Swedbank Lietuvoje

Jūs, tėvai ar globėjai esate svarbiausias veiksnys, sprendžiant dėl patyčių kylančius sunkumus. Kilę sunkumai - tai galimybė sustiprinti jūsų su vaiku tarpusavio santykius.

Pastaraisiais metais augant būsto kainoms vis daugiau žmonių ieškodami būsto teikia prioritetą miesto pakraščiui ar priemiesčiams. „Swedbank“ duomenimis, palyginus su 2021 m., pernai išduotų paskolų skaičius individualiam namui paaugo 3 proc. ir siekė 35 proc. Nors būsto užmiestyje kaina mažesnė, svarbu įvertinti ir kitus lokacijos aspektus, kad ilgalaikėje perspektyvoje gyvenimas naujoje vietoje reikalautų kuo mažiau išlaidų.

Norint atnaujinti savo namus ir būste susikurti patinkančią aplinką, lietuviams prireiktų vidutiniškai 11 tūkst. eurų siekiančios sumos, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Vis daugiau gyventojų atnaujindami namus rūpinasi ir jų energiniu naudingumu, rodo tyrimo rezultatai.

Apie įmones dažniausiai sprendžiama pagal jų finansinius rodiklius – apyvartą, pelną, pardavimų apimtis ir kitus rodiklius, atspindinčius įmonės veiklą. Tačiau finansiniai rodikliai yra tik veiksmų (ar jų nebuvimo) pasekmė. To priežastis – įmonės gebėjimas pasiekti klientus, pritraukti darbuotojus, finansuoti vystymąsi. Visi šie dalykai vienaip ar kitaip susiję su planavimu. Todėl įmonės finansinė sveikata arba tai, kiek įmonė turi vystymosi energijos, beveik visada priklauso nuo planavimo. Šiame straipsnyje kartu su „Swedbank“ Lietuvoje finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene aptariame, ką reikia daryti, kad įmonė turėtų ir išsaugotų verslo vystymo energiją.

40 proc. šalies gyventojų sako, kad yra visiškai arba iš dalies finansiškai priklausomi nuo kitų ir nesusidorotų be pagalbos iš antrosios pusės, tėvų ar valstybės. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Centriniams bankams pasaulyje toliau keliant palūkanų normas, įtampa finansų rinkose augo jau kurį laiką. Kovo mėnesį, lyg žaibas iš giedro dangaus, žlugo keletas nemažų bankų. Centriniai bankai ir kitos už finansinį stabilumą atsakingos institucijos suskubo stabilizuoti finansų sistemą. Atrodo, bankų krizė suvaldyta, rinkos nurimo, o daugelis ekonominių prognozių piešia gana optimistinį šių metų paveikslą. Tačiau nedidelė finansų krizė gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių ekonomikos augimui.  

Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Per pastaruosius keletą metų smulkių investuotojų aktyvumas pastebimai išaugo. Tai, kas prasidėjo kaip pavieniai bandymai prekiauti biržose per karantiną iš namų, dabar išaugo į santykinai galingą rinkos jėgą. Į ją vis dažniau turi atsižvelgti stambieji investuotojai, smulkiųjų veiksmai vis dažniau pritraukia ir rinkos priežiūros institucijų dėmesį. Pastarosios itin griežtai vertina manipuliavimo rinka atvejus.

Ilgą laiką „nurašytomis“ laikytos obligacijos šįmet vėl atgavo savo populiarumą dėl apčiuopiamai padidėjusio pajamingumo. Konkreti obligacijų dalis individualiame investiciniame portfelyje priklauso nuo investuotojų tikslų ir rizikos tolerancijos. Naujai atsivėrusios galimybės obligacijų rinkoje yra geras metas peržiūrėti savo portfelį ir galbūt atrasti jame vietos šiai turto klasei.

Investavimą daugelis pirmiausia sieja su akcijų rinkomis. Akcijų kainų pokyčiai aptarinėjami ir kalbant apie asmeninio investicijų portfelio rezultatus, ir žiniasklaidoje, ir vertinant bendras ekonomikos tendencijas. „Swedbank“ Finansų rinkų departamento direktorius Marius Ignotas sako, kad obligacijoms kaip turto klasei dėmesio tarp investuotojų skiriama kur kas mažiau, nors pasaulinėse finansų rinkose ši turto klasė turi kur kas didesnį svorį, o jos aktualumas pastaruoju metu vėl ėmė didėti.

Dirbantys šalies gyventojai pageidautų gauti vidutiniškai 907 eurus siekiančią pensiją, kurios, jų teigimu, pakaktų savo poreikiams ir norams senatvėje patenkinti, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Palyginti su praėjusiais metais, šalies gyventojų pageidaujama senatvės pensijos suma ūgtelėjo vidutiniškai 11 proc., o nuo 2020 m. lūkestis pensijos dydžiui padidėjo maždaug ketvirtadaliu.