Swedbank Lietuvoje

Svarbius sprendimus turi priimti kiekvienas į savarankišką gyvenimo kelią išėjęs žmogus. Ką daryti, kai užklumpa su finansais susijusios dilemos? Prisimindami savo jaunystę, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė dalinasi itin asmeninėmis patirtimis – pasirodo, kad dilema gali tapti ir maisto pirkimas sau arba... katinui.

 Abu pašnekovai pokalbyje su „Swedbank“ Finansų instituto eksperte Justina Bagdanavičiūte taip pat pažeria naudingų įžvalgų, nes ką tik pristatė drauge parašytą knygą „Dilema – ne problema: finansinių klausimų naršyklė jauniems suaugėliams“.

Visiems, norintiems paskaityti šią knygą, „Swedbank“ dovanoja jos el. versiją: https://blog.swedbank.lt/edukaciniai-leidiniai/jauni-ir-suauge-knyga-dilema-ne-problema-jums-nemokamai 

Būsto įperkamumas didžiuosiuose šalies miestuose nukrito į dešimtmetį nematytas žemumas, rodo „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas. Pastarųjų ketvirčių kainų spurtas ir augančios palūkanų normos reikšmingai sumažino šalies gyventojų galimybes įsigyti būstą. Kaip pastebi ekonomistai, dėl šios ir kitų priežasčių šiuo metu matomas būsto rinkos atvėsimas – traukiasi sandorių skaičius, krenta nuomos kainos, pradeda mažėti ir būsto pardavimo kainos.

Akcijų rinkos sezoniškumas pirkti akcijas lapkričio mėnesį nenuvylė, daugumos turto klasių kainos padidėjo. Pasaulio akcijų rinkos eurais padidėjo 3,1 proc. („MSCI All Country World“ indeksas). Didžiausią grąžą stebėjome besivystančiose rinkose (+10 proc. eurais), o tam įtakos turėjo didelis Kinijos akcijų ralis, sušvelninus apribojimus. Be to, Europos akcijų rezultatai, daugiausia dėl valiutos poveikio, buvo daug geresni (+6,9 proc.) už JAV akcijų.

Nepaisant akivaizdžių ekonominių skirtumų tarp skirtingų šalies regionų, „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad didesni atlyginimai sostinėje Vilniuje nėra lemiantis veiksnys, skatinantis gyventojus keisti dabartinę savo gyvenamąją vietą. Negana to, didžioji dalis apklaustųjų nurodo, kad per artimiausius 10 metų matysime abipusį gyventojų judėjimą – daliai žmonių keliantis į didesnius miestus, vis didesnė gyventojų dalis rinksis nuo šurmulio ir veiksmo nutokusius miestelius ir vietoves.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius „Swedbank“ saugumo ekspertai dėl sukčiavimo atvejų pradėjo beveik 60 proc. daugiau tyrimų nei per visus praėjusius metus. Dažniausiai išvilioti pinigus sukčiai bandė fiktyviomis žinutėmis, kurias jie siunčia įvairiais kanalais. Iš viso per šį laikotarpį dėl sukčių veiksmų gyventojai neteko daugiau nei 1,6 mln. eurų, tačiau banko klientams išsaugotų lėšų suma buvo didesnė už nuostolius ir siekė daugiau nei 2,2 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys.

„Swedbank“ antrą kartą įmones iš visos Lietuvos kvietė dalyvauti atrankoje į Smulkaus verslo akademiją. Programa sulaukė didžiulio susidomėjimo – gauta daugiau nei 300 paraiškų. Iš jų 10 laimingųjų turės galimybę auginti savo veiklą su verslo lyderių pagalba ir tobulinti jau turimas žinias.

„Swedbank“ valdomas pensijų fondas „Swedbank Pensija 1982-1988“ gavo geriausio Rytų ir Vidurio Europos pensijų fondo apdovanojimą. Jį skyrė leidinys „Investment&Pensions Europe“ (IPE), kuris jau kelis dešimtmečius vertina Europoje veikiančių pensijų fondų veiklą ir jų rezultatus bei teikia apdovanojimus geriausiems fondams.

Prieš porą metų kilus pasaulinei pandemijai, darbo rinkos ekspertai ir organizacijų valdymo specialistai vienu balsu kalbėjo apie tai, kad esame naujos realybės liudininkai ir nuo šiol organizacijos veiks kitaip. Ar šios pranašystės išsipildė ir kaip organizacijų gyvenimas atrodo šiandien, kai nuolat girdime tokias naujas sąvokas, kaip „didysis išėjimas“ ir „tylusis atsitraukimas“?

Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Kiekvienas iš mūsų kartais nerimauja dėl pinigų – jų trūkumo ar nežinios, kaip elgtis su santaupomis. Ši būsena ypač aktuali šiandien. Šildymo sezono pradžia ir išaugusios energijos kainos privers daugiau nei įprastai ištuštinti pinigines, o dėl infliacijos nukritusi pinigų vertė kelia klausimų, kaip ir kur santaupas investuoti, kad infliacijos poveikis būtų sušvelnintas. Šįmet Amerikos psichologų asociacijos atliktos apklausos duomenimis, 87 proc. respondentų infliaciją nurodė kaip didelio streso šaltinį.

Per tris šių metų ketvirčius „Swedbank“ su privačiais klientais sudarė lizingo sutarčių už daugiau kaip 84 mln. eurų, o bendras su gyventojais pasirašytų lizingo sutarčių skaičius išaugo 10 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. „Swedbank“ duomenimis, apie ketvirtadalis (24 proc.) viso lizingo finansavimo teko aplinkai draugiškus automobilius įsigyjantiems gyventojams.