Vadovavimas.lt

„Boso valanda su Jovaišu“ svečias – „Tegra Group“ valdybos pirmininkas Rinardas Goda yra antrasis svečias, kurį laidos vedėjas dar kartą pakvietė į savo laidą.

Pirmą kartą R. Goda laidoje dalinosi savo asmenine istorija tam, kad įkvėptų su sunkumais susidūrusius ar į duobę patekusius verslininkus iš jos išsikapstyti ir vėl pakilti. Šįkart R. Goda pasakoja apie tai, kaip užbaigęs vieną įmonės gyvavimo ciklą, kuris truko 6 metus, pradėjo naują. Kaip pats pasakoja, įžengė į naują teritoriją, kurioje daug nežinomųjų ir keistų dalykų, atradimų, patirčių.

„Pirmiausia suvokėme, kas įvyko. Matome, kad visa tai – dėsninga ir išaugo iš mažo daikto. Nesakome, kad tai kas buvo anksčiau, buvo blogis ir traukiam viską į šoną. Ne, mes priimam tai. Išmokome būti stiprūs, efektyvūs, palaikantys ir suprantantys vieni kitus, o dabar atėjo laikas tai integruoti. Visos tos savybės yra labai reikalingos tam tikrose situacijose. Reikia ir tuo naudotis, ir tuo pačiu atverti savo galimybes, nes jos žymiai didesnės“, – pasakojo pašnekovas.

Paklaustas, kokius pasiekimus galėtų įvardinti kaip laimėjimus, R. Goda pačiu įsimintiniausiu ir efektyviausiu išskyrė įmonės akcininkų atsitraukimą nuo aktyvaus valdymo.

„Mes labai gražiai pasitraukėme nuo veiklos ir nuo 2012 metų įmonei vadovauja samdomi darbuotojai. Mano nuomone, jie tai daro geriau, negu tai darėme mes. O mes, akcininkai, dabar galime užsiimti ta veikla, kuri mums patinka, kuri mus veža. Tam tikra prasme įvyko išsilaisvinimas“, – sakė pašnekovas.

Nors ne visos bendrovės viešai atskleidžia savo naudojamas motyvacines sistemas teigdamos, jog tai konfidenciali informacija, R. Goda atvirai pasakoja, kad jau praėjusiame įmonės etape su darbuotojais dalinosi grynojo pelno dalimi, o dabar, pasak svečio, viskas keičiasi ir nyksta įrankis žmones motyvuoti pinigais.

Dabar sakome, kad pats svarbiausias dalykas – vidinis noras, vidinė motyvacija. Daryti ir siekti kažkokio bendro tikslo. Šią vietą mes, galima sakyti, dar tik tyrinėjame, einame ten, kur viskas keisis, bus mažiau rodiklių, dalykų, turinčių koficientus, kurie dar dabar egzistuoja. Pakankamas atlyginimas, kurio užtenka ir galima pragyventi oriai, nesvarbu, tu pardavėjas ar buhalteris, taps konstanta.

Šis dalykas turi gimti ne vieno žmogaus galvoje, o kartu visiems. Ir tas procesas prasidėjo, mes pie tai pradedame kalbėti. Kai tas atsiras, keisis ir visi piniginiai dalykai“, – įsitikinęs R. Goda.

Giedrė Vaitiekūnaitė, veiklos ir karjeros trenerė, personalo valdymo specialistė įsitikinusi, kad visi nusivylę, nepatenkinti darbu ir nemotyvuoti darbuotojai, iš tikrųjų, žino, ko jie nori, tačiau bijo sau tai garsiai įsivardinti.

„Mes norime atitikti kažkokius standartus, galvojame, kad jeigu tikrai pradėsime daryti tai, ką norime, mums reikės pradėti daryti didžiulius pokyčius. Galvojame, kad mums nepasiseks, susfeilinsime, būsim nesėkmingi, nefaini. Tiesiog žmonės bijo įsivardinti, ko jie iš tikrųjų nori, nes tada, kai įvardini, reikia išdrįsti pradėti daryti“, – sakė veiklos ir karjeros trenerė.

G. Vaitiekūnaitė galvoja, kad kiekvienas žmogus pribręsta pokyčiams savu laiku ir savo vietoje, o vis bijantiems, bet jau pribrendusiems kažką keisti, siūlo galvoti apie pasekmes, kurios nutiks, jei taip ir neišdrįsite.

„Kai neišdrįstam, nepadarom, neišnešame savęs iš kažkur, kur mums gali skaudėti, tarp kitko, labai trumpai, kaip nukritus nuo dviračio, atsikeli, nusivalai smėlį ir važiuoji toliau. Tai reikia žinoti, kad jeigu neišdrįsiu, būsiu nepatenkintas savimi, turėsiu nuobodų gyvenimą, tokį, kokio nenoriu, turėsiu dar didesnį nepasitikėjimą savimi, tiesiog eisiu žemyn. Tas žingsnis, nors ir labai mažas, gali suteikti galimybę išeiti iš tos situacijos, kur atrodo nėra išeities“, – pasakojo G. Vaitiekūnaitė.

Giedrė Vaitiekūnaitė, veiklos ir karjeros trenerė, personalo valdymo specialistė įsitikinusi, kad visi nusivylę, nepatenkinti darbu ir nemotyvuoti darbuotojai, iš tikrųjų, žino, ko jie nori, tačiau bijo sau tai garsiai įsivardinti.

„Mes norime atitikti kažkokius standartus, galvojame, kad jeigu tikrai pradėsime daryti tai, ką norime, mums reikės pradėti daryti didžiulius pokyčius. Galvojame, kad mums nepasiseks, susfeilinsime, būsim nesėkmingi, nefaini. Tiesiog žmonės bijo įsivardinti, ko jie iš tikrųjų nori, nes tada, kai įvardini, reikia išdrįsti pradėti daryti“, – sakė veiklos ir karjeros trenerė.

G. Vaitiekūnaitė galvoja, kad kiekvienas žmogus pribręsta pokyčiams savu laiku ir savo vietoje, o vis bijantiems, bet jau pribrendusiems kažką keisti, siūlo galvoti apie pasekmes, kurios nutiks, jei taip ir neišdrįsite.

„Kai neišdrįstam, nepadarom, neišnešame savęs iš kažkur, kur mums gali skaudėti, tarp kitko, labai trumpai, kaip nukritus nuo dviračio, atsikeli, nusivalai smėlį ir važiuoji toliau. Tai reikia žinoti, kad jeigu neišdrįsiu, būsiu nepatenkintas savimi, turėsiu nuobodų gyvenimą, tokį, kokio nenoriu, turėsiu dar didesnį nepasitikėjimą savimi, tiesiog eisiu žemyn. Tas žingsnis, nors ir labai mažas, gali suteikti galimybę išeiti iš tos situacijos, kur atrodo nėra išeities“, – pasakojo G. Vaitiekūnaitė.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – „Moller Auto“ „Volkswagen“ centro generalinis direktorius Tomas Deržanauskas.

„Aš esu labai laimingas žmogus, kuris svajoja atsargiai, nes visos mano svajonės išsipildo“, – dar pokalbio pradžioje paprašytas prisistatyti sako laidos svečias.

Tam, kad žmonės jaustųsi laimingi, anot T. Deržanausko, tiek profesinėje srityje, tiek asmeniniame gyvenime – svarbu ieškoti balanso.

Paklaustas, kaip pats atranda balansą, T. Deržanauskas atsako: „Labai svarbu suprasti visas suinteresuotas puses ir, netgi pasakyčiau, tvarkytis su savo gobšumu vienoje ar kitoje pusėje ir sugebėti pasakyti, man yra gana“.

Kalbėdamas apie tai, koks yra vadovas, svečias save įvardija kaip vadovą, kuris siekia rezultato ne tik remdamasis vien rodikliais, tačiau ir turėdamas aiškią, į priekį stumiančią viziją.

„Jeigu mes turime aiškią viziją ir labai aiškiai komunikuojam, kodėl kompanija egzistuoja, koks yra tikrasis jos „kodėl“, tai darbuotojų, vedinų tos vizijos, kuriamas rezultatas kompanijai yra gero vadovavimo pasekmė. Tuo metu vadovams yra labai didelė rizika matyti rezultatą kaip priežastį. Rezultatas yra pasekmė aiškaus vizionieriško vadovavimo, paremto kompanijos vertės kūrimu ir naujomis idėjomis“, – sako laidos svečias.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – „Moller Auto“ „Volkswagen“ centro generalinis direktorius Tomas Deržanauskas.

„Aš esu labai laimingas žmogus, kuris svajoja atsargiai, nes visos mano svajonės išsipildo“, – dar pokalbio pradžioje paprašytas prisistatyti sako laidos svečias.

Tam, kad žmonės jaustųsi laimingi, anot T. Deržanausko, tiek profesinėje srityje, tiek asmeniniame gyvenime – svarbu ieškoti balanso.

Paklaustas, kaip pats atranda balansą, T. Deržanauskas atsako: „Labai svarbu suprasti visas suinteresuotas puses ir, netgi pasakyčiau, tvarkytis su savo gobšumu vienoje ar kitoje pusėje ir sugebėti pasakyti, man yra gana“.

Kalbėdamas apie tai, koks yra vadovas, svečias save įvardija kaip vadovą, kuris siekia rezultato ne tik remdamasis vien rodikliais, tačiau ir turėdamas aiškią, į priekį stumiančią viziją.

„Jeigu mes turime aiškią viziją ir labai aiškiai komunikuojam, kodėl kompanija egzistuoja, koks yra tikrasis jos „kodėl“, tai darbuotojų, vedinų tos vizijos, kuriamas rezultatas kompanijai yra gero vadovavimo pasekmė. Tuo metu vadovams yra labai didelė rizika matyti rezultatą kaip priežastį. Rezultatas yra pasekmė aiškaus vizionieriško vadovavimo, paremto kompanijos vertės kūrimu ir naujomis idėjomis“, – sako laidos svečias.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ svečias – dabar jau buvęs Panevėžio metalo apdirbimo įmonės „Metalistas LT“ direktorius Mantas Gudas pokalbio pradžioje prasitarė, jog šiuo metu jaučiasi taip, lyg pats sau spirtų į užpakalį ar trenktų per nagus ir netrukus paaiškina, kodėl.

Pasirodo, kad jau beveik metai, kaip įmonės, kurią prieš 13 metų kartu su bendraminčiais įkūrė, vairas patikėtas naujam direktoriui, o pats pašnekovas šiuo metu užima įmonės valdybos pirmininko pareigas.

„Šią situaciją apibūdinčiau tarsi žiūrėjimą, kaip naujai pasamdyta auklė maitina tavo kūdikį, kuriam nuo to maisto paleidžia vidurius, o tu negali nieko padaryti arba stengiesi nesikišti. Tai – tikrai nelengva, bet, jeigu tu nori augti į kitą etapą, turi perlipti save, savo instinktus ir pirminius norus kištis“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kalbėdamas apie sunkumus, su kuriais šiandien susiduria regionuose veikiančios įmonės, M. Gudas be to, kad nuolat trūksta kvalifikuotų darbuotojų, taip pat paminėjo, kad pačiose įmonėse trūksta suvokimo, kad jie nėra tik vieno, tam tikro regiono žaidėjai.

„Reikia, kad organizacijose būtų pasėtas mentalinis suvokimas, jog nesame tik Panevėžio įmonė, o esame nacionalinė įmonė, į kurią žmonėms atvažiuoti dirbti, kad ir iš Vilniaus, o tada ir iš Ukrainos, o dar vėliau ir iš Filipinų, yra nieko tokio“, – teigia laidos svečias.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ svečias – dabar jau buvęs Panevėžio metalo apdirbimo įmonės „Metalistas LT“ direktorius Mantas Gudas pokalbio pradžioje prasitarė, jog šiuo metu jaučiasi taip, lyg pats sau spirtų į užpakalį ar trenktų per nagus ir netrukus paaiškina, kodėl.

Pasirodo, kad jau beveik metai, kaip įmonės, kurią prieš 13 metų kartu su bendraminčiais įkūrė, vairas patikėtas naujam direktoriui, o pats pašnekovas šiuo metu užima įmonės valdybos pirmininko pareigas.

„Šią situaciją apibūdinčiau tarsi žiūrėjimą, kaip naujai pasamdyta auklė maitina tavo kūdikį, kuriam nuo to maisto paleidžia vidurius, o tu negali nieko padaryti arba stengiesi nesikišti. Tai – tikrai nelengva, bet, jeigu tu nori augti į kitą etapą, turi perlipti save, savo instinktus ir pirminius norus kištis“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kalbėdamas apie sunkumus, su kuriais šiandien susiduria regionuose veikiančios įmonės, M. Gudas be to, kad nuolat trūksta kvalifikuotų darbuotojų, taip pat paminėjo, kad pačiose įmonėse trūksta suvokimo, kad jie nėra tik vieno, tam tikro regiono žaidėjai.

„Reikia, kad organizacijose būtų pasėtas mentalinis suvokimas, jog nesame tik Panevėžio įmonė, o esame nacionalinė įmonė, į kurią žmonėms atvažiuoti dirbti, kad ir iš Vilniaus, o tada ir iš Ukrainos, o dar vėliau ir iš Filipinų, yra nieko tokio“, – teigia laidos svečias.

Viena sunkiausių ir, ko gero, neišvengiamų užduočių vadovo darbe – atleisti darbuotoją. Kad ir kaip nemalonu tą daryti, kai tokia situacija užklumpa, vadovas turėtų būti pasiruošęs ir mokėti tą padaryti tinkamai ir civilizuotai. Kaip pasakyti darbuotojui apie atleidimą? Ką svarbu žinoti ruošiantis tokiam pokalbiui? Ir kaip padaryti, kad šis pokalbis tiek vadovui, tiek atleidžiamam darbuotojui būtų kaip galima lengvesnis? Apie viską – vadovavimo konsultantas Saulius Jovaišas.

Viena sunkiausių ir, ko gero, neišvengiamų užduočių vadovo darbe – atleisti darbuotoją. Kad ir kaip nemalonu tą daryti, kai tokia situacija užklumpa, vadovas turėtų būti pasiruošęs ir mokėti tą padaryti tinkamai ir civilizuotai. Kaip pasakyti darbuotojui apie atleidimą? Ką svarbu žinoti ruošiantis tokiam pokalbiui? Ir kaip padaryti, kad šis pokalbis tiek vadovui, tiek atleidžiamam darbuotojui būtų kaip galima lengvesnis? Apie viską – vadovavimo konsultantas Saulius Jovaišas.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

„Su manimi dirbti ir diskutuoti – gana sunku, nes dažniausiai turiu savo įsivaizdavimą, kaip turėtų būti. Išdurti mane sudėtinga, nes esu iš tų vadovų, kurie mėgsta dalyvauti visur. Kadangi atėjau iš verslo ir neturėjau galimybės gerai suprasti „Sodros“ vidinių procesų jau iš anksto, tai teko pačiam daug įsigilinti. Iš principo nesu labai pasitikintis žmonėmis, todėl mėgstu žinoti viską pats, kad suprasčiau ir galėčiau priimti, mano manymu, teisingą sprendimą. Teko įsigilinti į visus sprendimus ir dabar suprantu, kas vyksta visose dalyse ir galiu diskutuoti su kiekvienu specialistu“, – laidos vedėjo paklausias, kokiu vadovu yra kiekvieną dieną, atsakė pašnekovas.

Didžiausios pamokos, kurias Mindaugas Sinkevičius išmoko dirbdamas „Sodroje“, kas turi pasikeisti, kad žmonės iš šios įstaigos gautų ne tai, kas siūloma, o tai, ką jie nori ir ateities planus, šioje laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu”.