Swedbank Lietuvoje

Būsto įsigijimas – atsakingas, tačiau malonus procesas. Vis dėlto, jaukaus gyvenimo nuosavuose namuose džiaugsmą gali gerokai pritemdyti nelaimingi nutikimai. Nuo kačiuko numesto mobiliojo telefono, iki trūkusio vamzdžio užlietų kelių aukštų kaimynų – žala nuosavam ar kaimynų turtui gali reikšti ir kelių šimtų, ir kelių dešimčių tūkstančių eurų nuostolius. Nuo jų apsaugoti ar bent reikšmingai sušvelninti finansinį šoką gali būsto draudimas.

Jūsų dėmesiui antroji „Investavimo akademija“ laida, kurioje daugiausiai kalbama apie investavimą į fondus:

🔸 Kas yra fondai ir kuo jie skiriasi nuo kitų investavimo priemonių?
🔸 Kokie investicinių fondų tipai egzistuoja ir kuo jie skiriasi tarpusavyje?
🔸 Ar fondai yra geriau už akcijas?
🔸 Kaip investiciniai fondai uždirba pinigus?

Visa tai paaiškins ir šią investavimo priemonę geriau suprasti padės „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Swedbank” privačiosios bankininkystės departamento vadovas Andrius Šuminas. Jie yra rubrikos „Klausiat? Atsakom!” ekspertai.

Laidoje išgirsite svarbiausias ekonomines ir finansines naujienas, kurias pristato žurnalistas Ignas Krupavičius. Šįkart dėmesio centre – palūkanų normų naujienos iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Taip pat įsibėgėja ir specialusis investavimo eksperimentas, kuriame laidos vedėja Justina Bagdanavičiūtė šįkart renkasi pačią pirmąją investiciją. Kokiems fondams ji skirs 200 eurų iš bendro eksperimento biudžeto?

Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Jei netektų reguliarių pajamų, nekeisdami savo gyvenimo būdo, 53 proc. lietuvių iš turimų santaupų pragyventų 3 mėn. arba trumpiau. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Vis dėlto, turinčių didesnes nei 3 mėn. išlaidų dydžio santaupas žmonių skaičius augo. 

Praėjusį kartą pakalbėjome apie tai, kas apskritai yra investavimas, kaip pasiruošti investavimo pradžiai, o aš atsidariau vertybinių popierių sąskaitą. Investavimui per projekto laikotarpį skirsiu 1000 eurų, bet visos sumos išsyk investuoti neketinu – išskaidysiu ją dalimis, išbandydama skirtingas priemones. 

Aktualius skaičius bei svarbiausius įvykius investuotojams apžvelgia nepriklausomas finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

JAV centrinis bankas galiausiai pristabdė daugiau kaip metus trukusį agresyvų palūkanų didinimo ciklą. Tuo metu Europos centrinis bankas, nepaisydamas ekonominio nuosmukio grėsmių, laikosi ankstesnio palūkanų didinimo plano. Viltys dėl spartaus Kinijos augimo nepasiteisina, ši šalis susiduria su smunkančia pasauline paklausa ir net defliacinėmis tendencijomis. Kita vertus, rinkose tęsiasi pakilimas, kurį didžiąja dalimi ir toliau skatina su dirbtinio intelekto perspektyvomis susijusios naujienos.

Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Kelti patyčių klausimą tėvams gali būti sunkus uždavinys, ypač jei mokytojas nėra įsitraukiantis į patyčių situacijas arba nesiėmė jokių veiksmų po to, kai jau buvo aptartas šis klausimas. Tačiau yra konstruktyvių būdų iškelti klausimą dėl patyčių mokyklos administracijai ir ieškoti sprendimo.

Nerenovuoti senos statybos namai sunaudoja vidutiniškai 3 kartus daugiau šilumos energijos vienam pastato kvadratiniam metrui, palyginti su modernizuotais pastatais, rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skaičiavimai. Tai reiškia kelis kartus didesnes šildymo sąskaitas ir anglies dvideginio emisijas nerenovuotame būste. 

Atėjus vestuvių sezonui, klausimo „kiek dėti į vokelį“ aktualumas gerokai išauga. Vieni bando suprasti, ar dėl infliacijos reikėtų dovanoti daugiau, o gal prioretizuoti savo finansinį atsparumą ir rinktis kuklesnę dovaną. Kiti svarsto, kokią sumą dėti į vokelį yra ar nėra „gėda“. Aptarkime, ką svarbu apgalvoti, idant pavyktų išspręsti vokelio dilemą. 

Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė. 

Netikėtai užklupusi Covid-19 pandemija, prasidėjusi Rusijos invazija Ukrainoje, o vėliau ir nevaldoma tapusi infliacija – iššūkiai, su kuriais buvome priversti dorotis pastaruosius kelis metus. Dėl kritusios perkamosios galios, sunkumų pramonės sektoriuje Lietuvos ekonomika šiais metais jau skaičiuoja ir neigiamą ekonomikos augimą.

Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.