Swedbank Lietuvoje

Prieš beveik penkerius metus veiklą pradėjęs lietuvių startuolis „Viezo“ sukūrė inovatyvią energijos generavimo technologiją, vibracijas galinčią konvertuoti į elektros energiją, kuria maitinami belaidžiai IoT (angl. Internet of Things) jutikliai. Startuolis technologiją pritaikė geležinkelių sektoriui pasiūlydamas nuotolinį vagonų techninės būklės stebėjimo jutiklį „Powerail“, leidžiantį informuoti vagonų savininkus apie numatomus gedimus ir reikšmingai sumažinti ličio baterijų naudojimą.

Nepaisant geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo, praėjusiais metais gyventojų poreikis būsto finansavimui išliko aukštas. Kylančios būsto kainos didino ir vidutinę būsto paskolos sumą, kuri per pastaruosius metus padidėjo daugiau kaip 17 proc. ir viršijo 92 tūkst. eurų, Bendra 2022 m. „Swedbank“ gyventojams suteiktų būsto paskolų suma, palyginus su 2021 m., išaugo apie 11 proc. ir siekė 787 mln. eurų.

Gerai žinomą posakį „meilė – akla“ su kaupu patvirtina „Swedbank“ saugumo ekspertų narpliojama sukčiavimo istorija, kurioje viena moteris ne tik atsisako patikėti patekusi į sukčių pinkles, bet ir ieško būdų apeiti banko specialistų raginimus nutraukti mokėjimų pavedimus į užsienį. Iš pradžių moteris patikėjo internete sutikusi jos meilės vertą vyriškį, kuriam nuolat reikėjo finansinės paramos. Vėliau ji pinigais ėmė šelpti ir neva į bėdąužsienyje patekusį giminaitį, tačiau ši versija banko saugumo ekspertams kelia daug klaustukų.

Jei įmonės personalas – tos pačios šeimos nariai, kaip jiems deleguoti darbus ir nustatyti procesus? Kodėl į subrangovus verta žiūrėti tuo pačiu žvilgsniu, kaip į savo įmonės darbuotojus? Ar keturių dienų darbo savaitė tikrai pasiteisina? Atsakymai į šiuos ir kitus Pauliaus Ambrazevičiaus klausimus pokalbyje su „Smulkaus verslo akademijos“ dalyviu, neįgaliesiems aplinką pritaikančios įmonės „Eurogama“ vadovu Algirdu Mameniškiu.

Per 2022 m. Lietuvos įmonės aktyviai investavo į savo valdomų autoparkų atnaujinimą ir įsigijo naujus automobilius. Maždaug kas ketvirtas verslo įsigyjamas automobilis buvo aplinkai draugiškas, t.y. mažų emisijų arba elektrinis, rodo „Swedbank“ duomenys. 

„Bus šilčiau nei įprastai“ – taip jau kelerius metus iš eilės lietuvišką žiemą apibūdina sinoptikai. Pastaraisiais metais stebime ne tik vis šiltėjantį žiemos sezoną, bet ir netikėtai užklumpančias stichijas. Toks klimato nepastovumas byloja apie vis aiškiau matomus klimato kaitos padarinius, kurie kelia grėsmę labiau žmonių nei gamtos išlikimui. Gamtos fotografas, rašytojas ir būsimas „Mokonomikos“ mokytojas Marius Čepulis sako, kad per šimtą metų gamtai pasikeitus neatpažįstamai, turime jau dabar atsakyti į egzistencinį klausimą – ar norime gyventi su gamta, ar be jos?

Dirbtinio intelekto sąvoka jau skaičiuoja septintą dešimtmetį, o pats dirbtinis intelektas sėkmingai įdarbinamas įvairiose verslo ir pramogų srityse nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Tad kodėl šiemet itin padidėjo susidomėjimas juo ir ar 2023-ieji bus lūžio metai?

Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Skaičiuojama, kad karo Ukrainoje padariniai gali lemti 2 proc. lėtesnį pasaulio BVP augimą iki 2025 m. Kita vertus, tai taip pat skatina Vakarų šalis peržiūrėti savo tiekimo grandines ir nukreipti investicijas į vietos energetikos ir gamybinių pajėgumų vystymą. Prognozuojamas capex investicijų į įrangą, transportą, pastatus bumas ir „tradicinės ekonomikos“ atgimimas, iš kurio daugiausia naudos gaus tie verslai, kurie „prasidėjus aukso karštinei pardavinės kastuvus“.

Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Įvairūs užsienio šalių tyrimai rodo, kad porų nesutarimai dėl finansų yra tarp pirmaujančių skyrybų priežasčių. Tuo metu „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 30 proc. gyventojų teigia, kad nerimas dėl finansų kenkia jų santykiams su artimaisiais. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint išvengti neigiamos finansinių sprendimų įtakos savo santykiams su antrąja puse?

Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Jei 2012 metais žaidėte kompiuteriu, galbūt prisiminsite „Plague Inc“. Viena iš šio strateginio žaidimo užduočių – visame pasaulyje paskleisti mirtiną virusą. Deja, vėliau šis scenarijus tapo skaudžia realybe – COVID-19 pandemija pareikalavo daugybės gyvybių ir sukėlė didžiulius finansinius nuostolius. Ar panašių situacijų galime tikėtis ir ateityje? Kokias strategijas turėtume taikyti, kad virusus suvaldytume sėkmingai ir jie keltų grėsmę tik žaidimuose?