Nors pastarieji keli metai nepašykštėjo makroekonominių sukrėtimų, trys Baltijos šalys neblogai susitvarkė su iššūkiais, lyginant visos Europos kontekste, o Lietuvai nuo 2019 m. pavyko augti sparčiausiai. Paprastai Baltijos šalių verslo ciklas būdavo itin sinchronizuotas, tačiau pastaraisiais metais pradėjo ryškėti ir skirtumai − ką jie rodo?  

Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas. 

Investuotojai vis labiau tikisi, kad centrinių bankų taikoma pinigų griežtinimo politika tęsis ilgesnį laikotarpį, o bazinės palūkanos gali nusistovėti aukštesniame lygyje. Šiuo metu remiantis rinkos konsensusu, galutinės palūkanų normos JAV turėtų pasiekti 5,40 proc., euro zonoje 3,75 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 4,75 proc. lygius. Tai lemia vėl išaugusį investuotojų atsargumą akcijų rinkose.

Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Pastaruoju metu viešoje erdvėje neretai išsakomos nuomonės, esą Lietuvoje veikiantys pensijų fondai kaupiantiesiems neuždirbo pinigų. Tačiau statistika rodo priešingą situaciją − praktiškai kiekvienas gyventojas, kuris II pensijų pakopoje kaupia ilgesnį laikotarpį, savo pensijų sąskaitoje turi didesnę sumą nei yra pervedęs įmokų. Vertinant visą fondų veiklos laikotarpį, 3 eurai pensijų įmokų atnešė 1 eurą investicinės grąžos.

Komentuoja Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius
 

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 procento. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti.

Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Niekas nenori pradėti bendro gyvenimo nuo minčių apie skyrybas, tačiau jei partneriai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, dažniausiai tenka ieškoti būdų, kaip pasidalyti užgyventą turtą. Neretai šis procesas tampa sudėtingas ir nemalonus, o partneriams, kurie gyveno kartu nesusituokę, jis komplikuojasi dar labiau. Ką esant tokioms aplinkybėms pravartu žinoti iš anksto, kad skyrybų atveju turto dalybos būtų kuo lengvesnės ir sąžiningesnės?

Ką daryti, kai dirbate daug, o banko sąskaitos balansas vis vien nedžiugina? Kodėl verslo savininkai „neskaito" finansinių ataskaitų, ir ką naudingo verslo vystymui jose galima rasti? Ar skaičiai gali meluoti?

Atsakymai į šiuos ir kitus Pauliaus Ambrazevičiaus klausimus pokalbyje su "Swedbank" smulkaus verslo akademijos dalyviu, specializuotas elektros prekes siūlančios ir montavimo paslaugas teikiančios įmonės „Elverta" vadovu Mindaugu Kanapicku.  

Lapkritį internete startavusi tekstų kūrimo sistema „ChatGPT“ plačiai paskleidė žinią apie dirbtinio intelekto galimybes. Tekstus, vaizdus ir garsus kuriantys algoritmai šiandien tampa mūsų gyvenimo dalimi, kuri yra ne tik laisvalaikio pramoga, bet ir meno, verslo sritis. Pavyzdžiui, su dirbtinio intelekto pagalba sukurtas vaizdas neseniai buvo parduotas už 500 tūkst. dolerių.

Aukštos infliacijos ir išbrangusių energijos išteklių aplinkoje 85 proc. lietuvių sako skirsiantys daugiau dėmesio savo finansų peržiūrai ir planavimui, ir tik 3 proc. šalies gyventojų nurodo, kad dabartinė situacija jų finansams įtakos neturi. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Informacijos gausos ir momentinio prieinamumo amžiuje turime ne tik galimybę labai greitai viską sužinoti, bet ir rimtą problemą – atskirti kokybišką informaciją nuo bevertės. Tai ypač aktualu kalbant apie investavimą. Ką skaityti? Ko neskaityti? Kuo tikėti? Kuo abejoti?

Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis.

Knygą galite parsisiųsti čia.

Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Investavimo procesas gali būti ir labai sudėtingas, ir labai paprastas. Atitinkamą išsilavinimą, kompetencijų ir patirties turintys asmenys gali analizuoti makroekonomines ir geopolitines tendencijas, narstyti įmonių finansines ataskaitas ar net pardavinėti akcijas, kurių neturi. Tačiau to daryti tikrai nebūtina. Investavimas būna ir nesudėtingas, ilguoju laikotarpiu neprastų rezultatų duodantis procesas.

Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis.

Knygą galite parsisiųsti čia.

Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.