Swedbank Lietuvoje

Atsinaujinanti energetika pritraukia vis daugiau investuotojų dėmesio – 2022 m. į ją pasaulyje buvo investuota apie 1 trln. JAV dol. Lietuvoje investicijos į šią energetiką taip pat nesustoja augti. Pernai rudenį „Swedbank“ suteikta 21,3 mln. Eur dydžio paskola „Modus Remote Solar Fund I“ rodo, kad atsinaujinančios energetikos projektai gali užsitikrinti finansavimą.

Per praėjusius metus dėl finansinio sukčiavimo buvo pradėti 3,8 tūkst. naujų tyrimų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tai – daugiau nei du kartus didesnis tyrimų skaičius, palyginus su 2021 m. Tuo pačiu metu auga ir banko saugumo specialistų išsaugotų ir grąžintų lėšų suma –gyventojams ir verslo įmonėms išsaugota 2,9 mln. eurų, ir tai yra du kartus didesnė suma nei 2021 m., kai ši suma siekė 1,4 mln. eurų.

„Swedbank“ su energetikos bendrove „Ignitis grupė“ susitarė dėl bendro 300 mln. eurų sieksiančio finansavimo. 220 mln. eurų numatyta skirti antrinės grupės įmonės „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ sostinėje vystomam kogeneracinės jėgainės projektui užbaigti. Likusi iki 80 mln. eurų finansavimo dalis bus panaudota „Ignitis grupės“ apyvartinio kapitalo poreikiams.

Per 2022 m. šalies įmonės sudarė lizingo sutarčių už daugiau kaip 290 mln. eurų arba 32 proc. daugiau nei ankstesniais metais, rodo „Swedbank“ duomenys. Itin ryškus šuolis užfiksuotas komercinio transporto srityje, taip pat įmonių dėmesį vis dažniau ėmė traukti elektromobiliai.

Šį ketvirtadienį, kovo 9 d., moksleivius, mokytojus ir visus smalsius žmones vėl suburs žinių šventė „Mokonomika“. Trečiąkart organizuojama didžiausia nuotolinė pamoka Lietuvoje bus transliuojama gyvai ir truks daugiau nei dvi valandas. Be gausaus būrio pranešėjų didžiausia šių metų staigmena – pirmąkart renginį vesiantis aštuntoko iš ateities skaitmeninis avataras.

Dėstant ekonomikos istoriją man tenka kalbėti ne tik apie ekonomikos dėsnius ir idėjas, kurios formavosi per pastaruosius kelis šimtus metų, bet, žinoma, ir apie tas idėjas generavusius žmones. Visi iki vieno ekonomikos istorijoje aptariamų žmonių – vyrai, kurie apie ekonomiką kalba iš vyrų bei „namų šeimininkių“ perspektyvų. Ekonominis, politinis kontekstas tuo metu lėmė, kad moterys neturėjo tokių teisių kaip vyrai, negalėjo turėti lygiaverčio išsilavinimo ar netgi balsavimo teisės. Visuomenė lyčių lygybės srityje padarė didelį progresą, tačiau klausimas, ar jis yra pakankamas.

Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Investuotojai nuo 2021 m. pabaigos pagrindinį dėmesį yra sutelkę į centrinių bankų pinigų politiką ir makroekonomikos naujienas. Nors žodis „recesija“ iš naujienų antraščių nesitraukia jau gerą pusmetį, įmonių skelbiami rezultatai to nepatvirtina. Gyvenant recesijos laukimo režimu reikėtų nepamiršti, kad akcijų kainų svyravimus lemia ir konkrečių bendrovių pasiekimai ar nesėkmės.

Komentuoja Donatas Šetikas, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas.

Daugelis žinome ar išbandėme, kaip dirbtinis intelektas (DI) geba parašyti tekstus interneto svetainėms, reklamines žinutes socialiniam tinklams, bet ar jis gali išleisti knygą? Taip – pirmoji tokia buvo išleista dar 2018 metais. Šiandien algoritmai yra daug tobulesni, jie taupo analizei skirtą laiką, automatizuoja procesus, gali sugeneruoti reikšmingą dalį turinio. Bet išlieka klausimas: ar DI gali tapti savarankišku knygos autoriumi?

Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, trečdalis tėvų Lietuvoje stokoja žinių kaip elgtis, jei jų vaikas mokymo įstaigoje susidurtų su patyčiomis. Tiesa, požymius, kad jų vaikas patiria patyčias, gebėtų atpažinti bent 4 iš 5 tėvų, rodo apklausos duomenys.

Kompiuteriniams žaidimams skiriame vis daugiau laiko, o tyrimai rodo, kad juos mėgstančių vaikų smegenys yra aktyvesnės. Žaidimų spektras tapo itin platus, todėl dabar vaikai gali įprasti valytis dantis sekdami patrauklaus personažo pavyzdžiu, o suaugusieji – versle pritaikyti strateginius įgūdžius, išmoktus virtualiai valdant pusę galaktikos apimančią valstybę. Ekspertai mano, kad jau netolimoje ateityje daugelį dalykų išmoksime žaisdami.