Swedbank Lietuvoje

Neatidėliokite pokalbio, greičiausiai problema neišsispręs savaime. Tai, kad nekalbame su vaiku apie nemalonius dalykus, nereiškia, kad jis apie juos negalvoja. Vaikas turi būti įsitikinęs, kad jo gyvenimas, problemos, kad ir kokios mažos ar nereikšmingos jos galėtų atrodyti, mums yra svarbios. Patyčių situacijos tiek vaikams, tiek suaugusiems dažnai sukelia nepasitikėjimą ir nenorą įsitraukti į jų sprendimą. Tai suprantama, nes patyčios yra sudėtinga problema, kurią ne visada galima greitai ar lengvai išspręsti. 

Antradienį, balandžio 25 d. finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centre „Rockit“ įvyks forumas „Sustainability Forum 2023“. Jo metu Lietuvos ir užsienio institucijų, verslų atstovai, investuotojai bei tvarumo startuoliai dalinsis patirtimi ir diskutuos apie tvarių inovacijų svarbą šalims siekiant Paryžiaus susitarime numatytų klimato kaitos tikslų. 

Federalinis rezervų bankas (FED) greičiausiai artėja prie palūkanų didinimo ciklo pabaigos. Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB) palūkanas kilstels dar 3 kartus ir jas aukštame lygyje išlaikys iki šių metų pabaigos. Todėl gerų žinių dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties investuotojams dar teks palaukti. Tai didina spaudimą akcijų kainoms, ypač JAV rinkoje, kurioje, įvertinus griežtą pinigų politiką ir prastėjančius įmonių rezultatus, akcijų kainos yra palyginti aukštame lygyje.

Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Bendra kišenpinigių suma, kurią dažniausiai per mėnesį iš tėvų gauna 16–19 m. amžiaus paaugliai, siekia 51–100 eurų, tuo metu pradinukai dažniausiai disponuoja 16–30 eurų per mėnesį siekiančiais kišenpinigiais. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta tėvų, turinčių 5–23 m. vaikų, apklausa.
 

Daugelis pripažintų, kad tam tikru gyvenimo tarpsniu yra jautęs nerimą dėl pinigų, – galbūt jų trūko svarbiam tikslui įgyvendinti, nenumatytoms išlaidoms padengti, o galbūt teko jaudintis dėl to, jog niekaip nepavyksta sukaupti santaupų ramesniam rytojui ar pasididinti atlyginimo. Apklausos rodo, jog vien šiandien asmeniniai finansai kelia nerimą 4 iš 10 Lietuvos gyventojų. Kartu su psichologu Edvardu Šidlausku ir finansų eksperte Jūrate Cvilikiene pasikalbėjome apie tai, kada nerimas dėl pinigų tampa rimta problema ar net psichoze ir kas yra finansinė sveikata.

„Swedbank“ nekeičia šių ir ateinančių metų Lietuvos ekonomikos prognozių – BVP šiemet turėtų sumažėti 0,3 procento, o kitais metais tikėtinas 1,8 proc. augimas. Nepaisant geresnių vartotojų lūkesčių, ekonomistai atkreipia dėmesį į prastėjančią paklausą eksporto rinkose, aukštesnes palūkanas ir kitus veiksnius, kurie slopins ekonomikos augimą.

Pardavus turimą turtą arba reikšmingai padidėjus asmens/šeimos pajamoms, gali kilti idėja dalį būsto paskolos grąžinti prieš laiką. Tiesa, prieš tai darant naudinga įvertinti, ar mėnesio įmokos sumažėjimas dėl grąžintos dalies bus reikšmingas – galbūt turimą sumą galima panaudoti efektyviau ir iš jos gauti daugiau naudos nei keliomis dešimtimis eurų mažesnė būsto paskolos įmoka.
 

Šių metų pabaigoje įsigalioja reikalavimas skaičiuoti tam tikrų į ES importuojamų prekių grupių emisijas. Po kelerių metų šios prekių grupės bus apmokestintos, ir taigali turėti reikšmingos įtakos statybų, pramonės ar žemės ūkio srityje veikiančioms įmonėms. Šiuo metu daugelis šalies verslų sprendžia kur kas artimesnės perspektyvos iššūkius, ir tai suprantama. Visgi neskiriant dėmesio tvarumui dabar, po kelerių metų jis gali tapti egzistenciniu verslo iššūkiu.

Komentuoja Ignas Mačeika, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.

Netikėtai išaugusios kainos ar pasikeitusi gyvenimo situacija gali išmušti iš vėžių bei sukelti sunkumų mokėti būsto paskolos įmokas. Žinoti, kaip tokioje situacijoje elgtis ir kaip išvengti nemaloniausių scenarijų, aktualu ne tik susidūrus su iššūkiais, bet ir kiekvienam turinčiam ar planuojančiam imti būsto paskolą.

Nepaisant toliau mažėjančios apyvartos, Baltijos šalių akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ šių metų pradžioje ūgtelėjo 6 proc. Investuotojų nuotaikas pataisė skelbiamos geros naujienos iš biržoje kotiruojamų įmonių. Vis dėlto vyraujantis neapibrėžtumas lemia smarkiai kritusią IPO apimtį pasaulinėse ir vietos rinkose. Nuo praėjusių metų pradžios Baltijos šalių biržose neįvykdytas nė vienas didesnio masto pirminis akcijų platinimas.