Vadovavimas.lt

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

„Geras klausimas. Pirmiausia aš esu žmogus, kuriam rūpi. O šiandien aš vadovauju „Maxima“ ir tai šiandien yra didelė dalis mano gyvenimo, nes įmonė tikrai yra nemaža, iššūkių yra be galo daug. Esu sąlyginai nauja šitoje įmonėje, nes metai yra pakankamai trumpas laikas padaryti tai, ką tu nori. Manau, kad Jūsų klausimas buvo kur kas platesnis. Tai ką tu darai šiandien – tiesiog darai, bet vis tiek esi tai, kas tave suformavo per labai daug metų. Ir, jeigu aš kažko imuosi iš širdies, tikrai atiduodu daug savęs“, – į klausimą „kas jūs tokia?“ atsakė pašnekovė.

Anot K. Meidės, šis karjeros posūkis esą tikrai nebuvo specialiai planuotas. Laidos viešnia pasakoja, jog pati pradžia įmonėje, kurioje dabar dirba, buvo tikrai sunki ir labai sparti, o daugiausia laiko ir energijos iš jos atėmė tinkamos komandos formavimas.

„Pradžia buvo nelengva tuo, kad ateini ir randi kažkokią komandą žmonių, kurių didžioji dalis turi savo planus, matymą, kelią, o tu pirmą savaitę jau matai, kad ne tuos karus kariausi. 85 proc. tavo energijos suris įrodinėjimas, bandymas kažkaip susitarti dėl veiksmų, kur mes einam, kodėl svarbu tai, kodėl mes ten einam. Turbūt pats svarbiausias sprendimas bet kokiam vadovui yra žmonės ir komanda. Ar mes einam viena kryptimi, ar jaučiame, kad, net ir ginčuose, gimsta ta tiesa, kuri veda įmonę į kažkokį kitą lygį ir pavyks pasiekti tuos tikslus, kuriuos esam nusibrėžę“, – pasakoja pašnekovė.

„Maxima“ generalinė direktorė sako, kad didžiausiais savo karjeros pamokas yra išmokusi priimdama sprendimus, kurie nevisada buvę tik teisingi.

„Kartais pajuokauju, ypač su naujais vadovais, apie tai, kuo skiriasi geras vadovas nuo vidutinio? Atsakymas – 20-ies metų patirtimi – nes iš tikrųjų vadovais juk niekas mūsų nemokė būti. Skaitėme, mokėmės iš savo klaidų, kurias kartais darėm su gyvais žmonėmis. Ir pati savo istorijoje prisiminčiau, kas atnešė didžiausias pamokas, kur kažkokie sprendimai buvo vadybiškai neteisingi ir šiandien daug ką darau kitaip, bet, turbūt tas pamokas išmokti reikėjo tiesiog darant. Manau, jeigu tu analizuoji savo sprendimus, ypatingai gerus, juos reikia kartoti. Bet daugiausiai išmokstam ir iš tų sprendimų, kurie nebūtinai buvo teisingi“, – apibendrina K. Meidė.

„Boso valanda su Jovaišu”: kas tie jauni žmonės, kurie šiuo metu samdomi rinkoje?

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – Lankasterio universiteto (Didžioji Britanija) absolventas, šiuo metu vertybinių popierių biržos „NASDAQ Vilnius“ finansų planavimo analitikas Julius Šinkūnas.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ studijoje įprasta matyti didelę vadovavimo patirtį turinčius įmonių vadovus, vadovavimo ekspertus, asmeninio efektyvumo trenerius, personalo paieškos ir atrankos specialistus. Šįkart S. Jovaišas savo socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje atliko nedidelį eksperimentą. Pakvietė jaunus, ambicingus, tačiau dar neturinčius didelės darbo patirties, žmones parašyti ir pasiūlyti save į laidos svečio kėdę. Eksperimentą laidos vedėjas grindžia tuo, kad įmonių vadovams labai svarbu pažinti tuos jaunus žmones, kuriuos šiuo metu samdo.

„Esu ambicingas, daug klausimų turintis, kasdien savo galimybių ribas besitikrinantis „bičas“. Mėgstu ištrūkti iš komforto zonos. Galvoju, kad va, kai jau būsiu senas, tada galėsiu sėdėti joje. Dabar norisi, kad viskas aplinkui virtų, kad tektų paprakaituoti ir patirti įtampą. Tokiose aplinkybėse atrandu apie save tai, ko, galbūt, nežinojau arba galiu išlavinti kažkurias savo savybes“, – į klausimą „kas tu toks?“ atsakė pašnekovas.

Faktą, kad tikrai mėgsta pasitikrinti savo galimybių ribas, įrodo tai, jog rinkdamasis vietą praktikai atlikti, J. Šinkūnas parašė asmeninį laišką vienos didžiausių šalyje statybos įmonių vadovui. Laiško pabaigoje jaunuolis parašė, kad ateityje pats norėtų turėti statybos įmonę, kuri nukonkuruos visas kitas rinkoje esančias bendroves. Ir ką jūs manote? Įžulumas atsipirko ir laidos svečias atliko praktiką būtent toje įmonėje, kurioje ir norėjo.

Kaip J. Šinkūnas atsidūrė dabartinėje savo darbo pozicijoje, kurią daugelis laiko svajoniu darbu, kuo darbdaviai turi sudominti jaunąją kartą ir kokį klausimą laidos pabaigoje uždavė laidos vedėjui, šioje, kiek netradicinėje, laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“.

Kuo geriau darbuotojas jaučiasi savo darbo vietoje, tuo produktyviau jis dirba. Tačiau kokie veiksniai lemia gerą darbuotojo savijautą? Kaip darbuotojo efektyvumą veikia darbo aplinka? Ir kokie trys pagrindiniai metodai, motyvuojantys darbuotojus? Vadovavimo konsultanto Sauliaus Jovaišo patarimai.

Vilma Nasteckienė apie tai, kodėl įmonių vadovai nesugeba atsistoti į klientų batus.

Laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečiuojasi LEAN organizacinės kultūros konsultantė, holistinės vadybos trenerė Vilma Nasteckienė. „Į įmones žiūrime kaip į visumą. Mes pradedame ne nuo vadovo, o nuo kliento. Tarp įmonės ir pelno yra tarpinė grandis, kuri vadinasi klientas. Tai holistinė vadyba yra apie tai, kad įmonės mums – sistema, kurioje veikia žmonės, procesai ir kuriama vertė klientui“, – į laidos vedėjo klausimą, kas gi yra holistinė vadyba, atsako V. Nasteckienė.

Vertės kūrimas holistinėje vadyboje, anot laidos viešnios, prasideda ne tik nuo kliento poreikio, bet ir pasirinkimo pačioje įmonėje, kokį ir kokia apimtimi tą poreikį tenkinsime. V. Nasteckienė pataria vadovams dažniau atsistoti į kliento batus, tačiau kartu sutinka, kad tai padaryti kartais būna išties sudėtinga, nes visas dėmesys sutelkiamas į rezultatą.

„Vienareikšmio atsakymo kodėl, turbūt, nėra. Komandoje nuolat tai studijuojame, lyginame, ieškome atsakymo. Nesinori niekada per daug filosofuoti. Galvoju, kad visgi labai stipri teilorizmo (angl.dar kitaip scientific management) įtaka. Kaip ir Vakarai, koncentruojamės į rezultatą. Mes esame tai pasigriebę ir įsikabinę. Nuolat matuojame, skaičiuojame. Nežinau, kodėl. Galbūt skaičiai ramina, jie lengviau suprantami“, – mintimis dalinasi V. Nasteckienė.

Komunikacijos specialistė apie tai, kas pasikeistų, jeigu išmoktume ne tik klausytis, bet ir girdėti.

Laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečiuojasi verslo vadybos ir komunikacijos konsultantė Daiva Vietrinienė, įvaldžiusi neurolingvistinį programavimą ir koučingą, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi taikyti eneagramos mokymus ir įkūrusi Eneagramos akademiją.

„Pirmiausia, galvoju, kad esu laiminga moteris, dviejų sūnų mama. Mano veikla – mano hobis. Aš bendrauju su žmonėmis, vedu mokymus, 18 metų dirbu su suaugusiais, dalinuosi su jais žiniomis apie švietimą, verslą ir, žinoma, komunikaciją įvairiausiais kampais“, – į tradicinį laidos vedėjo klausimą, kas jūs tokia, atsako D. Vietrinienė.

Komunikacijos specialistė įsitikinusi, kad daugelis žmonių tiesiog negeba girdėti vieni kitų. Dėl to, anot D. Vietrinienės, iš dalies kalta švietimo sistema, nes mokiniai, ypač ankščiau, buvo mokomi ne klausyti, o paklusti.

„Ir mes dėl to neišmokstame įvertinti, kaip svarbu tai, ką išgirstame. Mes visi skirtingi, natūralu, kad ir girdime skirtingai. Atėjusios tam tikros tradicijos. Mes nesišnekame šeimose, nemokame bendrauti, atvirai kalbėti, išsakyti, kas patinka, o kas ne. Ko aš norėčiau paprašyti kito žmogaus. Išgirsti, ką sako tas kitas žmogus. Nes mes gal ir klausome, bet negirdime ir vis tiek darome tą patį. Vaikai irgi šito mokosi šeimoje. Vienas didžiausių žmonių poreikių – būti išgirstam, priimtam, įvertintam“, – pasakojo D. Vietrinienė.

Kalbėdama apie tai, kodėl žmogui verta ir naudinga mokėti klausyti ir girdėti, D. Vietrinienė sako, jog tik girdėdami, ką sako kitas žmogus, atversime vartus į jo širdį.

„Mums nuolat atrodo, kad mes žinome, ko reikia kitam. Bet kai pradedi klausytis kito žmogaus ir išgirsti iš jo svetimą sau gyvenimo supratimo žemėlapį, mus iš karto tai pradeda erzinti ir mes norime greitai jį permušti ir pradėti kalbėti savo tiesas. Mūsų viduje yra labai daug nesąmoningų baimių. Mes norime atrodyti gerai, būti įvertinti, norim pakelti savo ego aukščiau ir bet kokia skirtinga nuomonė mus truputėlį gąsdina. Mes pradedame lyginti save su kitais. Ir vėlgi tie palyginimai priklauso nuo to, kokie mes esame kaip asmenybės“, – sakė laidos dalyvė.

D. Vietrinienė taip pat yra ir Eneagramos akademijos Lietuvoje įkūrėja. Laidoje ji pasakojo, kad tai daugiau nei du tūkstančius metų skaičiuojantis mokymas, kuris iki šiol buvo prieinamas tik išrinktiesiems, o jo esmė – sąmoningiau ir giliau pažinti save. Tam naudojami devyni struktūrizuoti asmenybės, charakterio tipų modeliai.

Laura Duksaitė-Iškauskienė apie tai, kodėl moterys vis dar uždirba mažiau ir kada tai pasikeis.

Laura Duksaitė-Iškauskienė - vadovų paieškos bendrovės „Masterclass LT“ vadovė.

„Mano darbas – vadovų paieška. Jeigu dirbu akcininkui, ieškau įmonėms vadovo, generalinio direktoriaus, jeigu dirbu įmonės direktoriui, tai ieškau jam artimiausios komandos: pardavimų, finansų, pirkimo žmonių. Tikrai labai gerai išmanau Lietuvos darbo rinką, žmones, jų lūkesčius ir tai, kad jie iš tiesų nori būti surasti, gauti pasiūlymą“, – į laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ vedėjo klausimą, kas tu tokia, atsako L. Duksaitė-Iškauskienė.

Kalbėdama apie tai, ką darbuotojai, norintys būti pastebėti darbo rinkoje, galėtų nuveikti daugiau, L. Duksaitė-Iškauskienė pamini, kad jiems trūksta aktyvumo ir drąsos paprastai ir aiškiai apie save papasakoti, pasakyti, ką yra naudingo nuveikę profesinėje srityje.

„Šiuo metu vieni iš pagrindinių mūsų klientų, kurie nori ir ieško kito darbo, yra esami arba buvę bankų darbuotojai. Ir tokių darbo rinkoje turime labai daug. Bankų mažėja, jie jungiasi. Darbuotojai turėjo labai gerą galimybę išeiti iš šių organizacijų. Tačiau jie išėjo po 20 metų darbo finansinėse institucijose ir susirasti darbą jiems labai sunku. Spėkit, ką jie mato kaip kitą savo darbdavį? Jie toliau save pozicionuoja kaip bankininkus. O darbo rinka jų nebesupranta“, – aiškino L. Duksaitė-Iškauskienė.

Laidoje taip pat didelis dėmesys skiriamas atlygio nelygybei tarp darbuotojų vyrų ir darbuotojų moterų bei klausimui, kas dėl to kaltas ir ką su tuo daryt. Kas kinta darbo rinkoje, o kas vis dar ne.

„Manau, turėtų augti sąmoningumas ir atsakomybė už savo darbą. Moterys už savo darbą, pirmiausia, turėtų būti atsakingos pačios. Lygiai taip pat kaip ir vyrų, taip ir moterų niekas neturi surasti. Jos pačios turi susirasti savo vietą ir labai aiškiai žinoti, ką nori daryti po esamo darbo, – dėsto vadovų paieškos bendrovės vadovė. – Dažniausias atsakymas, kokį girdžiu, kad aš nežinau. O nežino todėl, kad nesidomi darbo rinka. Nežino, kokie yra darbdaviai, ką jie gali samdyti, kokie darbai yra rinkoje.“

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – Kauno „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.

2017m. P. Motiejūnas pripažintas geriausiu Lietuvos sporto vadybininku. Tačiau, kaip sako pats laidos svečias, jo darbas nėra tik vadovavimas krepšinio klubui.

„Krepšinio klubas „Žalgiris“ – mūsų vizitinė kortelė. Mes taip pat esame Kauno „Žalgirio“ arenos operatoriai. Europoje yra tik du krepšinio klubai, kurie patys yra ir arenų operatoriai. Tai – „Fenerbahče“ ir mes. Po mūsų vėliava taip pat – jaunimo komanda, kuri žaidžia antroje lygoje, futbolo komanda, kuri žaidžia pirmoje lygoje, moterų futbolo komanda ir regbio komanda, o dar suvenyrų parduotuvė“, – pasakojo laidos svečias.

P. Motiejūnas džiaugiasi, kad dabar turi labai daug galimybių, jėgų ir užsivedimo padaryti taip, kad būtų dar geriau. Anot pašnekovo, aplinkoje nebėra tų žmonių, kurie demotyvuodavo ar keldavo įtampą.

„Didžiausią malonumą man teikia tokios situacijos, kai kažkas, anot kitų, tikrai nepavyks, bet paima ir pavyksta. Kai kiti sako: ai, čia mes jau viską bandėme ir tau tikrai nepavyks arba reikia, kad komanda laimėtų ir tik tada gali pavykti, pasisekti. Tačiau pavyko pakeisti mentalitetą, atrasti kotokį mąstymą. Mes, lietuviai, turim tą bruožą nepasitikėti savimi, nusivertinti“, – aiškino P. Motiejūnas.

Klubo vadovas sako, kad tai, jog šiuo metu sekasi neblogai, nelinkęs priskirti vien tik savo nuopelnams. Anot P. Motiejūno, svarbiausias įrankis jo darbe – atvirumas.

„Visada įvertinu realią komandos sitauciją ir neslepiu jos. Turima informacija pasidalinu tiek su kolegomis, tiek su žaidėjais. Kauno „Žalgiris“ turi didelę istoriją, visi suprantame, kad vienaip ar kitaip klubas toliau gyvuotų ir be mūsų. Aš visą laiką sakydavau ir norėdavau, kad dirbtume atvirumu. Man patikdavo, kada tiksliai žinai, kad va, yra taip blogai, o ne, kad žaidėjams pasakyčiau, kad yra blogai, bet vėliau papildyčiau, kad čia dar truputį blogiau, nei, kad sakiau iš pradžių“, – pasakoja P. Motiejūnas.

Rasa Balčiūnienė apie tai, kodėl žmonės nesikeičia taip, kaip nori ir kada kviesti pokyčių agentę

„Manyje yra geras derinys: turiu verslo, vadovavimo patirties, esu įvairių mokymo programų, tarptautinių konferencijų, skatinančių žmones vystytis, organizatorė ir moderatorė. Pagrindiniai žodžiai, kuriais šiandien mane apibūdina žmonės, pokyčių agentė. Ir kaip sako tie patys žmonės, jeigu įmonėje reikia rimto pokyčio, kvieskite Rasą“, – į laidos „Boso valanda su S. Jovaiša“ vedėjo klausimą, kas tu tokia, atsako „Harmoningos asmenybės instituto” vadovė Rasa Balčiūnienė.

Pokalbį apie tai, kodėl vienose įmonėse ar vadovų galvose pokytis įvyksta, o kitose – ne, ir ką reikia daryti, kad pokytis vis dėlto įvyktų, kviečiame žiūrėti laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“.

„Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – Aidas Puklevičius, Lietuvos komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula Hill + Knowlton Strategies“ kūrybos vadovas, publicistas ir rašytojas, buvęs žurnalų vyrams vyr. redaktorius, socialinių tinklų ekspertas.

A. Puklevičius socialinių tinklų ekspertus apibūdina, kaip darančius tam tikrą įtaką arba tik įsivaizduojančius, kad ją daro bei pripažįsta, kad ir jam kartais tekdavo užduotį sau klausimą, kas yra tikrasis influenceris.

Kartais pagalvodavau, kas yra didesnis influenceris, ar tas žmogus, kurio socialiniuose tinkluose neseka nei vienas žmogus, o daugelis net nežino, kad jis egzistuoja, bet, pavyzdžiui, seime, svarstant įstatymo projektą, jis gali perkelti kalblelį taip, kad daugybė lėšų nukeliautų ten, kur jam paranku, ir taip savo veiksmais tas žmogus padaro realią įtaką procesams, ar tas žmogus, kuris „Instagram“ tinkle įkelia savo pagamintų blynų fotografiją ir susilaukia daugybės patinka paspaudimų, galbūt net 42 sekėjai pagalvoja, kad ir jie nori pasigaminti būtent tokius pačius blynus“, – mintimis dalinasi laidos svečias.

Gyvenime nutinka taip, kad reikia pakeisti ne tik darbovietę, bet ir profesiją. Arba tiesiog norisi viską pradėti iš naujo ir pailsėti nuo prieš tai buvusių atsakomybių ir darbo. Tačiau, ką daryti, jei prieš tai esate įgiję nemažai darbo patirties ir kvalifikacija yra ganėtinai aukšta. O jei norisi pradėti iš naujo, prieš tai įgyta patirtis nebūtinai bus naudinga. Ar nesutrukdys tai susirasti naują darbą naujoje srityje? Ar kitas darbdavys nepamanys, kad šiuo atveju jūsų kvalifikacija yra per aukšta ir lūkesčiai bus per aukšti?