Vadovavimas.lt

Galima pagalvoti, jog tapimas vadovu – tai jūsų karjeros viršūnė, apie kurią ilgai svajojote. Ir štai jūs tampate vadovu – atrodytų, viskas jau pasiekta. Tačiau nuo čia viskas tik prasideda. Tad kaip turėtų elgtis ir ką daryti vadovas pirmosiomis savo darbo dienomis? Kas svarbiausia, kokią žinutę vadovas turėtų siųsti kolektyvui ir ties kuo turėtų pradėti dirbti jau nuo pirmųjų darbo dienų? Apie tai – vadovavimo konsultantas Saulius Jovaišas.

Paplitusi nuomonė, jog neturint darbo patirties, įsidarbinti kone neįmanoma. Ką jau kalbėti apie mėgstamą darbą ir aukštą atlyginimą. Todėl, atrodytų, net neverta siųsti pustuštį gyvenimo aprašymą ir kažko tikėtis. Tačiau Saulius Jovaišas sako, kad neranda tas, kas neieško, o darbo patirtis čia niekuo dėta. Kaip ieškoti, kaip rasti ir į ką atkreipti dėmesį, neturint darbo patirties – pataria Saulius Jovaišas.

Paplitusi nuomonė, jog neturint darbo patirties, įsidarbinti kone neįmanoma. Ką jau kalbėti apie mėgstamą darbą ir aukštą atlyginimą. Todėl, atrodytų, net neverta siųsti pustuštį gyvenimo aprašymą ir kažko tikėtis. Tačiau Saulius Jovaišas sako, kad neranda tas, kas neieško, o darbo patirtis čia niekuo dėta. Kaip ieškoti, kaip rasti ir į ką atkreipti dėmesį, neturint darbo patirties – pataria Saulius Jovaišas.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ vedėjas savo svečią, tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovą Algirdą Stonį, pristato kaip kompanijos idealogą ir variklį.

Atsakydamas į pirmąjį klausimą, kas jis toks, „Telesofto“ vadovas ir įkūrėjas sako, kad pirmiausia – geras draugas, kompanijos žmogus, o širdyje vis dar jaučiasi studentu. Taip pat prisipažįsta, kad yra žmogus, kuriam sunku kitiems pasakyti „ne“.

„Jei išgirstu kokio nors žmogaus svajonę, kurią jis nori įgyvendinti, tai stengiuosi palaikyti, motyvuoti ir pasakyti, kad jis šaunuolis ir pasisiūlau kuo nors prisidėti“, – pasakoja A. Stonys.

„Telesofto“ vadovas vardija, kad jo 2004 metais įkurta įmonė dabar veikia keturiose rinkose penkiuose pasaulio miestuose – Kaune, Vilniuje, Ciuriche, Dubajuje, San Fransiske. Iš viso kompanijoje šiuo metu dirba apie 300 darbuotojų – daugiausia Kaune, taip pat Vilniuje, dalis – Ciuriche.

„Būdamas studentu norėjau daryti naujus dalykus, kurti produktus, kurie būtų reikalingi. Savo darbus stengiausi atlikti kuo profesionaliau, tačiau dirbdamas taip pat norėjau ir gerai praleisti laiką. Tai ir buvo pagrindinė motyvacija pradėti verslą. Nuo to ir išsivystė dabartinė įmonės koncepcija – esame patikimi, dirbam profesionaliai, o darbuotojams leidžiame daryti tai, kas jiems patinka“, – koncepciją pristatė laidos svečias.

Paklaustas, ar nemano, kad toks verslo modelis primena palaidą balą, A. Stonys pripažino, kad įmonės valdymas ir organizacinė struktūra iš tiesų dėliojosi padrikai, tačiau dabar, pradėjus analizuoti, kaip veikia bendrovė, išsiaiškinta, jog ji priklauso trečiojo tipo organizacijoms, kuomet darbuotojams suformuluojamos užduotys, bet paliekama visiška jų įgyvendinimo laisvė.

„Kiekvienas departamentas, projektų vadovas, programuotojas yra stipriai įgalintas. Suteikiama lazda ir jie patys niekieno nekontroliuojami gali ją vairuoti. Jeigu kiekvienas žmogus atsakingas už save ir jeigu visi dirba kaip komanda, tuomet darbuotojai organizacijoje žino, ką veikia kolegos ir, esant būtinybei, iškritus vienam komandos nariui, kitas gali atsistoti į jo vietą.

Žinoma, atsitikti gali visko, bet įmonei svarbiausia – kaip greitai ji gali atsigauti ir pataisyti daromas klaidas“, – įsitikinęs A. Stonys.

Kalbėdamas apie „Telesofto“ numatomus planus, A. Stonys galvoja, kad daugelio organizacijų ateitį – verslo strategiją formuos ne akcininkai, kurie tik vėliau ją perduoda žemesnėms grandims, o visi darbuotojai. Visi organizacijos dalyviai formuos užduotis ir sprendimus bendrai strategijai įgyvendinti.

„Tai matau ir Telesofte. Pavyzdžiui, pas mane atėjo programuotojai ir sako, norim dirbti su „blockchainu“ (oficialiai „blockchain“ apibrėžiama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema. Ši technologija pirmiausia panaudota bitkoinams. „Blockchain“ sistema leidžia kiekvieną bitkoinų sandorį išsaugoti pačiame tinkle - DELFI). Mūsų įmonė su šia stritimi nieko anksčiau nedarė. Ir tada mes specialiai dėl jų sukūrėme „blockchainą“, suplanavome strategiją, suradome klientus, o jie taip realiai patys sau susikūrė darbo vietas“, – pasakoja A. Stonys.

Pernai „Deloitte“ „Telesoftą“ įtraukė į sparčiausiai augusių technologijų įmonių „Technology Fast 50“ sąrašą Centrinėje Europoje ir tarp 500 sparčiausiai augančių technologijų įmonių EMEA regione (Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje).

A. Stonys, paprašytas paaiškinti, kaip jų idėjas žmonėms pritaikyti dabartinėse savo įmonėse, atsakė: žmonės – pasitikėkite vieni kitais ir nebijokite priimti rizikos. Versle pasitikėjimo nauda yra didesnė nei rizika. Pasitikėjimas sugrįžta. Pažiūrėkite į mūsų pavyzdį. Reikia skatinti darbuotojų iniciatyvas ir pagaminti iš jų verslą.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ vedėjas savo svečią, tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovą Algirdą Stonį, pristato kaip kompanijos idealogą ir variklį.

Atsakydamas į pirmąjį klausimą, kas jis toks, „Telesofto“ vadovas ir įkūrėjas sako, kad pirmiausia – geras draugas, kompanijos žmogus, o širdyje vis dar jaučiasi studentu. Taip pat prisipažįsta, kad yra žmogus, kuriam sunku kitiems pasakyti „ne“.

„Jei išgirstu kokio nors žmogaus svajonę, kurią jis nori įgyvendinti, tai stengiuosi palaikyti, motyvuoti ir pasakyti, kad jis šaunuolis ir pasisiūlau kuo nors prisidėti“, – pasakoja A. Stonys.

„Telesofto“ vadovas vardija, kad jo 2004 metais įkurta įmonė dabar veikia keturiose rinkose penkiuose pasaulio miestuose – Kaune, Vilniuje, Ciuriche, Dubajuje, San Fransiske. Iš viso kompanijoje šiuo metu dirba apie 300 darbuotojų – daugiausia Kaune, taip pat Vilniuje, dalis – Ciuriche.

„Būdamas studentu norėjau daryti naujus dalykus, kurti produktus, kurie būtų reikalingi. Savo darbus stengiausi atlikti kuo profesionaliau, tačiau dirbdamas taip pat norėjau ir gerai praleisti laiką. Tai ir buvo pagrindinė motyvacija pradėti verslą. Nuo to ir išsivystė dabartinė įmonės koncepcija – esame patikimi, dirbam profesionaliai, o darbuotojams leidžiame daryti tai, kas jiems patinka“, – koncepciją pristatė laidos svečias.

Paklaustas, ar nemano, kad toks verslo modelis primena palaidą balą, A. Stonys pripažino, kad įmonės valdymas ir organizacinė struktūra iš tiesų dėliojosi padrikai, tačiau dabar, pradėjus analizuoti, kaip veikia bendrovė, išsiaiškinta, jog ji priklauso trečiojo tipo organizacijoms, kuomet darbuotojams suformuluojamos užduotys, bet paliekama visiška jų įgyvendinimo laisvė.

„Kiekvienas departamentas, projektų vadovas, programuotojas yra stipriai įgalintas. Suteikiama lazda ir jie patys niekieno nekontroliuojami gali ją vairuoti. Jeigu kiekvienas žmogus atsakingas už save ir jeigu visi dirba kaip komanda, tuomet darbuotojai organizacijoje žino, ką veikia kolegos ir, esant būtinybei, iškritus vienam komandos nariui, kitas gali atsistoti į jo vietą.

Žinoma, atsitikti gali visko, bet įmonei svarbiausia – kaip greitai ji gali atsigauti ir pataisyti daromas klaidas“, – įsitikinęs A. Stonys.

Kalbėdamas apie „Telesofto“ numatomus planus, A. Stonys galvoja, kad daugelio organizacijų ateitį – verslo strategiją formuos ne akcininkai, kurie tik vėliau ją perduoda žemesnėms grandims, o visi darbuotojai. Visi organizacijos dalyviai formuos užduotis ir sprendimus bendrai strategijai įgyvendinti.

„Tai matau ir Telesofte. Pavyzdžiui, pas mane atėjo programuotojai ir sako, norim dirbti su „blockchainu“ (oficialiai „blockchain“ apibrėžiama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema. Ši technologija pirmiausia panaudota bitkoinams. „Blockchain“ sistema leidžia kiekvieną bitkoinų sandorį išsaugoti pačiame tinkle - DELFI). Mūsų įmonė su šia stritimi nieko anksčiau nedarė. Ir tada mes specialiai dėl jų sukūrėme „blockchainą“, suplanavome strategiją, suradome klientus, o jie taip realiai patys sau susikūrė darbo vietas“, – pasakoja A. Stonys.

Pernai „Deloitte“ „Telesoftą“ įtraukė į sparčiausiai augusių technologijų įmonių „Technology Fast 50“ sąrašą Centrinėje Europoje ir tarp 500 sparčiausiai augančių technologijų įmonių EMEA regione (Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje).

A. Stonys, paprašytas paaiškinti, kaip jų idėjas žmonėms pritaikyti dabartinėse savo įmonėse, atsakė: žmonės – pasitikėkite vieni kitais ir nebijokite priimti rizikos. Versle pasitikėjimo nauda yra didesnė nei rizika. Pasitikėjimas sugrįžta. Pažiūrėkite į mūsų pavyzdį. Reikia skatinti darbuotojų iniciatyvas ir pagaminti iš jų verslą.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – Andrius Baranauskas, įmonės „TELE2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims.

Pašnekovas neabejotinai tapo neatsikiriamu įmonės veidu ir ambasadoriumi socialiniuose tinkluose. „Žmonėms neįdomu bendrauti su logotipais, jiems įdomiau bendrauti su žmonėmis“, – tokį sprendimą anksčiau yra aiškinęs jis.

Šiuo metu A. Baranauskas socialiniame tinkle „Facebook“ turi 6,2 tūkst., „LinkedIn“ – daugiau nei 5000, „Instagram“ – beveik 1tūkst. sekėjų.

Paklaustas, ar aktyvus dalyvavimas, rašymas į socialinius tinklus, nuomonės išsakymas įvariomis komunikacijos ir kitomis temomis bei klausimais jam padeda geriau atlikti savo darbą įmonėje, A. Baranauskas atsakė, jog iš dalies į tai žiūri kaip į saviraišką, iš dalies kaip į mokymąsi. Pasak pašnekovo, rašymas skatina mąstymą, o logiškai sudėlioti mintis į trumpą rašinį sugeba nedaugelis žmonių.

„Atsimenu, kai atsirado „Facebook“, labai nenorėjau ten rašyti, dėti kažką, ar, apskritai, ten registruotis. Galvojau, ką aš ten veiksiu. Ir užtruko, kol sugalvojau, ką aš su juo ir kitais socialiniais tinklais noriu daryti. Kaip komunikacijos specialistas turiu su jais dirbti, nes jeigu to nedarysiu, tai turbūt manęs nereikės jau po kelių metų“, – pasakojo A. Baranauskas.

Laidos svečias įsitikinęs, kad nuolatinis mokymąsis, nesvarbu, tu paprastas darbuotojas ar įmonės vadovas – būtinas. Tik pastariesiems tai daryti privalu dar ir dėl to, kad nesimokydami jie negalės perteikti žinių savo darbuotojams, suplanuoti įmonės procesų, nes patys nežinos, kaip tai padaryti.

Dar vienas dalykas, kurį kaip klientas A. Baranauskas pataria bendrovių vadomas – neužmiršti, jog dirba ne dėl savęs, ne dėl pinigų, bet dėl klientų. Be jų, sako komunikacijos specialistas, nebus ne tik pinigų, bet nebus ir darbuotojų. O geriausi darbuotojai, įsitikinęs laidos svečias, išeina pirmieji.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – Andrius Baranauskas, įmonės „TELE2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims.

Pašnekovas neabejotinai tapo neatsikiriamu įmonės veidu ir ambasadoriumi socialiniuose tinkluose. „Žmonėms neįdomu bendrauti su logotipais, jiems įdomiau bendrauti su žmonėmis“, – tokį sprendimą anksčiau yra aiškinęs jis.

Šiuo metu A. Baranauskas socialiniame tinkle „Facebook“ turi 6,2 tūkst., „LinkedIn“ – daugiau nei 5000, „Instagram“ – beveik 1tūkst. sekėjų.

Paklaustas, ar aktyvus dalyvavimas, rašymas į socialinius tinklus, nuomonės išsakymas įvariomis komunikacijos ir kitomis temomis bei klausimais jam padeda geriau atlikti savo darbą įmonėje, A. Baranauskas atsakė, jog iš dalies į tai žiūri kaip į saviraišką, iš dalies kaip į mokymąsi. Pasak pašnekovo, rašymas skatina mąstymą, o logiškai sudėlioti mintis į trumpą rašinį sugeba nedaugelis žmonių.

„Atsimenu, kai atsirado „Facebook“, labai nenorėjau ten rašyti, dėti kažką, ar, apskritai, ten registruotis. Galvojau, ką aš ten veiksiu. Ir užtruko, kol sugalvojau, ką aš su juo ir kitais socialiniais tinklais noriu daryti. Kaip komunikacijos specialistas turiu su jais dirbti, nes jeigu to nedarysiu, tai turbūt manęs nereikės jau po kelių metų“, – pasakojo A. Baranauskas.

Laidos svečias įsitikinęs, kad nuolatinis mokymąsis, nesvarbu, tu paprastas darbuotojas ar įmonės vadovas – būtinas. Tik pastariesiems tai daryti privalu dar ir dėl to, kad nesimokydami jie negalės perteikti žinių savo darbuotojams, suplanuoti įmonės procesų, nes patys nežinos, kaip tai padaryti.

Dar vienas dalykas, kurį kaip klientas A. Baranauskas pataria bendrovių vadomas – neužmiršti, jog dirba ne dėl savęs, ne dėl pinigų, bet dėl klientų. Be jų, sako komunikacijos specialistas, nebus ne tik pinigų, bet nebus ir darbuotojų. O geriausi darbuotojai, įsitikinęs laidos svečias, išeina pirmieji.

„Esu gyvenimu besidžiaugiantis žmogus ir tik vėliau jau įvarūs titulai, kuriuos turiu. Šiandien vadovauju „Gintarinių vaistinių“ tinklui, esu kelių įmonių valdybos narė, dviejų asociacijų valdybos narė. Taip pat turiu mamos pareigas“, – į laidos „Boso valanda su Jovaišu“ vedėjo klausimą, kas tu tokia atsakė šios savaitės viešnia Rūta Bagdonavičienė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad geriausių rezultatų pasiekia tos įmonės, kuriose darbuotojai jaučiasi laisvi. Žinoma, pasakoja vadovė, kad kartu su didele laisve ateina ir atsakomybė. Rūpestingas bendradarbiavimas, anot R. Bagdonavičienės, yra viena iš pagrindinių vertybių, kurios laikosi jos vadovaujama įmonė.

„Ne tik aukščiausio lygio vadovai, bet ir vidurinės grandies vadybininkai turi labai daug laisvės. Aišku, ir labai daug atsakomybės. Mano darbas tiesiog nunešti jiems tą žinią, tą kryptį, į kurią mes einame ir tada patys žmonės labai daug ką padaro. Jie yra labai išradingi, jiems kyla visokios geros ir naujos mintys, o mano reikalas yra jų nesustabdyti ir per anksti neužgesinti“, – pasakojo R. Bagdonavičienė.

Kalbėdama apie didžiausius iššūkius, su kuriais tenka susidurti, R. Bagdonavičienė pamini pokyčių valdymą.

„Dirbu farmacijos sektoriuje, kuris ypatingai stipriai yra reguliuojamas. Atsikeli vieną rytą ir išgirsti naujieną, kad, pavyzdžiui, koks seimo narys užregistravo farmacijos įstatymo pataisą. Kitą ryta kažkam nepatiko ta užregistruota pataisa ir jis užregistravo dar vieną. O tu tik orą įkvėpi ir galvoji, ką tu su tuo darysi. Dabar, kai jau išgirstu kažkokią naujieną, iš pradžių nebereaguoju. Truputį palaukiu, ar tas procesas išsivystys link labiau ar mažiau tikėtino“, – sunkumus įvardina šios savaitės laidos viešnia.

„Esu gyvenimu besidžiaugiantis žmogus ir tik vėliau jau įvarūs titulai, kuriuos turiu. Šiandien vadovauju „Gintarinių vaistinių“ tinklui, esu kelių įmonių valdybos narė, dviejų asociacijų valdybos narė. Taip pat turiu mamos pareigas“, – į laidos „Boso valanda su Jovaišu“ vedėjo klausimą, kas tu tokia atsakė šios savaitės viešnia Rūta Bagdonavičienė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad geriausių rezultatų pasiekia tos įmonės, kuriose darbuotojai jaučiasi laisvi. Žinoma, pasakoja vadovė, kad kartu su didele laisve ateina ir atsakomybė. Rūpestingas bendradarbiavimas, anot R. Bagdonavičienės, yra viena iš pagrindinių vertybių, kurios laikosi jos vadovaujama įmonė.

„Ne tik aukščiausio lygio vadovai, bet ir vidurinės grandies vadybininkai turi labai daug laisvės. Aišku, ir labai daug atsakomybės. Mano darbas tiesiog nunešti jiems tą žinią, tą kryptį, į kurią mes einame ir tada patys žmonės labai daug ką padaro. Jie yra labai išradingi, jiems kyla visokios geros ir naujos mintys, o mano reikalas yra jų nesustabdyti ir per anksti neužgesinti“, – pasakojo R. Bagdonavičienė.

Kalbėdama apie didžiausius iššūkius, su kuriais tenka susidurti, R. Bagdonavičienė pamini pokyčių valdymą.

„Dirbu farmacijos sektoriuje, kuris ypatingai stipriai yra reguliuojamas. Atsikeli vieną rytą ir išgirsti naujieną, kad, pavyzdžiui, koks seimo narys užregistravo farmacijos įstatymo pataisą. Kitą ryta kažkam nepatiko ta užregistruota pataisa ir jis užregistravo dar vieną. O tu tik orą įkvėpi ir galvoji, ką tu su tuo darysi. Dabar, kai jau išgirstu kažkokią naujieną, iš pradžių nebereaguoju. Truputį palaukiu, ar tas procesas išsivystys link labiau ar mažiau tikėtino“, – sunkumus įvardina šios savaitės laidos viešnia.

„Boso valanda su Jovaišu“ svečias – „Tegra Group“ valdybos pirmininkas Rinardas Goda yra antrasis svečias, kurį laidos vedėjas dar kartą pakvietė į savo laidą.

Pirmą kartą R. Goda laidoje dalinosi savo asmenine istorija tam, kad įkvėptų su sunkumais susidūrusius ar į duobę patekusius verslininkus iš jos išsikapstyti ir vėl pakilti. Šįkart R. Goda pasakoja apie tai, kaip užbaigęs vieną įmonės gyvavimo ciklą, kuris truko 6 metus, pradėjo naują. Kaip pats pasakoja, įžengė į naują teritoriją, kurioje daug nežinomųjų ir keistų dalykų, atradimų, patirčių.

„Pirmiausia suvokėme, kas įvyko. Matome, kad visa tai – dėsninga ir išaugo iš mažo daikto. Nesakome, kad tai kas buvo anksčiau, buvo blogis ir traukiam viską į šoną. Ne, mes priimam tai. Išmokome būti stiprūs, efektyvūs, palaikantys ir suprantantys vieni kitus, o dabar atėjo laikas tai integruoti. Visos tos savybės yra labai reikalingos tam tikrose situacijose. Reikia ir tuo naudotis, ir tuo pačiu atverti savo galimybes, nes jos žymiai didesnės“, – pasakojo pašnekovas.

Paklaustas, kokius pasiekimus galėtų įvardinti kaip laimėjimus, R. Goda pačiu įsimintiniausiu ir efektyviausiu išskyrė įmonės akcininkų atsitraukimą nuo aktyvaus valdymo.

„Mes labai gražiai pasitraukėme nuo veiklos ir nuo 2012 metų įmonei vadovauja samdomi darbuotojai. Mano nuomone, jie tai daro geriau, negu tai darėme mes. O mes, akcininkai, dabar galime užsiimti ta veikla, kuri mums patinka, kuri mus veža. Tam tikra prasme įvyko išsilaisvinimas“, – sakė pašnekovas.

Nors ne visos bendrovės viešai atskleidžia savo naudojamas motyvacines sistemas teigdamos, jog tai konfidenciali informacija, R. Goda atvirai pasakoja, kad jau praėjusiame įmonės etape su darbuotojais dalinosi grynojo pelno dalimi, o dabar, pasak svečio, viskas keičiasi ir nyksta įrankis žmones motyvuoti pinigais.

Dabar sakome, kad pats svarbiausias dalykas – vidinis noras, vidinė motyvacija. Daryti ir siekti kažkokio bendro tikslo. Šią vietą mes, galima sakyti, dar tik tyrinėjame, einame ten, kur viskas keisis, bus mažiau rodiklių, dalykų, turinčių koficientus, kurie dar dabar egzistuoja. Pakankamas atlyginimas, kurio užtenka ir galima pragyventi oriai, nesvarbu, tu pardavėjas ar buhalteris, taps konstanta.

Šis dalykas turi gimti ne vieno žmogaus galvoje, o kartu visiems. Ir tas procesas prasidėjo, mes pie tai pradedame kalbėti. Kai tas atsiras, keisis ir visi piniginiai dalykai“, – įsitikinęs R. Goda.