Pagrindiniu praėjusios savaitės įvykiu tapo JAV Silicio slėnyje veikusio ir technologijų kompanijas aptarnavusio banko žlugimas. Situaciją valdyti nedelsiant ėmėsi JAV rinkos reguliuotojas, siekdamas išvengti 2008-ųjų scenarijaus. Tuo metu investuotojai Europoje bando iš naujo įvertinti ECB ryžtą toliau kelti bazines palūkanas. Nepaisant griežtesnės, nei tikėtasi, monetarinės aplinkos, pagrindinis Europos akcijų indeksas šįmet pasirodė geriau nei jo amerikietiškas analogas.

Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.
 

Sėkmingas ir grąžą atnešantis investavimas yra paremtas 3 baziniais dalykais – tikslu, rizikos balansu ir patirtimi. Į šiuos aspektus reikėtų atkreipti dėmesį renkantis investicijas į fondus. Kaip tai padaryti?

Remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa, „Swedbank“ pirmą kartą sudarė gyventojų Finansinės sveikatos indeksą. Lietuvosgyventojų finansinės sveikatos būklė vertinama vidutiniškai – indeksas siekia 51 balą iš 100 galimų. Nors lietuvių finansinės žinios ir gebėjimai yra tobulintini, tačiau šioje srityje jie lenkia kitų Baltijos šalių gyventojų latvių ir estų rodiklius.

2023 m. kovo 14 d. „Swedbank“ pristatė Finansinės sveikatos indeksą. Šios priemonės tikslas – pamatuoti Švedijos ir Baltijos šalių visuomenės finansinius gebėjimus ir žinias apie kasdienius finansus, santaupas, paskolas bei finansinį saugumą, ir kartu – didinti visuomenės sąmoningumą, kad ateities kartos būtų labiau finansiškai išsilavinusios ir jų finansinė sveikata būtų geresnė. Pasitelkdami šį skaidrų indeksą, mes nuolat stebėsime mūsų visuomenės elgesį ir finansinę sveikatą. Indeksas bus kasmet apskaičiuojamas ir skelbiamas.

Norint suteikti savo vaikui tvirtą finansinių žinių pagrindą, teorinių žinių nepakanka. Svarbu leisti atžalai ir praktiniu būdu pažinti finansų pasaulį – pavyzdžiui, pasirūpinant pirmąja vaiko sąskaita. Pristatome Jums pagrindinius su vaiko finansais susijusius mitus, kuriuos sužinojus ir paneigus, vaiko kelionė finansinio raštingumo link bus sklandesnė.

Trečią kartą įvykusi didžiausia nuotolinė pamoka Lietuvoje „Mokonomika“ vėl prie ekranų pritraukė gausų dalyvių būrį. Apie 280 tūkst. moksleivių, mokytojų bei televizijos žiūrovų dvi valandas trukusioje pamokoje turėjo galimybę išgirsti, pamatyti ir padiskutuoti apie tai, kas mūsų laukia ateityje.

Žmonės yra dramatiški. Visuomet esame linkę tikėti, kad blogi dalykai bus blogesni, o geri – dar geresni, nei jie būna iš tikrųjų. Susižavėjimas naujais blizgučiais ir perteklinis optimizmas finansų rinkose lemia burbulus. Kai kurie burbulai, pavyzdžiui, amžiaus pradžioje sprogęs „Dot-com“, būna labai rimti. Kiti, tokie kaip memų (angl. meme) akcijų burbulas, prasidėjęs po pandemijos, mažesnės reikšmės, bet per visus juos labiausiai nukenčia smulkieji investuotojai.

Komentuoja Tautvydas Marčiulaitis, nepriklausomas finansų ekonomistas.

Šią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą pakels bazines palūkanų normas puse procentinio punkto ir, tikėtina, įspės, jog tai dar ne pabaiga. Nors infliacija jau mažėja, o finansinio streso ženklų daugėja, panašu, kad centriniai bankai palūkanų normas kels tol, kol... kažkas sulūš.

Komentuoja dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Atsinaujinanti energetika pritraukia vis daugiau investuotojų dėmesio – 2022 m. į ją pasaulyje buvo investuota apie 1 trln. JAV dol. Lietuvoje investicijos į šią energetiką taip pat nesustoja augti. Pernai rudenį „Swedbank“ suteikta 21,3 mln. Eur dydžio paskola „Modus Remote Solar Fund I“ rodo, kad atsinaujinančios energetikos projektai gali užsitikrinti finansavimą.

Per praėjusius metus dėl finansinio sukčiavimo buvo pradėti 3,8 tūkst. naujų tyrimų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tai – daugiau nei du kartus didesnis tyrimų skaičius, palyginus su 2021 m. Tuo pačiu metu auga ir banko saugumo specialistų išsaugotų ir grąžintų lėšų suma –gyventojams ir verslo įmonėms išsaugota 2,9 mln. eurų, ir tai yra du kartus didesnė suma nei 2021 m., kai ši suma siekė 1,4 mln. eurų.