Šalies gyventojų kalėdinių dovanų biudžetas šįmet žada siekti vidutiniškai 106 eurus, parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Vienai dovanai gyventojai yra pasirengę išleisti vidutiniškai 25 eurus arba 7 proc. mažiau nei prieš metus.

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik ekonominės recesijos gyliui, jos pradžiai, bet ir pabaigai. Ir nors panašu, kad žiemos jau sulaukėme, visgi šiltesnis nei tikėtasi ruduo santūriu optimizmu apgaubė ne tik valdžios atstovus, bet ir ekonomistus.

Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Pastarieji iššūkių ir nerimo kupini metai aiškiai patvirtino, kad versle svarbu turėti vertybes ir jas aiškiai komunikuoti. Nors pagrindinės tendencijos – dėmesys tvarumui, žmogaus teisėms ir įvairovei, rūpestis savo bendruomenėmis ir darbuotojais pastaraisiais metais nesikeičia, verslai vis dažniau siekia ne tik deklaruoti savo vertybes, bet ir jas ginti.

Komentuoja Ernestas Ramonas, „Swedbank“ socialinių iniciatyvų vadovas.

Su patyčiomis susiduria daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Net 92 proc. tyrimo metu apklaustų tėvų sutinka, kad patyčios yra paplitusios, o 71 proc. mano, kad jos egzistuoja ir toje aplinkoje, kurioje jų vaikai leidžia laiką.

„Swedbank“, bendradarbiaudamas su finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centru „Rockit“, pristato Tvarių inovacijų programą. Šia programa siekiama ankstyvosios stadijos startuoliams padėti išvystyti savo idėjas tvarumo srityje ir pavertus jas konkrečiais sprendimais pasiūlyti šalies verslams. Tikimasi, kad Tvarių inovacijų programa atneš realios naudos ir banko verslo klientams, kurie turės galimybę taikyti startuolių pasiūlytus sprendimus ir pagerinti savo veiklos tvarumo profilį. 

„Swedbank“ duomenimis, šių metų „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną, lapkričio 25 d. gyventojai, apsipirkdami Lietuvos interneto parduotuvėse, išleido daugiau kaip 9 mln. eurų. Palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 21 proc., o vidutinė vieno apsipirkimo suma padidėjo maždaug dešimtadaliu. 

Infliacija Lietuvoje, panašu, pradeda palengva leistis žemyn nuo pasiektų aukštumų. Lapkričio mėnesio išankstiniai duomenys rodo, kad metinis kainų augimas siekė 21,4 proc., ir buvo 0,7 procentinio punkto lėtesnis nei spalį, tad infliacijos piką greičiausiai jau palikome už nugarų. Kita vertus, kainų augimas per pastaruosius porą metų užminė itin daug mįslių. Kodėl kainos Lietuvoje augo dvigubai sparčiau nei Europoje ir kas laukia toliau?

Juodasis penktadienis ir juodos nuolaidos baigėsi, o kaip su nuolaidomis finansų rinkose? Šiemet investuotojai stebėjo gilų ir neraminantį akcijų, obligacijų ir kitų rinkų kritimą. Kas tam turėjo didžiausios įtakos ir kada galima tikėtis ramesnių laikų?

Tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) 2018 m. tyrimo duomenimis, moksleiviai, nurodantys informaciją apie finansus gaunantys iš tėvų, vidutiniškai 27 taškais lenkia tuos, kurie su tėvais apie pinigus nekalba.

Tačiau ne paslaptis, kad dažnas iš tėvų sulaukia ir ne visai patogių ar netikėtų atžalų klausimų apie pinigus. Kaip nepasimesti ir kaip atsakyti, kad vaikas suprastų ir būtų paskatintas domėtis daugiau?

„Swedbank“ Finansų instituto ekspertai paruošė atsakymus į 5 dažniausiai paauglių užduodamų klausimų apie pinigus.

Tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) 2018 m. tyrimo duomenimis, moksleiviai, nurodantys informaciją apie finansus gaunantys iš tėvų, vidutiniškai 27 taškais lenkia tuos, kurie su tėvais apie pinigus nekalba.

Tačiau ne paslaptis, kad dažnas iš tėvų sulaukia ir ne visai patogių ar netikėtų atžalų klausimų apie pinigus. Kaip nepasimesti ir kaip atsakyti, kad vaikas suprastų ir būtų paskatintas domėtis daugiau?

„Swedbank“ Finansų instituto ekspertai paruošė atsakymus į 5 dažniausiai vaikų užduodamų klausimų apie pinigus.