Akcijų rinkos sezoniškumas pirkti akcijas lapkričio mėnesį nenuvylė, daugumos turto klasių kainos padidėjo. Pasaulio akcijų rinkos eurais padidėjo 3,1 proc. („MSCI All Country World“ indeksas). Didžiausią grąžą stebėjome besivystančiose rinkose (+10 proc. eurais), o tam įtakos turėjo didelis Kinijos akcijų ralis, sušvelninus apribojimus. Be to, Europos akcijų rezultatai, daugiausia dėl valiutos poveikio, buvo daug geresni (+6,9 proc.) už JAV akcijų.

Nepaisant akivaizdžių ekonominių skirtumų tarp skirtingų šalies regionų, „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad didesni atlyginimai sostinėje Vilniuje nėra lemiantis veiksnys, skatinantis gyventojus keisti dabartinę savo gyvenamąją vietą. Negana to, didžioji dalis apklaustųjų nurodo, kad per artimiausius 10 metų matysime abipusį gyventojų judėjimą – daliai žmonių keliantis į didesnius miestus, vis didesnė gyventojų dalis rinksis nuo šurmulio ir veiksmo nutokusius miestelius ir vietoves.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius „Swedbank“ saugumo ekspertai dėl sukčiavimo atvejų pradėjo beveik 60 proc. daugiau tyrimų nei per visus praėjusius metus. Dažniausiai išvilioti pinigus sukčiai bandė fiktyviomis žinutėmis, kurias jie siunčia įvairiais kanalais. Iš viso per šį laikotarpį dėl sukčių veiksmų gyventojai neteko daugiau nei 1,6 mln. eurų, tačiau banko klientams išsaugotų lėšų suma buvo didesnė už nuostolius ir siekė daugiau nei 2,2 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys.

„Swedbank“ antrą kartą įmones iš visos Lietuvos kvietė dalyvauti atrankoje į Smulkaus verslo akademiją. Programa sulaukė didžiulio susidomėjimo – gauta daugiau nei 300 paraiškų. Iš jų 10 laimingųjų turės galimybę auginti savo veiklą su verslo lyderių pagalba ir tobulinti jau turimas žinias.

„Swedbank“ valdomas pensijų fondas „Swedbank Pensija 1982-1988“ gavo geriausio Rytų ir Vidurio Europos pensijų fondo apdovanojimą. Jį skyrė leidinys „Investment&Pensions Europe“ (IPE), kuris jau kelis dešimtmečius vertina Europoje veikiančių pensijų fondų veiklą ir jų rezultatus bei teikia apdovanojimus geriausiems fondams.

Prieš porą metų kilus pasaulinei pandemijai, darbo rinkos ekspertai ir organizacijų valdymo specialistai vienu balsu kalbėjo apie tai, kad esame naujos realybės liudininkai ir nuo šiol organizacijos veiks kitaip. Ar šios pranašystės išsipildė ir kaip organizacijų gyvenimas atrodo šiandien, kai nuolat girdime tokias naujas sąvokas, kaip „didysis išėjimas“ ir „tylusis atsitraukimas“?

Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Kiekvienas iš mūsų kartais nerimauja dėl pinigų – jų trūkumo ar nežinios, kaip elgtis su santaupomis. Ši būsena ypač aktuali šiandien. Šildymo sezono pradžia ir išaugusios energijos kainos privers daugiau nei įprastai ištuštinti pinigines, o dėl infliacijos nukritusi pinigų vertė kelia klausimų, kaip ir kur santaupas investuoti, kad infliacijos poveikis būtų sušvelnintas. Šįmet Amerikos psichologų asociacijos atliktos apklausos duomenimis, 87 proc. respondentų infliaciją nurodė kaip didelio streso šaltinį.

Per tris šių metų ketvirčius „Swedbank“ su privačiais klientais sudarė lizingo sutarčių už daugiau kaip 84 mln. eurų, o bendras su gyventojais pasirašytų lizingo sutarčių skaičius išaugo 10 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. „Swedbank“ duomenimis, apie ketvirtadalis (24 proc.) viso lizingo finansavimo teko aplinkai draugiškus automobilius įsigyjantiems gyventojams.

Lapkričio mėnesį pasirodę JAV infliacijos mažėjimo ženklai investuotojams suteikė vilties, kad kitą mėnesį JAV Federalinių rezervų bankas (FED) sulėtins bazinių palūkanų kėlimo tempą. Tuo metu Europos akcijų rinkos sugrįžo į rekordines aukštumas. Nors investuotojai iš Azijos rinkų tikisi gerų rezultatų, jų ekonomika susiduria su užsitęsusiu sulėtėjimu.

Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Šiandien energetikos sektorius dėl klimato rizikų ir geopolitinės padėties pasaulyje sparčiai juda tvarumo link. Europos Sąjunga iki 2030 m. yra numačiusi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 55 proc., o iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Atsinaujinančios energetikos aktualumas išaugo ir siekiant energetinės nepriklausomybės atsisakius rusiškų dujų tiekimo.