Vadovavimas.lt

Šioje laidoje „Boso valanda su Jovaišu“ svečiuojasi jauno verslo, portalo „BZN start“ įkūrėja Živilė Baubonienė. Investicinis fondas „Nextury Ventures“ ir „BZN start“ beveik prieš porą metų pranešė vienijantys jėgas. Tuomet Ž. Baubonienė džiaugėsi, jog tai leis sustiprinti jų veiklą ir išplaukti į naujus vandenis.

„Mane dažnai pavadina startuolių mama. Aš pradėjau tą biznį pirmoji, visą startuolių mediją, komunikaciją, apie juos rašyti, domėtis ir t.t. Pradėjome nuo žiniasklaidos, turėjome žurnalą, kurį visi labai gerai prisimena. Dar iki šiol manęs klausia, ar leidžiame jį. Žurnalo nebeleidžiame, nes iš esmės pasikeitė vartotojų elgsena, jie perėjo į elektroninę erdvę. Mūsų verslo dalis dabar yra ir renginiai, jų organizavimas“, – pasakojo Ž. Baubonienė.

Laidos dalyvė džiaugiasi, kad jaunas verslas ir jame esantys žmonės yra labai atviri, įžvalgūs ir niekada neatsikantys padėti kitam. „Galvoju, juk tai yra nerealu, kokia auga karta. Jie važinėja, o tai reiškia, kad nuvažiavę pamato kitą patirtį. Jie kartais man sako, kad už viską, ką jie ten gauna nemokamai, o tai ir ekspertų pasidalinta informacija, ir kontaktai, turėtų sumokėti milijonus. Jie supranta, kad gauna paslaugą, kuri leidžia jiems sukurti vertę.”

Kassavaitinės DELFI TV laidos „Boso valanda su Jovaišu“ viešnia biochemikė dr. Urtė Neniškytė dar pokalbio pradžioje prisipažįsta, kad prieš devynerius metus išvykusi studijuoti doktorantūros jau žinojo, kad moksline veikla užsiims ne pasaulinio lygio laboratorijose, o įgijusi norimą išsilavinimą, grįš ir darbus tęs Vilniuje. Šiuo metu U. Neniškytė daugiausia dirba molekulinės neurobiologijos srityje.

„Vis labiau domėtis neuromokslu pradėjau palaipsniui nuo doktorantūros studijų. Mane dominantys klausimai yra susiję su tuo, kaip veikia mūsų smegenys, kas jose vyksta, jų vystymosi procesai ir kaip smegenų tinklai optimizuojami. Jeigu turi tinklą, kuris yra per tankus, iš jo reikia išjungti tas nereikalingas jungtis. Mane ir domina tie mechanizmai, kuriais yra atrenkamos reikalingos ir nereikalingos jungtys. Šio proceso pirmoji banga vyksta vaikams nuo 6 mėnesių iki 6 metų, o antra banga – paauglystėje“, – dominačias sritis pristatė mokslininkė.

U. Neniškytė laidoje pasakoja, kad žmonių motyvacija yra pagrįsta matomu tikslu ir tuo, kokio atlygio tikimąsi jo pasiekus. Jeigu tikslas nėra aiškus, anot mokslininkės, smegenys negali pereiti į motyvuotą būseną. Atlygio lūkestis, pasak lados dalyvės, taip pat svarbus, nes kuo didesnis lūkestis, tuo lengviau žmogui tapti motyvuotam.

„Jeigu lūkestis nėra patenkinamas, kas yra labai svarbu, žmonių smegenyse vyskta tie patys procesai, kurie vyksta bausmės atveju. Pavyzdžiui, jeigu aš vykdau kažkokią užduotį ir tikiuosi premijos, kurią, atlikęs užduotį ir gaunu, mano smegenys sako, viskas buvo gerai, kitą kartą daryk tą patį. Jeigu aš tikėjausi vienokios premijos, o gavau dvigubai didesnę, mano smegenys sako, tai bent! Net nepagalvojau. Tai tikrai reikia kartoti ir kitą kartą, darom ir darom, labai gerai. Bet jeigu aš gaunu tik pusę žadėtos premijos, mano smegenys demotyvuojasi. Ir netgi ne pusiau, tai prilyginčiau lygiai tam pačiam dalykui, jeigu man lieptų susimokėti baudą“, – apie procesus, vykstančius žmogaus smegenyse, pasakoja U. Neniškytė.

Kassavaitinės DELFI TV laidos „Boso valanda su Jovaišu“ viešnia biochemikė dr. Urtė Neniškytė dar pokalbio pradžioje prisipažįsta, kad prieš devynerius metus išvykusi studijuoti doktorantūros jau žinojo, kad moksline veikla užsiims ne pasaulinio lygio laboratorijose, o įgijusi norimą išsilavinimą, grįš ir darbus tęs Vilniuje. Šiuo metu U. Neniškytė daugiausia dirba molekulinės neurobiologijos srityje.

„Vis labiau domėtis neuromokslu pradėjau palaipsniui nuo doktorantūros studijų. Mane dominantys klausimai yra susiję su tuo, kaip veikia mūsų smegenys, kas jose vyksta, jų vystymosi procesai ir kaip smegenų tinklai optimizuojami. Jeigu turi tinklą, kuris yra per tankus, iš jo reikia išjungti tas nereikalingas jungtis. Mane ir domina tie mechanizmai, kuriais yra atrenkamos reikalingos ir nereikalingos jungtys. Šio proceso pirmoji banga vyksta vaikams nuo 6 mėnesių iki 6 metų, o antra banga – paauglystėje“, – dominačias sritis pristatė mokslininkė.

U. Neniškytė laidoje pasakoja, kad žmonių motyvacija yra pagrįsta matomu tikslu ir tuo, kokio atlygio tikimąsi jo pasiekus. Jeigu tikslas nėra aiškus, anot mokslininkės, smegenys negali pereiti į motyvuotą būseną. Atlygio lūkestis, pasak lados dalyvės, taip pat svarbus, nes kuo didesnis lūkestis, tuo lengviau žmogui tapti motyvuotam.

„Jeigu lūkestis nėra patenkinamas, kas yra labai svarbu, žmonių smegenyse vyskta tie patys procesai, kurie vyksta bausmės atveju. Pavyzdžiui, jeigu aš vykdau kažkokią užduotį ir tikiuosi premijos, kurią, atlikęs užduotį ir gaunu, mano smegenys sako, viskas buvo gerai, kitą kartą daryk tą patį. Jeigu aš tikėjausi vienokios premijos, o gavau dvigubai didesnę, mano smegenys sako, tai bent! Net nepagalvojau. Tai tikrai reikia kartoti ir kitą kartą, darom ir darom, labai gerai. Bet jeigu aš gaunu tik pusę žadėtos premijos, mano smegenys demotyvuojasi. Ir netgi ne pusiau, tai prilyginčiau lygiai tam pačiam dalykui, jeigu man lieptų susimokėti baudą“, – apie procesus, vykstančius žmogaus smegenyse, pasakoja U. Neniškytė.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu” viešnia Inesa Daugintaitė tyrinėja ir ieško atsakymų, kas daro žmones laimingus darbe. Pašnekovė 15 metų dirbo personalo srityje – su tarptautinėmis kompanijomis, vadovais, šeimos verslais ir pan. Visai neseniai I. Daugintaitė pardavė savo personalo atrankų verslą ir pradėjo koncentruotis tik į tyrimus, kas daro žmones laimingus darbe. Tačiau, akcentuoja Inesa, tyrimų pagrindinis objektas nėra tik atlygis.

„Aišku, atlygis vis dar labai svarbus, turbūt svarbiausias, taip pat svarbu įmonės žinomumas, įvaizdis. Tačiau be šitų dalykų yra eilė kitų, kurie laiko žmones darbe”, — sakė pašnekovė. Pokalbis apie laimę darbe — naujausioje laidoje „Boso valanda su Jovaišu”.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu” viešnia Inesa Daugintaitė tyrinėja ir ieško atsakymų, kas daro žmones laimingus darbe. Pašnekovė 15 metų dirbo personalo srityje – su tarptautinėmis kompanijomis, vadovais, šeimos verslais ir pan. Visai neseniai I. Daugintaitė pardavė savo personalo atrankų verslą ir pradėjo koncentruotis tik į tyrimus, kas daro žmones laimingus darbe. Tačiau, akcentuoja Inesa, tyrimų pagrindinis objektas nėra tik atlygis.

„Aišku, atlygis vis dar labai svarbus, turbūt svarbiausias, taip pat svarbu įmonės žinomumas, įvaizdis. Tačiau be šitų dalykų yra eilė kitų, kurie laiko žmones darbe”, — sakė pašnekovė. Pokalbis apie laimę darbe — naujausioje laidoje „Boso valanda su Jovaišu”.

Olafas Martensas, vienos didžiausių aliuminio, stiklo pastatų fasadų konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo įmonės Europoje „Staticus“ vadovas.

„Turiu du svarbius tikslus gyvenime. Pirmas – man labai patinka dirbti su žmonėmis. Kažkada, prieš maždaug 15 metų, priėmiau sprendimą, kad labai norėčiau dirbti su žmonėmis, kad tai – mano gyvenimo centras. Nuosekliai, pagal visos savo karjeros sprendimus, eidavau ta kryptimi. Antras – aš mėgstu iššūkius. Man patinka sudėtingos problemos, situacijos, kur reikia surasti unikalius sprendimus. Tai labai gerai veikia protą“, – pokalbio pradžioje sakė O. Martensas.

Olafas Martensas, vienos didžiausių aliuminio, stiklo pastatų fasadų konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo įmonės Europoje „Staticus“ vadovas.

„Turiu du svarbius tikslus gyvenime. Pirmas – man labai patinka dirbti su žmonėmis. Kažkada, prieš maždaug 15 metų, priėmiau sprendimą, kad labai norėčiau dirbti su žmonėmis, kad tai – mano gyvenimo centras. Nuosekliai, pagal visos savo karjeros sprendimus, eidavau ta kryptimi. Antras – aš mėgstu iššūkius. Man patinka sudėtingos problemos, situacijos, kur reikia surasti unikalius sprendimus. Tai labai gerai veikia protą“, – pokalbio pradžioje sakė O. Martensas.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ svečias – enterTraining (ugdymo per žaidimą) ir komandinių renginių agentūros „Catalyst Baltic“ vadovas Darius Lomsargis.

„Per žaidimus ir įvarias aktyvias veiklas mes mokomės įvarių kompetencijų: komandinio darbo, lyderystės, komunikacijos, inovatyvumo, kūrybiškumo. Tikriausiai nėra kompetencijų, kurių nebūtų galima išmokti per žaidimą. Net jei tai būtų projektų valdymas, pardavimai ar derybos“, – vieną iš savo veiklų pristato D. Lomsargis.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ svečias – enterTraining (ugdymo per žaidimą) ir komandinių renginių agentūros „Catalyst Baltic“ vadovas Darius Lomsargis.

„Per žaidimus ir įvarias aktyvias veiklas mes mokomės įvarių kompetencijų: komandinio darbo, lyderystės, komunikacijos, inovatyvumo, kūrybiškumo. Tikriausiai nėra kompetencijų, kurių nebūtų galima išmokti per žaidimą. Net jei tai būtų projektų valdymas, pardavimai ar derybos“, – vieną iš savo veiklų pristato D. Lomsargis.

„Boso valanda su Jovaišu“ dalyvauja „Change Partners“ partnerė, pokyčių valdymo ekspertė Lina Mieliauskienė.

Kalbėdama apie savo atstovaujamos įmonės atliktą pokyčių valdymo tendencijų Lietuvos įmonėse tyrimą, kuriame dalyvavo 104 organizacijų vadovai, pašnekovė paminėjo, kad tyrimas parodė, jog mūsų šalies įmonės mažai atsilieka nuo pasaulinių tendencijų.

„Pasaulinis tyrimas, kuris atliekamas jau dešimtmetį, atskleidžia vieną baisų skaičių – tik 30 proc. pokyčių organizacijose yra įgyvendinami sėkimingai – nesvarbu, tai privatus verslas ar viešasis sektorius. Atlikus tyrimą Lietuvoje, paaiškėjo, kad dar šiek tiek atsiliekame nuo pasaulio. 28 proc., tiek pokyčių lietuviškose įmonėse yra pasiekiami efektyviai, įgyvendinami laikantis biudžeto, tvarkaraščio ir iš anksto numatytos tvarkos“, – pasakoja L. Mieliauskienė.