Swedbank Lietuvoje

Praėjusiais metais pirmą kartą per trejus metus sumažėjo investuotojų aktyvumas Baltijos akcijų biržose. Per 2022 m. „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta krito apie 30 proc. – nuo 917 mln. eurų 2021 m. iki 643 mln. eurų praėjusiais metais. Ypač silpna buvo antroji metų pusė, kai vietinių biržų apyvarta smuko apie 60 proc. Nepaisant to, per visus 2022 m. pasiekta apyvarta buvo antra didžiausia, skaičiuojant nuo 2009 m.

Nuo 2023 m. pradžios šalies įmonėms sudarytos itin palankios galimybės įsigyti elektrines transporto priemones. „Swedbank“ skaičiavimu, įsigydamos elektromobilį, įmonės gali pasinaudoti net keliomis lengvatomis ir jo kainą iš karto sumažinti apie 30-40 proc. Jei įmonės naudojasi lizingo finansavimu aplinkai draugiškiems automobiliams įsigyti, jos gali gauti palankesnes palūkanas, o kai kuriais atvejais užsitikrinti dalinį jų kompensavimą.

Per 2022 m. pasaulio akcijų indeksas „MSCI World“ prarado daugiau kaip 17 proc. savo vertės – toks pokytis gali atrodyti dramatiškas, tačiau vertėtų neužmiršti, kad prieš tai trejus metus iš eilės indekso metinis augimas sudarė apie 20 proc. Akcijų kainų korekciją lėmė pakilusios bazinės palūkanų normos ir, atitinkamai, diskonto norma, kuri sugrąžino daugelio akcijų ir kitų turto klasių kainas arčiau jų fundamentalios vertės.

Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Infliacija, energetikos ir maisto kainų šuoliai greičiausiai ne vieną šalies gyventoją pastaruoju metu privertė permąstyti savo planus dėl didelių pirkinių. Prognozuojama, kad ekonominė situacija išliks palyginti įtempta ir per 2023 m., tačiau neigiamų siurprizų turėtų būti mažiau. Tiems, kas šiemet planuoja įsigyti naują automobilį ar kitą didelį pirkinį, svarbu pasverti savo finansines galimybes ir nepamiršti – neapibrėžtumo laikotarpiu svarbiausia išlieka finansinė disciplina ir pajamų tvarumas.

Komentuoja Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Nepaisant išvengtos gilesnės energetinės krizės, „Swedbank“ ekonomistai vis dar mato daug ekonominių iššūkių. Remiantis banko ekonomistų prognoze, kone visų euro zonos valstybių BVP šiemet beveik neaugs, o kai kuriose valstybėse, įskaitant Baltijos šalis, tikėtinas trumpalaikis nuosmukis. „Swedbank“ šių ir ateinančių metų Lietuvos BVP prognozes mažina iki, atitinkamai, -0,3 ir 1,8 procento.

Siekiant užsitikrinti finansiškai ramią senatvę, papildomas investavimas ar taupymas yra būtinas asmeninių finansų planavimo žingsnis. Vienas iš būdų tai padaryti – kaupti lėšas antroje ir trečioje pensijų pakopose. Nors kaupimo pensijų fonduose sistema veikia beveik du dešimtmečius, vis dar galima išgirsti mitų, kurie dalį fonduose ketinančių kaupti gyventojų gali suklaidinti. Kokie tie mitai ir kaip juos galima paneigti?

Komentuoja Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Po praeitų metų, atnešusių triukšmingų ir ryškių pokyčių, užsigrūdinę investuotojai nagrinėja, kokios turto klasės, sektoriai ar regionai turi geriausias perspektyvas. Kone kiekvienais naujais metais investuotojai gali įžvelgti begalę neigiamų aplinkybių ir rizikų. Tačiau statistiškai ženkliai didesnė dalis tokių investavimo atkarpų kaip kalendoriniai metai baigiasi teigiamais rezultatais akcijų rinkose.

Komentuoja Donatas Šetikas, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas.

Siekdamas savo tikslo – prisidėti prie klimato kaitos stabdymo – „Swedbank“ bendradarbiauja su „Tokvila“, kurios atstovaujami „Toyota“ automobiliai šiuo metu yra vieni populiariausių tarp mažai taršių transporto priemonių.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu padažnėjo rusiškai kalbančių sukčių atakos prieš šalies gyventojus ir karo pabėgėlius iš Ukrainos. Telefoniniai sukčiai stengiasi išvilioti asmeninius interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, reikalauja patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.

Virtualioje erdvėje su patyčiomis susiduria kas dešimtas vaikas Lietuvoje, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta tėvų apklausa. Ekspertai teigia, kad tėvai patyčių internete dažnai nepastebi, nors vertinti jas reikia taip pat rimtai, kaip ir realias – aptarti tai su vaiku ar pasitelkti specialistų pagalbą. Dažniausiai su virtualiomis patyčiomis susiduriama „Facebook“ ir „TikTok“ tinkluose, interneto forumuose, o rečiau – „Instagram“ tinkle.