Swedbank Lietuvoje

Šeštoje „Investavimo akademija“ laidoje išbandysime investavimą į nekilnojamojo turto (NT) fondus. Pasak ekspertų, ši priemonė tinka tiems, kurie nori investuoti į nekilnojamąjį turtą, bet neturi tokių didelių sumų, kokių reikėtų įsigyjant fizinį objektą. Taigi šioje laidoje susipažinsite su NT fondais ir išgirsite:

• Kaip veikia NT fondai ir kaip jie uždirba pinigus?
• Ar jie tinkami pirmajai investicijai?
• Kaip šie fondai reaguoja į finansų rinkų pokyčius, palūkanų kilimą, infliaciją?

Tai tik dalis klausimų, į kuriuos žiūrovams atsakys „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Swedbank” Finansinio turto valdymo srities vadovas Edgaras Mickus. 

Laidoje tradiciškai papasakosime, kas naujo ir įdomaus įvyko finansų pasaulyje. Svarbiausias naujienas pristato žurnalistas Ignas Krupavičius. Šįkart dėmesio centre – ir didžiųjų pasaulio įmonių pirmojo pusmečio veiklos rezultatai, ir „Fitch” reitingų agentūros sprendimas sumažinti Jungtinių Amerikos Valstijų kredito reitingą.

Taip pat – investavimo eksperimentas, kuris jau persirito į antrąją pusę ir yra kaip niekada gausus. Laidos vedėja Justina Bagdanavičiūtė išbandys net dvi naujas, skirtingas priemones ir joms skirs po 100 eurų. Viena iš jų – konkretus pasirinktas nekilnojamojo turto fondas, o kita – Vyriausybės taupymo lakštai, kurių platinimas kaip tik šiuo metu vyksta.

Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Skaičiuojama, kad mados industrija sugeneruoja apie 10 proc. visų klimato kaitą sukeliančių anglies dvideginio (CO2) emisijų. Tai – daugiau nei tarptautiniai skrydžiai ir laivyba kartu sudėjus. Tvarūs drabužių įsigijimo ir dėvėjimo įpročiai gali ne tik padėti tausoti gamtą bei taupyti pinigus, bet ir daryti įtaką gamintojams. Kokie jie?

Net 3 iš 5 gyventojų iš anksto nusiteikia per atostogas išleisti bent du kartus daugiau pinigų nei įprastą mėnesį, rodo „Swedbank“ Finansų instituto apklausa. Tačiau ir juos, ir norinčius atostogauti griežto biudžeto ribose, užklumpa ne itin malonios išlaidos, kurių galima išvengti. Aptarkime, kokių veiksmų reikėtų imtis, norint gerokai pabranginti savo poilsį.

Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Pasaulio ekonomikos prognozė šiems metams gerėja, bet tai nebūtinai yra geros žinios investuotojams. Akcijų rinkos pirmąjį metų pusmetį nemaža dalimi gyveno lūkesčiais, kad centriniai bankai užbaigs bazinių palūkanų didinimo ciklą antroje metų pusėje. Jei paaiškės, kad palūkanų didėjimas numatomas ir kitąmet, gali tekti pervertinti dabartinius akcijų kainų rodiklius. Infliacinį spaudimą vėl gali padidinti atsigavusi naftos paklausa ir pradėjusi kilti jos kaina.

Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

„Swedbank“ kartu su SEB banku suteikė papildomą 60 mln. eurų dydžio paskolą žemės ūkio įmonių grupei „Scandagra Group“. Kiekvienas iš bankų užtikrino po 30 mln. eurų finansavimą, kurį grupės įmonės ketina panaudoti trąšoms įsigyti ir būsimam grūdų derliui supirkti. Bendra užtikrinamo finansavimo suma pasiekė 170 mln. eurų.

„Swedbank“ gyventojams per savo interneto banką siūlo galimybę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų. Pirmoji vienerių metų trukmės taupymo lakštų emisija pradėta platinti nuo šiandien (rugpjūčio 7 d.). Už ją bus mokama 3,7 proc. metinių palūkanų. Šios taupymo priemonės siūlomos fiziniams asmenims.

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, nes dar mokykloje įprantame prie laisvės ir nerūpestingumo pojūčio šiuo laikotarpiu. Aišku, dirbantys žmonės neturi galimybių atostogomis mėgautis visą šiltąjį sezoną. Kai kuriais atvejais vasaros metu darbo krūvis kaip tik išauga, nes reikia pavaduoti atostogaujančius kolegas. Suplanuoti darbai taip pat nebūtinai vyksta itin sklandžiai dėl to, kad nėra galimybės gauti reikalingų žmonių indėlio. Tokiais atvejais atrodo, kad darbas vasarą yra ne itin produktyvus ir papildomai demotyvuoja. Kaip atsikratyti panašių pojūčių?

Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Pinigus iš gyventojų bandančių išvilioti sukčių aktyvumas išaugo, rodo „Swedbank“ duomenys. Per antrąjį šių metų ketvirtį bankas inicijavo 1,7 tūkst. tyrimų dėl sukčiavimo atvejų. Jų skaičius, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 33 proc. Tiesa, banko taikomos prevencinės priemonės per minėtą laikotarpį gyventojams padėjo išsaugoti daugiau kaip 1,1 mln. eurų lėšų, kurias apgaulės būdu bandė pasisavinti sukčiai.

Akcijų rinkos antrą šių metų pusmetį pradėjo puikiai: didieji indeksai  „žaliuoja“, o liepos mėnesį akcijų kainų augimas pasiekė 2–3 procentus. Nors analitikai sutaria, kad tam tikri pokyčiai yra reikalingi, investuotojai išlieka itin optimistiški.

Penktojoje „Investavimo akademijos“ laidoje tęsiame temą apie investicijas į akcijas. Šįkart jūsų laukia pažintis su kita akcijų rūšimi – augimo akcijomis. Tokio tipo investicijos yra susijusios su jaunų, dažnai išskirtinius produktus siūlančių ir sparčiai augančių įmonių vertybiniais popieriais. Šių akcijų patrauklumas yra labiau pagrįstas dideliu ateities potencialu, o ne ilgamečiais rezultatais. Šioje laidoje taip pat susipažinsite ir su Baltijos šalių biržos ypatumais. Kokie jie – sužinosite paskutinėje laidos dalyje.