc. Įvertinus augimą nuo metų pradžios, lengvas krestelėjimas buvo laukiamas. Priežasčių į didesnę krizę pavirsti dabartinė techninė korekcija bent šiuo metu neturi.

Jau 11 savaičių tęsiasi mano investavimo eksperimentas, ir pradėjusi nuo investavimo į investicinius fondus, dabar esu netgi dviejų įmonių akcininkė. Šiame investavimo kelionės etape susipažinsiu su dar dviem finansinėmis priemonėmis.

Šį rugsėjį išleisti pirmoką į mokyklą gali vidutiniškai kainuoti 375 eurus. Tai maždaug 7 proc. brangiau nei praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ Finansų instituto atliekami kasmetiniai skaičiavimai. 
Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.