Swedbank Lietuvoje

Prieš prasidedant žiemai ir ėmus vis garsiau kalbėti apie galimą recesiją, 35 proc. šalies gyventojų nurodė laukę stipraus neigiamo poveikio savo finansams. Tokius duomenis atskleidė „KOG instituto“ užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Visgi dar didesnė gyventojų dalis (66 proc.) teigė manantys, kad dar prastesnė finansinė situacija susiklostys ne jiems patiems, o kitiems šalies gyventojams. Kiek pagrįsti buvo šie nuogąstavimai ir kodėl savo finansinę padėtį gyventojai linkę vertinti geriau nei kitų?

Nors Lietuvos ir pasaulio ekonomikoje nuo praėjusių metų pradžios vyravo didelis neapibrėžtumas, šalies verslas aktyviai skolinosi apyvartinėms lėšoms ir naujiems projektams. Į naujus metus įmonių vadovai linkę žvelgti santūriai, tačiau kol kas dauguma tikisi išlikti augimo kelyje. Savalaikės investicijos gali padidinti atsparumą ir suteikti pagrindą spartesniam augimui įveikus dabartinius iššūkius.

Komentuoja Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.

Pernai fiksuotas milžiniškas šuolis finansuojant saulės elektrinių įsigijimą ir energijos efektyvumą didinančius sprendimus. „Swedbank“ duomenimis, nuo praėjusių metų sausio iki lapkričio mėnesio pabaigos gyventojams suteikto šios rūšies finansavimo suma viršijo 10 mln. eurų, kai per tą patį laikotarpį 2021 m. ji sudarė 1,4 mln. eurų. 

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet. 

Komentuoja dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Tikriausiai nemaža dalis mūsų, sutikdami Naujuosius metus, padėkosime šiems metams už vieną malonų dalyką − kad jie pagaliau baigiasi. Šiais metais matėme beprecedentį karą prieš suverenią Ukrainos valstybę, nuo 1996 metų didžiausią lygį Lietuvoje pasiekusią infliaciją, beveik dešimtadaliu kritusią gyventojų perkamąją galią, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančias palūkanų normas.

Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Metai buvo kupini įvykių. Daugelis jų nebuvo malonūs, gąsdino ir kėlė didelį stresą, bet sunkūs metai visuomet atskleidžia, kas yra kas. Šie nebuvo kitokie – per juos sugriautas ne vienas mitas. Čia papasakosime apie 3 itin populiarius 2022 m. kritusius naratyvus.

Komentuoja Tautvydas Marčiulaitis, Nepriklausomas finansų ekonomistas.

Kūčios ir Kalėdos suburia dažną šeimą Lietuvoje, tačiau po jų neretai tenka atlikti nemalonią procedūrą – išmesti nesunaudotą maistą. „Swedbank“ ir „Maisto banko“ inicijuotas tyrimas rodo, kad šventėms paruoštų patiekalų likučius išmeta beveik 40 proc. šalies gyventojų, ir gerokai daugiau nei pusė iš jų dėl to jaučiasi blogai. Ekspertai pažymi, kad siekiant išvengti tokių situacijų pakaktų kelių paprastų žingsnių.

Gruodžio viduryje JAV Federalinių rezervų bankas (FED), o vėliau ir Europos centrinis bankas (ECB) pasiuntė rinkoms žinutę, kad kalėdinių dovanų finansų rinkose šįmet nereikėtų tikėtis. Centriniai bankai padidino bazines palūkanų normas puse procentinio punkto – dėl to pinigų skolinimosi kaina JAV tapo didžiausia per 15 metų. FED pirmininkas Jerome Powellas nurodė, kad 2023 m. palūkanų normos bus padidintos daugiau nei tikėtasi, o to investuotojai girdėti tikrai nenorėjo.

„Swedbank“ prisidės prie vystomo modernių senjorų namų Vievyje projekto, kurį įgyvendina „BaltCap“ fondo ir verslininko Viktoro Butkaus įmonė UAB Care NT 2. Planuojama, kad 2023 m. spalio mėnesį Elektrėnų savivaldybėje Vievyje duris atvers naujas 4,9 tūkst. kv. m ploto kompleksas, kuriame galės gyventi iki 160 žmonių. Investicijos į šį projektą siekia 9 mln. eurų, iš kurių 4,2 mln. eurų suteikė „Swedbank“.

Šiemet stebimas trumpalaikis pensijų fondų vertės sumažėjimas kaupiantiesiems kelia pagrįstų klausimų. Visgi pensijų fondų valdytojai pabrėžia, kad net ir didesni svyravimai finansų rinkose yra normalus reiškinys ir dėl to nereikėtų baimintis. Kokie yra pagrindiniai dalykai apie kaupimą pensijai, kuriuos šiuo metu verta žinoti?