Per 2022 m. pasaulio akcijų indeksas „MSCI World“ prarado daugiau kaip 17 proc. savo vertės – toks pokytis gali atrodyti dramatiškas, tačiau vertėtų neužmiršti, kad prieš tai trejus metus iš eilės indekso metinis augimas sudarė apie 20 proc. Akcijų kainų korekciją lėmė pakilusios bazinės palūkanų normos ir, atitinkamai, diskonto norma, kuri sugrąžino daugelio akcijų ir kitų turto klasių kainas arčiau jų fundamentalios vertės.

Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Infliacija, energetikos ir maisto kainų šuoliai greičiausiai ne vieną šalies gyventoją pastaruoju metu privertė permąstyti savo planus dėl didelių pirkinių. Prognozuojama, kad ekonominė situacija išliks palyginti įtempta ir per 2023 m., tačiau neigiamų siurprizų turėtų būti mažiau. Tiems, kas šiemet planuoja įsigyti naują automobilį ar kitą didelį pirkinį, svarbu pasverti savo finansines galimybes ir nepamiršti – neapibrėžtumo laikotarpiu svarbiausia išlieka finansinė disciplina ir pajamų tvarumas.

Komentuoja Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Nepaisant išvengtos gilesnės energetinės krizės, „Swedbank“ ekonomistai vis dar mato daug ekonominių iššūkių. Remiantis banko ekonomistų prognoze, kone visų euro zonos valstybių BVP šiemet beveik neaugs, o kai kuriose valstybėse, įskaitant Baltijos šalis, tikėtinas trumpalaikis nuosmukis. „Swedbank“ šių ir ateinančių metų Lietuvos BVP prognozes mažina iki, atitinkamai, -0,3 ir 1,8 procento.

Siekiant užsitikrinti finansiškai ramią senatvę, papildomas investavimas ar taupymas yra būtinas asmeninių finansų planavimo žingsnis. Vienas iš būdų tai padaryti – kaupti lėšas antroje ir trečioje pensijų pakopose. Nors kaupimo pensijų fonduose sistema veikia beveik du dešimtmečius, vis dar galima išgirsti mitų, kurie dalį fonduose ketinančių kaupti gyventojų gali suklaidinti. Kokie tie mitai ir kaip juos galima paneigti?

Komentuoja Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Po praeitų metų, atnešusių triukšmingų ir ryškių pokyčių, užsigrūdinę investuotojai nagrinėja, kokios turto klasės, sektoriai ar regionai turi geriausias perspektyvas. Kone kiekvienais naujais metais investuotojai gali įžvelgti begalę neigiamų aplinkybių ir rizikų. Tačiau statistiškai ženkliai didesnė dalis tokių investavimo atkarpų kaip kalendoriniai metai baigiasi teigiamais rezultatais akcijų rinkose.

Komentuoja Donatas Šetikas, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas.

Siekdamas savo tikslo – prisidėti prie klimato kaitos stabdymo – „Swedbank“ bendradarbiauja su „Tokvila“, kurios atstovaujami „Toyota“ automobiliai šiuo metu yra vieni populiariausių tarp mažai taršių transporto priemonių.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu padažnėjo rusiškai kalbančių sukčių atakos prieš šalies gyventojus ir karo pabėgėlius iš Ukrainos. Telefoniniai sukčiai stengiasi išvilioti asmeninius interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, reikalauja patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.

Virtualioje erdvėje su patyčiomis susiduria kas dešimtas vaikas Lietuvoje, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta tėvų apklausa. Ekspertai teigia, kad tėvai patyčių internete dažnai nepastebi, nors vertinti jas reikia taip pat rimtai, kaip ir realias – aptarti tai su vaiku ar pasitelkti specialistų pagalbą. Dažniausiai su virtualiomis patyčiomis susiduriama „Facebook“ ir „TikTok“ tinkluose, interneto forumuose, o rečiau – „Instagram“ tinkle.

Finansų rinkų laukia dar vieni išbandymų metai. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2023 m. pagrindiniuose regionuose, įskaitant JAV, ES ir Kiniją, laukiama sulėtėjimo, o trečdalis pasaulio ekonomikų gali atsidurti recesijoje. Pasaulis įžengė į sudėtingesnę ekonominę erą, kurioje vyraus aukštesnės palūkanos, toliau tvyros geopolitinė įtampa ir didelis neapibrėžtumas, konstatuota Amerikos ekonomikos asociacijos susitikime. Tiesa, palankesnių perspektyvų tikimasi centriniams bankams iki metų vidurio baigus agresyvų palūkanų didinimo ciklą.

Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Pernai Lietuva patyrė nemažai sukrėtimų, kurie išbalansavo normalų šalies ekonomikos ciklo vystymąsi. Karas Ukrainoje bei energetikos kainų šokas sutrikdė įprastus gamybos procesus, o tuo metu paklausa augo įprastu tempu. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, „Swedbank“ skaičiuojamas ekonomikos temperatūros indeksas pakilo į dešimtmetį nematytas aukštumas ir signalizuoja apie ekonomikos problemas.

Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.