Swedbank Lietuvoje

Aktualius skaičius bei svarbiausius įvykius investuotojams apžvelgia nepriklausomas finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

Trečiojoje „Investavimo akademija“ laidoje laidos vedėjai ir ekspertai dalinasi savo žiniomis ir patirtimi apie periodinį investavimą:

 ·       Kokie yra periodinio investavimo pliusai ir minusai?

·       Kaip geriau investuoti: kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį?

·       Kaip skaičiuoti periodinių investicijų grąžą?

Tėvams gali būti labai sunku suprasti vaiko padėtį ir valdyti savo jausmus, kai jis patiria patyčias. Normalu jausti stiprią emocinę reakciją – pykti, išsigąsti ar nusiminti, tačiau svarbu prisiminti, kad impulsyvus reagavimas, pavyzdžiui, piktas skambutis mokyklai arba viešas patyčių kurstytojų gėdijimas socialinėje erdvėje, gali būti ne pats konstruktyviausias būdas. 

Lietuvoje sparčiai populiarėja ekonomiškas ir aplinkai draugiškas namų šildymo sistemos sprendimas – šilumos siurbliai. Palyginti su standartiniais elektriniais radiatoriais, jie yra iki 4 kartų efektyvesni. Šilumos siurbliu vadinamas taupiai energiją naudojantis įrenginys, kuris paima šilumą iš lauko ir ją perduoda patalpų šildymui ar vandens pakaitinimui. Be to, šilumos siurbliai gali veikti atvirkštiniu režimu ir vėsinti patalpas.

„Swedbank“ suteiktą finansavimą NT bendrovei „Eastnine“, valdančiai „3 Burės“ biurų kompleksą Vilniaus centriniame verslo rajone, padidino iki bendros 67 mln. eurų sumos bei pratęsė finansavimą 3 metų laikotarpiui. „Eastnine“ yra kotiruojama Švedijos biržoje ir ne vienus metus iš eilės patenka tarp 20-ies geriausiai pagal tvarumo profilį vertinamų NT valdytojų Europoje.

Daugiau nei pusė (54 proc.) būsto savininkų Lietuvoje sako, kad jei šiuo metu rinktųsi namus, daugiau reikšmės skirtų jų energinei klasei. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Skaitmeninė transformacija keičia mūsų pasaulį neatpažįstamai – šiandien galime dirbti nuotoliu greitai ir efektyviai. Galime įsigyti bet kokią prekę internetu, pervesti pinigus į bet kurią valstybę pasaulyje ir investuoti keliais išmaniojo telefono paspaudimais. Nuo 2025 metų visoje Europoje įsigalios atvirųjų finansų direktyva, kuri paskatins dar didesnius pokyčius. Todėl įdomiausiai, matyt, gali atrodyti atvirieji finansai – ką jie padovanos žmonėms ir verslui? 
 
Komentuoja Gediminas Misevičius, „Swedbank“ Atvirosios bankininkystės partnerysčių vadovas  

Europa ir toliau nesugeba sutarti dėl naujų fiskalinių taisyklių. Ir vėl keletas šiaurės šalių bando likusiai Europai primesti griežtus taupymo tikslus, o pietūs priešinasi. Kol Europa skaičiuoja centus, JAV ir Kinija atmeta senus laisvos prekybos modelius ir masyviomis subsidijomis vykdo industrinę politiką, nuo pokario nematytu mastu. Visa ES politikos situacija primena menko biudžeto Švilpiko dienos perdirbinį, kuriame ES vis kartoja tas pačias ekonominės politikos klaidas.

Komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. 

Vis daugiau organizacijų kiekvienų metų birželį išreiškia paramą LGBTQ+ bendruomenei. Dažnai tai simbolinės žinutės, bet jos prisideda prie lygybės ir įvairovės skatinimo platesniu mastu. Iš organizacijos perspektyvos tai svarbu ne tik šios bendruomenės nariams, bet ir juos palaikantiems darbuotojams.

Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Pagrindinė praėjusių metų Europos ekonominė problema buvo ekonomikos kraujotakos sutrikimas – energijos trūkumas ir jos kaina. Pagrindine šių metų problema tampa deguonies trūkumas – didėjančios palūkanų normos ir prastėjančios kreditavimo sąlygos. Lietuvoje, deja, pastarųjų metų daugybinių išorinių šokų sukeltas ekonomines problemas pagilina ir trumparegiški politiniai sprendimai.

Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.