Vadovavimas.lt

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ viešnia – Rima Vanagė, konsultacijų bendovės „Vanagė“ vadovė.

„Pirmiausia, aš esu žmogus, kuriam labai rūpi, kad kitiems žmonėms būtų gerai. Mano mažoji dukrytė, kuriai šiuo metu septyneri, nuėjo į mokyklą ir pasakė mokytojai, kad aš barstau laimės dulkes ant verslininkų galvų. Ji kitą dieną man skambina ir sako, Rima Vanage, gal galite atvažiuoti į mokyklą ir pabarstyti tų dulkių mokytojams, nes jiems jų labai reikia. Be viso šito, dar savanoriauju „Vaikų linijoje“ ir bandau padaryti vaikus laimingus, kiek įmanoma duodu savo ausis ir širdį“, – į pirmą laidos vedėjo klausimą, kas jūs tokia, atsakė R. Vanagė.

„Pradėjau kaip žmonių daktaras, vėliau buvau kompanijų daktaras, o dabar esu ir žmonių, ir kompanijų daktaras“, – paklaustas, kas jūs toks, pokalbį kassavaitinėje DELFI TV laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ pradeda VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ direktorius Paulius Kibiša.

Ir iš tiesų, baigęs mokslus P. Kibiša kurį laiką kopė karjeros laiptais medicinos srityje, tačiau vėliau pasuko į verslą. Darbo patirties pašnekovas sėmėsi tokiose įmonėse kaip „Eli Lilly and Company“ (JAV), „Fazer Gardėsis“ (Suomija), „Kesko Agro“ (Suomija), „Alita“ (Lietuva) ir kitur.

Truputį daugiau daugiau nei prieš du metus, kaip pats pasakoja, dabartinio Kauno mero Visvaldo Matijošačio pakviestas, jis privatų sektorių iškeitė į viešąjį ir pradėjo vadovauti bei reformuoti Kauno poliklinikas.

„5 Kauno poliklinikų tinklas nuo senų tarybinių laikų buvo sukurtas tam, kad aptarnautų 418 tūkst. Kauno gyventojų. Tiek senovėje poliklinikos ir aptarnavo. Dabar aptarnaujame 188 tūkst., o pastatų, direktorių buvo tiek pat, taip pat visų kitų administracijos darbuotojų ir nemedicininių darbuotojų buvo tiek, kiek ir anksčiau. Radome ten netgi įvairių egzotiškų specialybių, tokių kaip dailininkas, telefonistas, liftininkai. Tiesa, dar ir dabar vienoje iš poliklinikų likęs vienas liftininkas“, – pasakoja pašnekovas.

Optimizavus jų valdymą, vietoj penkių administracijų liko viena. O tai, kaip buvo skelbta žiniasklaidai, padės užtikrinti skaidrų ir efektyvų valdymą, leis kasmet sutaupyti bent po 1 mln. eurų, iš kurių bus mokami didesni atlyginimai medikams bei leis užtikrinti profesionalesnį gydymą ir kokybiškesnį pacientų aptarnavimą.

„Ką mes padarėme? Iš esmės sujungėme visas poliklinikas į vieną. Iš 350 nemedicininių darbuotojų sumažėjo iki 160, o tai yra 51 proc., todėl aš nesistebiu, kad ne visi mane myli ir ne visi džiaugiasi. Bet, galiu pasigirti, kad nepaisant tokio didelio darbuotojų mažinimo, neturėjome nei piketų, nei didelio triukšmo žiniasklaidoje, nei jokių teisinių procesų, nes su žmonėmis, kurie pasikeitus situacijai tapo poliklinikai nebereikalingi, stengėmis atsisveikinti normaliai, civilizuotai, pilnai išmokant jiems viską kas priklauso, o daliai netgi pasiūlėme darbą kitose savivaldybės įmonėse“, – sakė VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ vadovas.

„Pradėjau kaip žmonių daktaras, vėliau buvau kompanijų daktaras, o dabar esu ir žmonių, ir kompanijų daktaras“, – paklaustas, kas jūs toks, pokalbį kassavaitinėje DELFI TV laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ pradeda VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ direktorius Paulius Kibiša.

Ir iš tiesų, baigęs mokslus P. Kibiša kurį laiką kopė karjeros laiptais medicinos srityje, tačiau vėliau pasuko į verslą. Darbo patirties pašnekovas sėmėsi tokiose įmonėse kaip „Eli Lilly and Company“ (JAV), „Fazer Gardėsis“ (Suomija), „Kesko Agro“ (Suomija), „Alita“ (Lietuva) ir kitur.

Truputį daugiau daugiau nei prieš du metus, kaip pats pasakoja, dabartinio Kauno mero Visvaldo Matijošačio pakviestas, jis privatų sektorių iškeitė į viešąjį ir pradėjo vadovauti bei reformuoti Kauno poliklinikas.

„5 Kauno poliklinikų tinklas nuo senų tarybinių laikų buvo sukurtas tam, kad aptarnautų 418 tūkst. Kauno gyventojų. Tiek senovėje poliklinikos ir aptarnavo. Dabar aptarnaujame 188 tūkst., o pastatų, direktorių buvo tiek pat, taip pat visų kitų administracijos darbuotojų ir nemedicininių darbuotojų buvo tiek, kiek ir anksčiau. Radome ten netgi įvairių egzotiškų specialybių, tokių kaip dailininkas, telefonistas, liftininkai. Tiesa, dar ir dabar vienoje iš poliklinikų likęs vienas liftininkas“, – pasakoja pašnekovas.

Optimizavus jų valdymą, vietoj penkių administracijų liko viena. O tai, kaip buvo skelbta žiniasklaidai, padės užtikrinti skaidrų ir efektyvų valdymą, leis kasmet sutaupyti bent po 1 mln. eurų, iš kurių bus mokami didesni atlyginimai medikams bei leis užtikrinti profesionalesnį gydymą ir kokybiškesnį pacientų aptarnavimą.

„Ką mes padarėme? Iš esmės sujungėme visas poliklinikas į vieną. Iš 350 nemedicininių darbuotojų sumažėjo iki 160, o tai yra 51 proc., todėl aš nesistebiu, kad ne visi mane myli ir ne visi džiaugiasi. Bet, galiu pasigirti, kad nepaisant tokio didelio darbuotojų mažinimo, neturėjome nei piketų, nei didelio triukšmo žiniasklaidoje, nei jokių teisinių procesų, nes su žmonėmis, kurie pasikeitus situacijai tapo poliklinikai nebereikalingi, stengėmis atsisveikinti normaliai, civilizuotai, pilnai išmokant jiems viską kas priklauso, o daliai netgi pasiūlėme darbą kitose savivaldybės įmonėse“, – sakė VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ vadovas.

Stresas, užgriuvusi atsakomybė, aukšti lūkesčiai, staiga nukreipti visų žvilgsniai į tave – tai tik dalis to, ką teko patirti Tomui Burovui, vos prieš 9 mėnesius tapus antros pagal dydį Lietuvoje televizijos ir interneto paslaugų teikėjos „Cgates“ generaliniu direktoriumi.

„Galėčiau sakyti, baikti, aš atėjau į darbą kaip visada ir viskas buvo gerai. Paprašiau padaryti kavos ir tiesiog sedėjau. Bet taip tikrai nebuvo. Manau, visi patiria tą stresą, nesvarbu, ar tu esu vadovas, ar ne. Juk pirmiausia, visi mes žmonės ir bet kokia užgriuvusi atsakomybė daro įtaką“, – dalyvaudamas kassavaitinėje DELFI TV laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ kalbėjo T. Burovas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad prieš tapdamas naujuoju generaliniu direktoriumi, toje pačioje įmonėje jau dirbo trejus metus. Anot T. Burovo, tai buvo viena iš lengvinančių aplinkybių pasikeitus pareigoms. Dar vienas svarbus aspektas, kuris, anot T. Burovo labai svarbus tuo metu, kai gyvenime vyksta įvairūs pokyčiai, – šeimos palaikymas.

„Mano atveju jaučiau labai stiprų šeimos palaikymą. Žinoma, tada akcininkai, kurie taip pat gali arba palaikyti, arba ne, arba reikalauti, tai turėjau tokį komfortą, kad mane palaikė. Tada – komanda, kuri, įvykus šiam pokyčiui, džiaugėsi ir plojo. Visa tai vadovui leidžia stresą grąžinti į tą normalų, valdomą lygį, kuris, kaip jau minėjau, egzistuoja pas visus ir jis turi būti“, – pasakojo pašnekovas.

Stresas, užgriuvusi atsakomybė, aukšti lūkesčiai, staiga nukreipti visų žvilgsniai į tave – tai tik dalis to, ką teko patirti Tomui Burovui, vos prieš 9 mėnesius tapus antros pagal dydį Lietuvoje televizijos ir interneto paslaugų teikėjos „Cgates“ generaliniu direktoriumi.

„Galėčiau sakyti, baikti, aš atėjau į darbą kaip visada ir viskas buvo gerai. Paprašiau padaryti kavos ir tiesiog sedėjau. Bet taip tikrai nebuvo. Manau, visi patiria tą stresą, nesvarbu, ar tu esu vadovas, ar ne. Juk pirmiausia, visi mes žmonės ir bet kokia užgriuvusi atsakomybė daro įtaką“, – dalyvaudamas kassavaitinėje DELFI TV laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ kalbėjo T. Burovas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad prieš tapdamas naujuoju generaliniu direktoriumi, toje pačioje įmonėje jau dirbo trejus metus. Anot T. Burovo, tai buvo viena iš lengvinančių aplinkybių pasikeitus pareigoms. Dar vienas svarbus aspektas, kuris, anot T. Burovo labai svarbus tuo metu, kai gyvenime vyksta įvairūs pokyčiai, – šeimos palaikymas.

„Mano atveju jaučiau labai stiprų šeimos palaikymą. Žinoma, tada akcininkai, kurie taip pat gali arba palaikyti, arba ne, arba reikalauti, tai turėjau tokį komfortą, kad mane palaikė. Tada – komanda, kuri, įvykus šiam pokyčiui, džiaugėsi ir plojo. Visa tai vadovui leidžia stresą grąžinti į tą normalų, valdomą lygį, kuris, kaip jau minėjau, egzistuoja pas visus ir jis turi būti“, – pasakojo pašnekovas.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ viešnia – „Socialinių mokslų kolegijos“ direktorė, įvairių iniciatyvų idėjinė autorė ir organizatorė Gabija Skučaitė.

„Socialinių mokslų kolegija“ – didžiausia nevalstybinė aukštoji mokykla Lietuvoje, kitais metais minės 25 metų jubiliejų. G. Skučaitė kalbėdama apie tai, kas jai visus šiuos metus padėjo išlaikyti verslą ir jį plėsti, pasakojo, kad tai – nuoseklumas ir pastangos kaskart tą patį dalyką daryti vis geriau.

„Sukurti verslą, jį užregistruoti nėra sunku, bet 25 metus viską išlaikyti ir augti, čia yra uždavinys. Aš vis tiek turiu sugrįžti atgal. Visą tai mes pradėjome dviese, kartu su mama ir tas mūsų kompetencijų, skirtingų dalykų pasidalinimas, matyt, padėjo tą stiprų pagrindą, kurį po mamos mirties vystau pati“, – pasakojo kolegijos direktorė.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ viešnia – „Socialinių mokslų kolegijos“ direktorė, įvairių iniciatyvų idėjinė autorė ir organizatorė Gabija Skučaitė.

„Socialinių mokslų kolegija“ – didžiausia nevalstybinė aukštoji mokykla Lietuvoje, kitais metais minės 25 metų jubiliejų. G. Skučaitė kalbėdama apie tai, kas jai visus šiuos metus padėjo išlaikyti verslą ir jį plėsti, pasakojo, kad tai – nuoseklumas ir pastangos kaskart tą patį dalyką daryti vis geriau.

„Sukurti verslą, jį užregistruoti nėra sunku, bet 25 metus viską išlaikyti ir augti, čia yra uždavinys. Aš vis tiek turiu sugrįžti atgal. Visą tai mes pradėjome dviese, kartu su mama ir tas mūsų kompetencijų, skirtingų dalykų pasidalinimas, matyt, padėjo tą stiprų pagrindą, kurį po mamos mirties vystau pati“, – pasakojo kolegijos direktorė.

Laidoje viešėjęs Vilniaus universiteto profesorius, psichiatras Dainius Pūras pasakojo, kad tik pasirinkęs vaikų ir paauglių psichiatrijos sritį, suprato, jog „remontuoti“ reikia ne pačius vaikus ar žmones, o jų aplinką.

D. Pūras laidoje pripažįsta, kad mėgsta atvirai pasisakyti psichinės sveikatos ar socialinės apsaugos sistemos klausimais. Dėl to, kaip pats pasakoja, visuomenėje sulaukia įvairių nuomonių ir atgarsių.

„Čia sąmoningas apsisprendimas. Kiekvieną kartą, prieš darydamas kokį sprendimą, kuris atrodys kaip akibrokšatas, pagalvoju. Ir artimiesiems ne visada patinka, nes jie gal norėtų, kaip sakoma, gyventi saugiau. Ne kiekvieną kartą aš ir apsisprendžiu tų malkų paskaldyti, bet jeigu pamatau prasmę ar nutariu, kad jei to nepadarysiu, tiesiog savęs negerbsiu, tuomet įsijungia toks mechanizmas ir tada jau sulaikyti savęs negaliu“, – sakė laidos svečias ir pridurė, kad labiausiai savęs negerbtų, jeigu pastebėtų, kad yra „užsikrėtęs“ konformizmo virusu.

Pašnekovas, atsakydamas į klausimą, ar lietuviai psichine prasme gyvena sveikoje aplinkoje, pabrėžė, kad mūsų visuomenė neturi vizijos, niekaip neapsisprenžia dėl tapatumo bei nežino, kas yra ir kuo nori būti. Taip pat D. Pūras pastebi, kad paskutiniu metu atsiranda balsų, kurie gąsdina Vakarų vertybėmis.

Laidoje viešėjęs Vilniaus universiteto profesorius, psichiatras Dainius Pūras pasakojo, kad tik pasirinkęs vaikų ir paauglių psichiatrijos sritį, suprato, jog „remontuoti“ reikia ne pačius vaikus ar žmones, o jų aplinką.

D. Pūras laidoje pripažįsta, kad mėgsta atvirai pasisakyti psichinės sveikatos ar socialinės apsaugos sistemos klausimais. Dėl to, kaip pats pasakoja, visuomenėje sulaukia įvairių nuomonių ir atgarsių.

„Čia sąmoningas apsisprendimas. Kiekvieną kartą, prieš darydamas kokį sprendimą, kuris atrodys kaip akibrokšatas, pagalvoju. Ir artimiesiems ne visada patinka, nes jie gal norėtų, kaip sakoma, gyventi saugiau. Ne kiekvieną kartą aš ir apsisprendžiu tų malkų paskaldyti, bet jeigu pamatau prasmę ar nutariu, kad jei to nepadarysiu, tiesiog savęs negerbsiu, tuomet įsijungia toks mechanizmas ir tada jau sulaikyti savęs negaliu“, – sakė laidos svečias ir pridurė, kad labiausiai savęs negerbtų, jeigu pastebėtų, kad yra „užsikrėtęs“ konformizmo virusu.

Pašnekovas, atsakydamas į klausimą, ar lietuviai psichine prasme gyvena sveikoje aplinkoje, pabrėžė, kad mūsų visuomenė neturi vizijos, niekaip neapsisprenžia dėl tapatumo bei nežino, kas yra ir kuo nori būti. Taip pat D. Pūras pastebi, kad paskutiniu metu atsiranda balsų, kurie gąsdina Vakarų vertybėmis.

Šioje laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ svečiuojasi jauno verslo, portalo „BZN start“ įkūrėja Živilė Baubonienė. Investicinis fondas „Nextury Ventures“ ir „BZN start“ beveik prieš porą metų pranešė vienijantys jėgas. Tuomet Ž. Baubonienė džiaugėsi, jog tai leis sustiprinti jų veiklą ir išplaukti į naujus vandenis.

„Mane dažnai pavadina startuolių mama. Aš pradėjau tą biznį pirmoji, visą startuolių mediją, komunikaciją, apie juos rašyti, domėtis ir t.t. Pradėjome nuo žiniasklaidos, turėjome žurnalą, kurį visi labai gerai prisimena. Dar iki šiol manęs klausia, ar leidžiame jį. Žurnalo nebeleidžiame, nes iš esmės pasikeitė vartotojų elgsena, jie perėjo į elektroninę erdvę. Mūsų verslo dalis dabar yra ir renginiai, jų organizavimas“, – pasakojo Ž. Baubonienė.

Laidos dalyvė džiaugiasi, kad jaunas verslas ir jame esantys žmonės yra labai atviri, įžvalgūs ir niekada neatsikantys padėti kitam. „Galvoju, juk tai yra nerealu, kokia auga karta. Jie važinėja, o tai reiškia, kad nuvažiavę pamato kitą patirtį. Jie kartais man sako, kad už viską, ką jie ten gauna nemokamai, o tai ir ekspertų pasidalinta informacija, ir kontaktai, turėtų sumokėti milijonus. Jie supranta, kad gauna paslaugą, kuri leidžia jiems sukurti vertę.”